Lietuvoje

2020.10.28 12:01

Karbauskio ir Skvernelio duetas: ekspertai perspėja – dirbant opozicijoje, politinė meilė gali išblėsti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.10.28 12:01

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio ryšys iki šiol buvo paremtas siekiu išlaikyti valdžią savo rankose, tad, politikams atsidūrus opozicijoje, neatmetama, kad jų draugystė gali susilpnėti ar net subliūkšti, tvirtino LRT.lt kalbinti politikos ekspertai.

S. Skvernelis LVŽS kandidatų į Seimą sąrašo lyderiu buvo ir 2016, ir 2020 m. parlamento rinkimuose, tačiau pastaruosiuose „valstiečiams“ nepavyko pasiekti triuškinančios pergalės, kokia partija galėjo džiaugtis prieš ketverius metus. LVŽS paskelbė dirbsiantys opozicijoje – tiek R. Karbauskis, tiek ir S. Skvernelis tikino, kad Lietuva turės stiprią, konstruktyvią opoziciją.

Tiesa, visuomenė ne visada matė tokią R. Karbauskio ir S. Skvernelio vienybę. Parlamento kuluaruose kone visos Seimo kadencijos metu buvo neoficialiai kalbama, kad LVŽS frakcijoje yra grupė politikų, esą nepatenkintų R. Karbauskio lyderyste ir labiau besispiečiančių aplink S. Skvernelį. Ne kartą buvo svarstyta, kad ši grupė įkurs naują frakciją parlamente, tačiau LVŽS pirmininkas esą atlaikė šias įtampas.

2019 m. premjeras S. Skvernelis užsiminė, kad stotų į LVŽS ir galbūt pretenduotų į jos pirmininkus, jei ši pasikeistų, tai yra būtų „demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga“. Tąkart premjeras pridūrė, kad į tokią partiją, kokia ji šiandien yra, jam įstoti būtų sunku. Tada R. Karbauskis atkirto, kad gelbėti partijos nereikia.

Kaip vystysis LVŽS lyderių santykiai, „valstiečiams“ atsidūrus opozicijoje?

Opozicijos sąlygos leis atskleisti savo tikruosius siekius

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Tomas Janeliūnas teigė neabejojantis, kad R. Karbauskio ir S. Skvernelio santykiai, LVŽS atsidūrus opozicijoje, keisis.

„S. Skvernelio ir R. Karbauskio santykiai niekada nebuvo labai harmoningi net ir valdžios laikotarpiu. Ta sąjunga buvo labiau iš reikalo, kai ir vienam, ir kitam reikėjo paramos: S. Skverneliui – Seime, o R. Karbauskiui – Vyriausybėje.

Opozicijoje, manau, jų santykiai bus žymiai laisvesni ir galbūt galėsime matyti nuoširdesnį savo asmeninių politinių interesų ar politinių ambicijų demonstravimą, nes labai būtinų tarpusavio sąsajų, matyt, nebus“, – komentavo T. Janeliūnas.

Politologo manymu, pačių S. Skvernelio ir R. Karbauskio aktyvumas ir vaidmenys Seime priklausys nuo to, kokias pareigas jie užims parlamente. Vis dėlto, pasak T. Janeliūno, LVŽS pirmininkas, matyt, bus aktyvesnis už S. Skvernelį.

„Greičiausiai R. Karbauskis sieks užimti opozicijos lyderio postą ir tapti tuo pagrindiniu ruporu, kuris kritikuos Vyriausybę. Manau, kad dėl to S. Skvernelis šiek tiek nueis į antrą planą.

Visiškai įmanoma, jog S. Skvernelis pasinaudos tuo laikotarpiu, kad sumažintų savo, kaip politiko, darbo krūvį ir neskubės ieškoti labai aktyvių pozicijų ar mėgins konkuruoti su R. Karbauskiu partijos viduje“, – svarstė pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, neatmestina, kad S. Skvernelis gali turėti kitą planą, pavyzdžiui, suburti parlamente savo bendražygių komandą ir atsiskirti nuo LVŽS.

„Yra tokia rizika, nes opozicijoje išbūti vieningiems yra sudėtinga vien dėl to, jog trūksta tiesioginės motyvacijos, dėl ko reikėtų laikytis drauge. Kada nėra to poreikio išlaikyti valdžią, jėgos, vedančios į skirtingas puses, gali iš tikrųjų sustiprėti“, – komentavo T. Janeliūnas.

Perspėjo apie radikalų scenarijų

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė, politologė Virginija Būdienė LRT.lt tvirtino mananti, kad S. Skvernelis opozicijoje gali labiau sužibėti negu R. Karbauskis.

„S. Skvernelis, turintis didesnę administracinę patirtį, galės konstruktyviau oponuoti valdančiajai koalicijai, konkretiems jos sprendimams. Jis yra toks konkretesnis žmogus. R. Karbauskiui visų pirma reikia suvaldyti savo emocijas, kurios dabar liesis laisviau, manyčiau, nei liejosi iki šiol“, – svarstė politologė.

Ji, kalbėdama apie „valstiečių“ lyderius, tikino, kad nors R. Karbauskis yra LVŽS pirmininkas, visuomenė šią partiją, tikėtina, labiau sieja su S. Skverneliu. Pastarasis, pasak V. Būdienės, tuo gali pasinaudoti.

„Visko gali būti, nes „valstiečių“ partijoje yra de jure vadovas ir de facto vadovas. S. Skvernelis, mano manymu, buvo tas de facto vadovas, žmonės labiau „valstiečius“ asocijavo su juo, o nes su R. Karbauskiu“, – dėstė pašnekovė.

Politologė tikino, jog nereikėtų atmesti to, kad S. Skvernelis, jei R. Karbauskio autoritetas dėl LVŽS pralaimėjimo rinkimuose ar dėl kitų priežasčių susvyruos, gali siekti „valstiečių“ partijos lyderio pozicijos.

„Apie tai ankstoka kalbėti, bet toks scenarijus yra gana realus. Dabar galbūt S. Skvernelis norės įjungti atostogų režimą, apsižvalgyti, bet po kurio laiko, kai ir partija, ir pavieniai politikai jau pradės galvoti apie kitus rinkimus, tai toks scenarijus neatmestinas. Ko gero, partijai tai būtų labai drąsus žingsnis, bet galbūt ir naudingas, jei jie vėl nori būti aktyviais politinės arenos žaidėjais“, – svarstė V. Būdienė.

Politologas: išlaikius kadencijos išbandymą, draugystė išliks ir toliau

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis aiškino nematantis priežasčių, kodėl S. Skvernelis ir R. Karbauskis, pasitraukę į opoziciją, turėtų nesutarti.

„Kodėl jie turėtų nedraugiškai dirbti? Suprantu, kad buvo bandoma įskelti kibirkštis tarp jų, kalbėta apie visokias įtampas, bet jų ryšiai išlaikė vienos Seimo kadencijos išbandymą. Iki šiol jie dirbo kartu, tai kodėl turėtų jų keliai išsiskirti?“ – LRT.lt kalbėjo politologas.

„Kažkokiems atsiskyrimams „valstiečių“ gretose nėra prielaidų. Tai būtų tas pats, jei keltumėme klausimą, ar pradės valdžioje pyktis Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė“, – pridūrė Š. Liekis.

Politologo manymu, darbas opozicijoje LVŽS lyderiams kaip tik leis atsipalaiduoti ir dar labiau susivienyti.

„Tarp jų įtampos bus mažiau, nes einama dirbti į opoziciją. Jie turėtų būti atsipūtę. Daugiau įtampų gali būti, kai esi valdžioje, kai reikia greitai priimti sprendimus, kurie dažnai yra prieštaringi, ne visi jiems paklūsta, pavyzdžiui, pažiūrėkite į ministrą Vilių Šapoką, kuris nepritarė valdantiesiems, arba į jau buvusią ministrę Jurgitą Petrauskienę. Tokiomis aplinkybėmis kyla konfliktų, bet, kai esi opozicijoje, priežasčių įtampai nėra“, – svarstė pašnekovas.

Pasak Š. Liekio, „valstiečiai“ taps pagrindine opozicine partija, kuri dažniausiai turės savo nuomonę įvairiausiais klausimais ir ją gins. Politologo manymu, nors LVŽS ir konservatorių nuomonės kai kuriais klausimais sutampa, vis dėlto yra itin daug temų, dėl kurių jie nesutaria, tad „valstiečiai“, pašnekovo galva, neskubės padėti konservatoriams, jei šiems pritrūks balsų sprendimui priimti parlamente.

„Yra daugybė principinių politikos klausimų, kuriais neįmanoma susitarti, pavyzdžiui, požiūris į finansinį tvarumą. Konservatoriai turi buhalterinį mąstymą šiuo klausimu, o kiti kalba apie naująją monetarinę politiką. Tarkime, viešasis gėris, valstybės vaidmuo visuomeniniame gyvenime, alkoholio akcizai. Šiais klausimais konservatorių ir „valstiečių“ nuomonės skirsis“, – kalbėjo Š. Liekis.

Populiariausi

Mokykla

Lietuvoje

2020.11.30 12:42

Dėl koronaviruso siūloma paankstinti moksleiviams Kalėdų atostogas svarstys dėl būriavimosi ribojimo griežtinimo, atnaujinta 13.46

23
Medikai dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje karantino metu

Lietuvoje

2020.11.30 09:32

COVID-19 situacija Lietuvoje: protrūkiai fiksuojami globos namuose, židiniu tapo Marijampolės pataisos namai 1136 nauji atvejai, 13 asmenų mirė, atnaujinta 13.14

8