Lietuvoje

2020.10.27 19:05

Jauniausias Seimo naujokas Matijošaitis: apie dvigubą pilietybę, patirtį emigracijoje ir galimą pokalbį apie kanapes su konservatoriais

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.27 19:05

Kaunietis, Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis yra jauniausias naujojo Seimo narys. 28 metų politikas antrajame Seimo rinkimų ture Kauno Savanorių apygardoje laimėjo prieš konservatorių Paulių Lukševičių – tai, beje, yra vienintelė laikinosios sostinės apygarda, kurioje šiuose rinkimuose nenugalėjo Tėvynės sąjungos kandidatas. Kas yra šis Seimo naujokas? Ką veikė iki posūkio į nacionalinę politiką bei kokios sritys ir darbai būtų jo dėmesio centre? Apie tai M. Matijošaitis papasakojo interviu portalui LRT.lt.

Interviu jis taip pat užsiminė apie veiklą nevyriausybinėje organizacijoje mokyklos laikais, apie savo patirtį studijuojant ir dirbant užsienyje ir apie tai, kodėl pasirinko Laisvės partiją. Šios politinės jėgos programa M. Matijošaičiui atrodo drąsesnė, o idėjos – liberalesnės. Taip pat parlamento salės naujokas užsiminė apie naują referendumą dėl dvigubos pilietybės, tačiau dėl to reikės padirbėti bent kelis metus. M. Matijošaitis taip pat papasakojo ir apie skirtumus su galimais būsimos koalicijos partneriais – konservatoriais. Politiko teigimu, galbūt tektų kalbėtis ir dėl smulkių klausimų, pavyzdžiui, kanapių legalizavimo rekreacijai, o ne tik medicininiams tikslams.

– Ramučių bendruomenės organizuotuose debatuose sakėte, kad vieną klausimą girdite po 3–5 kartus per dieną. Jį užduosiu ir aš: ar esate giminės su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, ar tiesiog sutapimas, kad turite tokią pačią pavardę?

– Nesame giminės, tai tiesiog yra sutapimas.

– Bet kitas įdomus sutapimas: po 2016 m. Seimo rinkimų, jauniausia Seimo narė buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rūta Miliūtė. Tada ji buvo smarkiai aukštyn išreitinguota ir viešojoje erdvėje buvo kalbama, kad nelabai pastabūs rinkėjai galėjo ją supainioti su žurnaliste Rita Miliute ar susieti dėl bendros pavardės. Šįkart jūs esate jauniausias Seimo narys ir, kaip manote, kiek jūsų atveju įtakos turėjo tai, kad jūs ir Kauno meras esate bendrapavardžiai?

– Aš manau, kad kažkiek įtakos reitingavimui toks dalykas gali turėti ir tos pačios R. Miliūtės atveju. Bet reikia suprasti, kad aš ne tik išėjau į antrą turą – aš jį ir laimėjau. Aš apie save prisistatinėjau ir paskutines tris savaites tą dariau ypatingai daug. Žiniasklaida informavo visuomenę, kad su V. Matijošaičiu nesame giminės. Tai aš manau, kad rinkėjai rinkosi ne pavardę, o tikrus pokyčius tuose sektoriuose, kuriuos aš labiausiai noriu atstovauti, – kultūra, užsienio politika ir švietimas. Manau, kad pavardė yra stipriai antraeilis dalykas, kai mes kalbame apie antrojo turto rezultatus.

– Papasakokite daugiau apie save. Po mokyklos jūs toliau mokslus krimtote Škotijoje – ten baigėte tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas. Kodėl pasirinkote šią sritį ir nusprendėte studijuoti užsienyje?

– Visą laiką turėjau polinkį į humanitarinius ir socialinius mokslus. Lankiau pradinę humanitarinę mokyklą Petrašiūnuose ir tai turbūt buvo pirmasis pospyris mano, kaip humanitaro, profiliui kurti. Tada Kauno „Saulės“ gimnazijoje įsiliejau į istorijos ir geografijos gilinimąsi. Su savo komanda esame laimėję daugybę konkursų. Visą laiką turėjau polinkį geografijai, istorijai, kalboms, politikoms mokslams. 2010 m. – prieš dešimt metų – su savo bendraminčiais jaunuoliais įkūrėme nevyriausybinę jaunimo organizaciją. Jau tada bendravau su išrinktais Seimo nariais, Europos parlamento nariais. Teko ir su Valdu Adamkumi susitikti per įvairias iniciatyvas. Mes inicijuodavome peticijas, buvome aktyvistai, pilietiškas Kauno jaunimas.

Buvo natūralu pasirinkti politikos ir tarptautinių santykių studijas, nes ši disciplina vienija visa tai, kas man iki tol labiausiai patiko. O užsienis – aš ir maniau, kad sukurs ir faktiškai sukūrė daug daugiau iššūkių ir davė daug gilesnių ir unikalesnių patirčių. Aš džiaugiuosi tuo pasirinkimu.

– Kurios patirtys jums labiausiai įsirėžė iš užsienio, kokios pirmos mintys kyla, kai pagalvojate apie studijas?

– Vienas iš akivaizdžiausių dalykų: sugebėjimas įsiklausyti ne tik kitą nuomonę, bet ir į kitos kultūrinės zonos žmogaus pasaulėžiūrą. Paprastas pavyzdys: jeigu studijuojant tarptautinius santykius ir politologiją, aš galiu sėdėti seminare kartu su žmonėmis iš Amerikos, iš arabų kraštų, iš rytų, pietų, šiaurės Europos šalių ir net vidurio Azijos – mes visi kartu galime diskutuoti apie tokias jautrias temas kaip islamofobija. Ir mes turime šalia savęs sėdinti žmogų su hidžabu. Tai tas įduoda daug didesnį svorį, negu susitiktume, tarkime, 12 lietuvių ir postringautume apie islamofobiją, kai nėra nei vieno arabų kilmės žmogaus šalia mūsų. Tai manau, kad yra daug gilesnės patirtys, kai jomis dalinasi žmonės su skirtingais kontekstais. Būtent žmonės, dėstytojai, studentai iš skirtingų kraštų atnešė nepaprastai daug žmogiškosios patirties ir suvokimo, kas, manau, yra esmių esmė.

– Minėjote, kad mokyklos laikais įkūrėte nevyriausybinę organizaciją – papasakokite plačiau apie tai: kas tai buvo, ką konkrečiau veikėte?

– Ta asociacija vadinosi „Nepriklausomas jaunimo judėjimas“. Iš esmės pavadinime užkoduota ir tai, kad mes neturėjome angažuotos politinės ideologijos – nei konservatizmo, liberalizmo ar socialdemokratijos. Tai buvo tiesiog organizacija, kurios siekis buvo vienyti pilietišką ir aktyvų Kauno jaunimą bei turėti platformą, per kurią mes galėtume vykdyti projektus, pilietines akcijas ir t.t. Turėjome daug laisvės – nes ją turėjome susikūrę, o tai yra kiek dėsninga, nes tiek ir tą organizaciją įkūrėme mes, tiek ir Laisvės partiją įkūrėme mes. Man labai patinka įsijungti į tokius darinius, kuriuos galiu matyti, kaip jie formuojasi nuo pradžių.

Mes inicijuodavome peticijas, buvome aktyvistai, pilietiškas Kauno jaunimas.

– Kokios nuveiktus projektus, akcijas įvardintumėte kaip svarbiausius, kol veikėte šioje organizacijoje?

– Tai buvo labai seniai: tuo metu buvo tokia televizinė laida „Aš myliu Lietuvą“. Mes su organizacijos pirmininku vieną vasaros vakarą gėrėme arbatą ir pasidalinome savo pasipiktinimu – kaip stipriai ta televizinė laida nespinduliuoja nuoširdžios meilės Lietuvai. Mums atrodė, kad gana pigiai, negražiai naudojamas Lietuvos vardas. Mes sumąstėme padaryti peticiją, rinkome parašus ir aš atsimenu, kai mes per dvi dienas Laisvės alėjoje ir Kauno senamiestyje surinkome 2 tūkst. parašų.

Ir per šitą savo akciją mes taip pat įteikėme savo protokolą, raštą prezidentui Valdui Adamkui, kuris tuo metu buvo Kauno filharmonijoje. Mes apie tai sužinojome iš praeivių: kad prezidentas vieši renginyje Kaune. Mes turėjome progą įteikti savo nuostatas, kadangi jis buvo oficialus tos laidos globėjas, tai atrodė tikslinga į jį kreiptis. Aš kiek atsimenu, tai, na, netiesiogiai dėl mūsų, bet dėl lenkų investuotojų laida galiausiai buvo nutraukta transliuoti ir norisi tikėti, kad mes gal kažkiek prie to prisidėjome.

– Jūs dirbote ir barmenu, ir vertėju teismuose, vėliau buvote pervežimo įmonės vadybininkas. Jūsų darbai nebuvo susiję su politine veikla, tad kodėl dabar nusprendėte pasukti į politiką?

– Dar mokyklos laikais nevyriausybiniame sektoriuje buvau susijęs su politika. Studijavau tai tiesiogiai. Dėl darbų – dar nebaigus mokslų, sunku dirbti politikoje. Tie pirmieji darbai, tik baigus mokyklą, buvo tam, kad sugebėčiau išmaitinti save, sumokėti nuomą, padengti išlaidas. Paprastai tai studentų darbai prasideda nuo tokių elementarių kaip padavėjo, barmeno.

Pirmieji darbai mane daug ko išmokė: bendravimo su žmonėmis, kūno kalbos, mandagumo, reprezentatyvumo. Mes dažnai, sakykime, paprastesnių profesijų žmones nuvertiname, jų kompetencijas. O ten to irgi reikia. Po studijų tapau sinchroninio vertimo vertėju Škotijos teismuose ir tas darbas reikalavo labai daug greitos reakcijos, labai tikslaus vertimo, šaltų nervų. Tai, visgi, yra teismų aplinka, žmonių likimai nagrinėjami, iškeliamos ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės. Tai labai atsakingas darbas. Aš ten buvau laisvai samdomas vertėjas, tai kiek iškildavo bylų, tiek aš priimdavau ir kombinavau šį darbą su padavėjo-barmeno darbu kazino klube.

O tada gavau kvietimą grįžti į Lietuvą. Dar truputį gyvenau Nyderlanduose, pradėjau dirbti transporto vadybininku logistikoje. Tas darbas, man atrodo, susijęs netiesiogiai, bet tuo, kad tai yra tarptautinis verslas, man nuolat reikėjo naudoti užsienio kalbas, analizuoti dokumentus ir spręsti problemas, valdyti komandą. Politikoje taip reikia nuolat valdyti komandą, spręsti problemas, išlikti, kiek įmanoma, šaltesnių nervų, nepaisant to, kad atrodo iš pažiūros nesusiję dalykai, bet aš manau, kad visuose tuose darbuose išmokau labai reikiamų savybių.

– O kaip jūs atsidūrėte Nyderlanduose po Jungtinės karalystės?

– Įmonė, kurioje dirbau, iš dalies funkcionuoja ten. Kadangi tai olandų kapitalo įmonė, tai pirmus tris mėnesius aš buvau apmokomas ir dirbau Nyderlanduose, o po to perkėlė į Kauną.

Politikoje taip reikia nuolat valdyti komandą, spręsti problemas, išlikti, kiek įmanoma, šaltesnių nervų, nepaisant to, kad atrodo iš pažiūros nesusiję dalykai, bet aš manau, kad visuose tuose darbuose išmokau labai reikiamų savybių

– Bet jau daugiau nesvarstote emigruoti į užsienį? Pasirinkote „su visam“ būti Lietuvoje?

– Negaliu teigti, kad visiškai „su visam“, bet ateinančius ketverius metus jau kaip ir turiu paskyrimą.

– Kodėl pasirinkote Laisvės partiją, o ne Liberalų sąjūdį? Jūsų akimis, kokie yra esminiai skirtumai tarp šių dviejų liberalių pakraipų partijų?

– Laisvės partiją pasirinkau ir dėl pasitikėjimo jos lydere Aušrine Armonaite, ir dėl to, kad turėjau progą prisidėti prie šios partijos įkūrimo. Prisijungiau prie iniciatyvos nuo 2018 m. gruodžio: kai dar neturėjome nei pavadinimo, nei programos, nei programų rašymo grupelių. Viską darėme nuo nulio. Tai tiek pirmieji Kauno susitikimai, tiek pirmieji nacionaliniai susitikimai – visur aš dalyvavau. Ir buvo daug tikresnis, rimtesnis jausmas susikurti arba bent prisidėti partijos ir formuoti ją, daryti įtaką.

Reikėtų suprasti, kad Liberalų sąjūdyje daug kas yra nusistovėję ir daugybę klausimų žmogaus teisių, asmens laisvių srityse Laisvės partija atstovauja ženkliai stipriau ir principingiau. Man tas labai patinka – kad mes turime drąsesnę programą ir manau, kad esame nuosaikesni liberalai. Nenoriu kritikuoti kolegų ar nužeminti, nes manau, kad yra labai daug ir sąlyčio taškų, bet jeigu klausiate asmeniškai kodėl pasirinkau – tai grynai dėl drąsesnės programos ir idėjų, kurios yra liberalesnės.

– O jeigu, tarkime, nebūtų įvykęs Liberalų sąjūdžio skilimas ir A. Armonaitė dar iki šiol būtų šioje partijoje. Ar būtumėte tada stojęs į šią partiją?

– Sunku dabar pasakyti iš tikro. Nes aš prisijungiau pakviestas asmeniškai.

– Pereikime prie jūsų darbo Seime. Žengiate iškart į nacionalinę politiką ir jau minėjote, kad jums svarbiausios temos yra švietimas, kultūra, užsienio politika. Dar taip pat jūs sakėte, kad galėtumėte dirbti atitinkamuose šių sričių parlamento komitetuose. Apie švietimą labai daug pabrėžia Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė, tad su kokiomis mintimis, idėjomis kultūrai ateinate?

– Kultūros finansavimą ir projektus reikėtų peržvelgti, nes, mano manymu, per daug dėmesio yra skiriama patalpoms, fasadams, pseudoprojektams. Daug didesnis dėmesys turėtų būti skirtas kuriančiam žmogui, jam įgalinti, jį išlaisvinti, jį gerbti. Manau, kad bus remiamasi į pagrindinį principą, kad žmogus, kūrėjas yra ir esmė, ir prasmė visos tos politikos.

– Taip pat rinkimų kampanijos metu minėjote, kad dar viena jums rūpima sritis yra išeivija. Be to, sakėte, cituoju: „man svarbu jog dar kartelį drąsiai užsimotume dvigubos pilietybės klausimu“. Kaip mėginsite grąžinti dvigubos pilietybės klausimą į politinę erdvę?

– Teisiškai reikėtų vėl inicijuoti referendumą. Kito būdo kol kas nėra. Kiek parlamentinės galios leis ir kiek išeis suburti bendraminčius. Nemanau, kad per pirmus ar net antrus metus, bet per trečius–ketvirtus reikėtų surengti dar vieną referendumą, kuriam mes būtume daug stipriau pasiruošę. Tai vėl galbūt būtų susiję su savivaldos rinkimais, kad aktyvumas būtų didelis arba su kitais Seimo rinkimais. Praėjusiais metais daugybinės pilietybės referendumas rezultatas pavyko, tik nebuvo pakankamai žmonių atėję prie balsadėžių.

Tai turbūt pirmesnė problema. Net ne tai, kad mes neturime daugybinės pilietybės, bet tai, kad rinkėjų aktyvumas yra nepaprastai mažas. Priedo prie to – labai mažas jaunimo aktyvumas. Manau, kad pradėsime dažniau kalbėti apie aktyvumą, kodėl tai būtent taip svarbu. Utenos apygardos rezultatai (abu antrojo turo kandidatai surinko vienodą kiekį balsų – LRT.lt) puikiai atspindi, kad kiekvienas balsas svarbus. Ir aš manau, kad daugybinė pilietybė –tai yra vienas iš prioritetų, bet logiškai nebus lengva tai įgyvendinti, ypač per pirmus du metus.

– Taip, pernai referendumas dėl dvigubo pilietybės įvyko, bet neužteko balsų „už“. Kokiais būdais ir argumentais jūs siektumėte pritraukti balsuoti žmones, kad palaikytų dvigubos pilietybės idėją?

– Norėtųsi, kad užtektų žiniasklaidos priemonių. Mes ir socialinėje medijoje, ir per laidas galime užvesti tamprią ir dažną diskusiją tais klausimais. Norėtųsi, kad to būtų gana. Bet greičiausiai nebus. Reikės ir jaunimo organizacijų įsitraukimo tam, kad būtų, duok Dieve, po karantino gyvai organizuojami renginiai, kurie suburtų vietines bendruomenes tiek ir miestuose, tiek ir miesteliuose. Kas geriau išmano vietinių žmonių nuotaikas negu patys ten gyvenantys žmonės?

Teisiškai reikėtų vėl inicijuoti referendumą. Kito būdo kol kas nėra.

Tai aš manau, kad tai turėtų būti toks nacionalinis judėjimas su tikslu pritraukti mūsų išeivijos talentus atgal į Lietuvą. Dažnai yra bijoma, kad dviguba pilietybė paskatins išvykti, aš žiūriu į tai visiškai atvirkščiai – tai paskatins išeivius grįžti. Nes jie iš naujo atras sąryšį su savo tauta ir tas simbolizuos pagarbą jiems, jų apsisprendimui. Tas yra daug svarbiau.

– Apie išeivių grįžimą irgi norėjau jūsų paklausti. Kaip svarstytumėte pritraukti lietuvius grįžti iš Jungtinės karalystės, jeigu jiems ten nebus palankios sąlygos pasibaigus „Brexito“ pereinamajam laikotarpiui?

– Pritraukimas jokių būdų nevykdomas priverstinai. Kada žmonės jau pajaus, kad laikas grįžti į tėvynę, tai jie natūraliai ir grįš. Mes matėme ir šių metų pradžioje grįžimo į Lietuvą didesnius skaičius, aš pats esu puikus to pavyzdys, nes po 4,5 metų užsienyje lengvai įsiliejau į Lietuvos ekonomiką ir dabar tapau Seimo nariu. Tas yra ir jaunimui, ir išeiviams puikus pavyzdys fiziniame kūne, kad viskas yra įmanoma.

Mes, lietuviai, turime save daug daugiau mylėti, gerbti ir šnekėti dažniau apie tai, kas čia yra gerai. Nes ten toli gyvenant atrodo, kad viskas čia blogai. Taip nėra. Ir pritrauks išeivius atgal į Lietuvą tokie dalykai, kaip laipsniškas ir nuoseklus Lietuvos ekonomikos atsigavimas ir tobulėjimas, investuotojų pritraukimas, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas. Žmonės jaustųsi, kad gali grįžti, gali rasti darbą, išsimaitinti, gali leisti ir daugiau negu, kad pagrindinius savo poreikius patenkinti.

– Vienas didžiausių naujos valdžios iššūkių bus koronavirusas ir jo suvaldymas, ypač turint omenyje, kad grėsmingai auga naujų atvejų skaičius. Kaip jūs vertinate – ar gerai vyksta viruso valdymas, o gal reikėtų šioje vietoje kažką keisti?

– Na, noriu tikėti, kad po pirmos bangos Lietuvos visuomenė yra daug sąmoningesnė, atsirado nauji įpročiai, tokie kaip nuolatinis rankų dezinfekavimas, savanoriškas kaukių nešiojimas. Nuotolinis darbas tapo nauja norma. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai supranta, kad mes galime organizuoti darbą savarankiškai ir lygiai taip savarankiškai galime saugotis.

Būčiau nelinkęs pritarti pertekliniams draudimams, baudimams ir per griežtiems reikalavimams. Net ir privalomas kaukių nešiojimas visose viešose erdvėse man yra perteklinis, nes nelabai bus tiek pareigūnų ir, sakykime, galios užtikrinti, kad tokio dalyko yra laikomasi. Kitas dalykas yra ir LVŽS baudimas naktinių klubų bei barų pirmoje eilėje. Aš manau, kad ne ten yra skiriama energija: daug daugiau jos reiktų skirti mažinanti biurokratiją sveikatos apsaugoje ir mes galėtume įgalinti sveikatos apsaugą veikti efektyviau, tam, kad ne tik šio viruso pacientus mes priimtume į ligonines, bet ir visus kitus. Kad nebūtų sveikatos apsaugos sektorius apkrautas, o jei taip nutiks – kad bent jau funkcionuotų tiek, kiek įmanoma sunkiais laikais.

– Laisvės partija tariasi dėl buvimo valdančiojoje koalicijoje ir jeigu joje bus – ar siūlytumėte kažką keisti koronaviruso valdyme?

– Aš truputį pasikuklinsiu, bet pripažinsiu, kad nesu sveikatos apsaugos ekspertas ir manau, kad tiek iš mūsų 11 Laisvės partijos frakcijos narių, tiek ir iš kitų kolegų koalicijoje, jeigu ji bus būtent tokia, aš manau, kad bus žmonių, į kurių nuomonę bus galima įsiklausyti ir diskutuoti dėl detalių.

– Viešojoje erdvėje ne kartą minėta, kad tariantis dėl dešiniosios koalicijos programos gali būti sunku suderinti konservatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Laisvės partijos nuostatas, esą, kai kurios prieštarauja vienai kitai. Kaip, jūsų manymu, būtų galima rasti bendrą sprendimą tokiose situacijose?

– Kalbantis. Daugiausia sprendimų gyvenime būna priimami kultūringos diskusijos būdu. Žinau, kad A. Armonaitė jau pradėjo pirmas derybas bent jau dėl formavimo, o dėl programinių dalykų bus kalbama daugiau vėliau šią ar kitą savaitę. Ir noriu tikėti, kad pavyks surasti daugiau bendrų sąlyčio taškų, nes visiems tai, galiausiai, išeis į naudą. Tos programinės nuostatos, kurias propaguoja Laisvės partija – jomis siekiama šalies progreso. Tai aš manau, kad būtų nelabai tikslinga suremti ragus ir bandyti vienas kitam kažką įrodyti. Šiuo atveju turėtų užtekti politinės valios ir noriu tikėti, kad to bus gana.

– Ar yra kokios nors TS-LKD nuostatos, kurios pačiam nėra priimtinos?

– Na, tai reikėtų peržvelgti, nes tai yra labai platus klausimas. Bet žinote, kad mes daug nuosaikiau pasisakome žmogaus teisių klausimuose. Ir, kad ir tas pats dalykas: kad kanapė turėtų būti tik medicininiams tikslams, tai priešinasi su mūsų ideologija – kad tai turėtų būti ir rekreacijos tikslais.

Jeigu kanapė yra legalizuota ir turėtume specialias kavines, kokios yra Nyderlanduose, tai surinktume daugiau mokesčių ir nebeduotume juodai rinkai, mafijai bei visiems kitiems užsidirbti pinigų, kurie toliau cirkuliuoja nusikalstamoje veikloje. Galiausiai kanapė būtų sureguliuota, saugesnė vartoti, būtų tam skirtos saugios vietos ir tas atneštų didesnė naudą. Tai nėra esminis klausimai bendrai, bet tai yra vienas iš daug tokių smulkmenų dėl kurių, aš manau, teks kalbėtis.

Manau, kad būtų nelabai tikslinga suremti ragus ir bandyti vienas kitam kažką įrodyti.

– Nors dabar gyvenate Kaune, bet jūsų darbas bus Vilniuje. Ar nusprendėte, kur gyvensite? Ar važinėsite į sostinę ir iš jos, o gal nuomositės būstą ar prašysite Seimo viešbučio, kurį pernai kritikavo jūsų partijos lyderė A. Armonaitė ir siūlė jo atsisakyti?

– Aš nusprendžiau, kad gyvensiu Vilniuje ir dažnai grįšiu į Kauną, kadangi ten yra ir mano šeima, ir geriausi draugai, ir daug veiklų bei renginių, į kuriuos aš vis tiek norėsiu atvykti ir dalyvauti. Svarstau apie Seimo viešbutį, pasižiūrėsiu, ar mane tenkins sąlygos. Aš, beje, irgi pritariu A. Armonaitės siūlymui atsisakyti šito dalyko, nes tai eikvoja gana bereikalingai mokesčių mokėtojų pinigus. Bet kol viešbučio idėjos nebus atsisakyta ir sąlygos mane tenkins, tai aš apsistosiu ten. O nuomotis butą man nėra atgrasu, tai irgi svarstytinas variantas.

– Ir pabaigai – kokie trys Lietuvos ir trys užsienio politikai jus labiausiai įkvepia?

– Užsienio: Justinas Trudeau, Kanados premjeras, Emmanuelis Macronas – Prancūzijos prezidentas ir Barackas Obama – buvęs Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas. Lietuvos politikai: Leonidas Donskis, Vytautas Landsbergis vyresnysis ir A. Armonaitė.

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6