Lietuvoje

2020.10.27 10:14

Naujai valdžiai trūksta informacijos apie koronaviruso situaciją: jei ji kritinė – tą reiktų pripažinti

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.10.27 10:14

Viena iš svarbiausių užduočių naujiesiems valdantiesiems bus užtikrinti koronaviruso valdymą, ypač besikeičiant valdžiai. Nors nestinga kritikos strėlių dabartiniams sprendimams bei jų priėmėjams, tačiau į poziciją ateinantys konservatoriai dar minimaliai atskleidė, ką imtųsi daryti kitaip. Klausimų kyla dėl informacijos apie COVID-19 padėtį šalyje, o apie viešumo svarbą užsiminė ir kitų politinių jėgų atstovai.

Šešios partijos turės savo frakcijas naujajame Seime: valdančiąją koaliciją formuos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, o opozicijoje dirbs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei Darbo partija.

Šių politinių jėgų vadovai ir atstovai LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ diskutavo apie tai, ką matysime naujai išrinktame parlamente, kokie būtų santykiai tarp valdančiųjų ir opozicijos. Taip pat diskusijų kėlė COVID-19 plitimo valdymas: ko trūksta dabar ir kaip pandemiją reikėtų valdyti kitaip.

„Valstiečiai“ nesityčiotų, liberalai nori kitokio požiūrio į žmones

Daugiausia mandatų surinkusios TS-LKD partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai balsavo už kitokią politinę kultūrą, be to, paveikė ir partijų pasirinktos skirtingos komunikacijos strategijos.

„Ar pasakoti apie savo sąrašą, idėjas, ar toliau ieškoti priešų kitoje pusėje. Kai kur tai pavyko: kai kur priešo įvaizdis paskatino žmones ateiti, balsuoti, paskatino baimę, pyktį, neapykantą. Kai kur nepavyko. Tą ypatingai pajautėme Kaune, kur stipriai neigiama kampanija atvedė žmones, kurie sakė „gana to paties, pakalbėkime apie kažką kitą“. Juolab, kad tų temų yra ne taip jau mažai“, – sakė G. Landsbergis.

LVŽS atstovė Agnė Širinskienė tikisi, kad opozicijoje likę „valstiečiai“ elgsis kitaip nei paskutinius ketverius metus šioje vietoje buvę konservatoriai. Parlamentarė viliasi, kad bus mažiau patyčių.

LRT forumas. Būsimoji dauguma sutaria: politikai turi atsakyti, bet ne valdyti pandemiją

„Kai pozicija stovės prie tribūnų, tai mūsų opozicija tikrai nešauks, kad „eikite į šuns budą“, kaip man yra nutikę“, – apie pažadą G. Landsbergiui sakė A. Širinskienė.

Ji pridūrė, kad „valstiečiai“ remtų tuos sprendimus, kurie yra konstruktyvūs bei reikalingi Lietuvos žmonėms.

Laisvės partijos vadovės Aušrinės Armonaitės manymu, naujajame Seime bus daugiau optimizmo, idėjų ateičiai, pagarbos žmogui ir jo pasirinkimams.

„Ne valdžia iš aukščiausių tribūnų kontroliuotų žmonių gyvenimus, o žmonės kontroliuotų tą valdžią, kurią jie išsirinko“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas minėjo, kad dabar į opoziciją pereinantys LVŽS atstovai gins savo pozicijas ir siūlymus, o tai gali iššaukti politines trintis. Iššūkių, pasak jo, gali turėti visos partijos.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė mananti, kad kad santykiai tarp pozicijos ir opozicijos visada būna šiek tiek komplikuoti.

„Kitaip būti ir negali. Aš tikiuosi, kad naujajame politiniame periode turėsime kitokį požiūrį į Lietuvos žmones: labiau pasitikintį, mažiau globėjišką blogąja prasme. Liberalams labai svarbu, kad pasitikėjimo kultūra imtų vyrauti visuomenėje“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis kalbėjo, kad būtų keista, jeigu opozicija visuomet palaikytų valdžią ir neoponuotų jai.

„Oponavimas turėtų būti konstruktyvus: kuriantis, o ne griaunantis“, – pridūrė politikas.

Trūksta informacijos apie koronavirusą bei jo valdymą

Naujai valdžiai teks dorotis su grėsmingai augančiais koronaviruso atvejų skaičiais. TS-LKD partijos lyderis G. Landsbergis teigė, kad kitose valstybėse pandemijos valdymu užsiima ne politikai, o ekspertai, pavyzdžiui, vyriausiasis epidemiologas. Pasak jo, kaip buvo kalbėtasi su koalicijos partneriais, reiktų suteikti balsą specialistams.

„Reikia suteikti centrinę areną, kad jie galėtų kalbėti, pristatyti, kokių sprendimų reikia nedelsiant, o politikai galėtų juos toliau įgyvendinti <…> apie krizes, epideminę situaciją, jos suvaldymą, turėtų kalbėti ne politikai“, – aiškino G. Landsbergis.

Jį papiktino, kas daroma su informacija: arba jos trūksta, arba ji slepiama. G. Landsbergiui klausimų kelia tai, kodėl būtent rinkimų dieną iš pradžių buvo pateikti ne visai tikslūs naujų koronaviruso atvejų skaičiai.

Be to, politikas paminėjo, kad prieš savaitę į opoziciją kreipėsi medikai, kurie pranešė, kad baigiasi COVID-19 pacientams skirtos lovos. Kai mėginta aiškintis, pasak konservatorių vadovo, niekas nenorėjo atsakyti apie realią padėtį. Jis teigė, kad pirmadienį, ateinant į studiją, pasiekė žinia, kad Vilniuje veikiančiose Santaros klinikose nebėra laisvų lovų.

„Kelios lovos beliko. Akivaizdu, kad tie medikai, kurie kreipėsi paslapčiomis į opoziciją, sakė tiesą. Tik to patikrinti nebuvo galimybės, nes visur buvo statomi užtvarai, kad informacija nepasiektų visuomenės“, – kalbėjo G. Landsbergis. Jis pridūrė, kad būtų siekiama sužinoti tikslią krizės informaciją, o to reikės sprendžiant tolesnius jos suvaldymo klausimus.

A. Širinskienė atkirto G. Landsbergiui, kad šis, matyt, nežino, kaip yra valdoma padėtis su pacientų hospitalizavimu. Pasak jos, pirma siekiama pacientais užpildyti vieną ligoninę, o paskui įsijungs kitos gydymo įstaigos, kurios yra didmiesčiuose.

„Mes žinome, kad tam kritiniam atvejui, dar pavasarį buvo šnekama ir ponas Šimašius (Vilniaus meras – LRT.lt) irgi gyrėsi, kad yra įrengęs vietas. Jeigu būtų visiškai kritinis atvejis, mes turėtumėme aktyvuotus stadionus ir kitas vietas, kurias galima lengvai transformuoti į sveikatos priežiūros įstaigas <…> Nežinant, kaip yra krizė valdoma, tikrai nereikia ištraukinėti iš konteksto vieno epizodo ir kelti žmonių panikos“, – sakė A. Širinskienė. Paskutiniam teiginiui pritarė ir G.Paluckas: jo teigimu situacija ligoninėse nėra dramatiška.

A. Armonaitė minėjo, kad sprendžiant koronaviruso suvaldymą, reikia pamatuotų ir lokalizuotų sprendimų.

„Reikia, kad centrinė valdžia konsultuotųsi, o ne iš viršaus nuleidinėtų savivaldai ir po to siuntinėtų prieštaraujančius operacijų vadovo įsakymus“, – pažymėjo Laisvės partijos vadovė.

Ji taip pat pabrėžė viešumo svarbą: pasak politikės, būtų galima daugiau žinoti apie koronaviruso paplitimą, pacientų amžių, resursus sveikatos įstaigose, scenarijus valdant viruso plitimą.

„Tai yra labai paprasti dalykai, kuriuos valstybės institucijos turi. Kodėl negalima jų atverti žiniasklaidai, atverti visuomenei?“, – svarstė A. Armonaitė. Ji mano, kad jei situacija yra kritinė – tą reiktų pripažinti, o ne meluoti žmonėms, kad visko pilna.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad per vasarą nebuvo pasiruošta antrajai COVID-19 bangai.

„Matome, kad trūksta lovų, plaučių ventiliavimo aparatų. Kodėl jų trūksta? Atsakymų neturiu, bet buvo įsipareigojimas pavasarį, kad bus žymiai daugiau jų nupirkta“, – komentavo Liberalų sąjūdžio vadovė. Jos manymu, valdžios pasikeitimo metu geriau atidėti politinius dalykus į šoną ir kartu spręsti viruso plitimo problemą, kad vėliau nereiktų priimti labiau drastiškų priemonių.

G. Paluckas minėjo, kad kol kas nėra aišku, kokį koronaviruso valdymo modelį siūlo naujieji valdantieji, tačiau galiausiai, anot jo, sprendimų viršūnėje būtų Ingrida Šimonytė – kandidatė į premjero postą. Anot jo, daugelyje Europos šalių yra šitaip: epidemiologai paaiškina situaciją, o galutinius sprendimus priima politikai.

Be to, LSDP pirmininko teigimu, pagrindinė problema yra informacijos dozavimas arba manipuliavimas.

A. Mazuronis taip pat mano, kad nebuvo išmoktos pirmosios COVID-19 bangos pamokos, todėl dabar lipama ant to paties grėblio. Be to, jo manymu, nėra sudaryti prioritetai, kas visuomenei yra svarbu.

„Mums svarbu ir išsaugoti verslą, ir pasilinksminti, ir pavalgyti, ir pašokti. Kai akivaizdu, kad taip būti nebegali“, – teigė politikas. Jis neabejoja, kad Vyriausybė ir turėtų tai nustatyti.

„Jeigu mes matome, kad žmonės patys neatsisako, natūralu, kad Vyriausybė turi pasakyti „palaukite, ponai, stop“. Šito nebuvo padaryta“, – pridūrė A. Mazuronis.

G. Landsbergis minėjo, kad žmonės, kurie kreipėsi į opoziciją, nemato, kad būtų rengiama daugiau lovų. Jis pasiūlė, kad reikėtų į parlamentą pakviesti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kad šis papasakotų, kokia yra reali situacija, o naujieji valdantieji žinotų į kokią situaciją ateina.

A. Širinskienė replikavo, kad ji neišgirdo nei vieno pasiūlymo, ką nauja valdžia darytų kitaip ten, kur padėtis yra bloga. G. Landsbergis atsakė, kad būtų gerai žinoti, ką dar dabartiniai valdantieji darytų per ateinančias dvi savaites, nes neaišku, kas bus kitą dieną.

G. Landsbergis nesvajoja apie Seimo pirmininko vietą

Laidos pabaigoje buvo diskutuojama apie postus naujos sudėties Vyriausybėje. Tačiau G. Landsbergis minėjo, kad nebus keliamas klausimas dėl to, kiek TS-LKD norėtų valdyti ministerijų. Pirmiausia su būsimais koalicijos partneriais bus aptarti kiekvienos ministerijos darbai, o po to bus siūlomi žmonės, kurie tinka tai pozicijai užimti.

G. Landsbergis teigė, kad jo nedomina Seimo pirmininko postas, tačiau jei koalicija nuspręstų, kad jis yra tinkamas vienoms ar kitoms pareigoms – konservatorių lyderis tam nesipriešintų.

A. Armonaitė taip pat siūlo dar kol kas niekam nesitaikyti į ministro kėdę.

„Pirmiausia yra tikslai, tai būtų malonu, kad įsivardintume juos prie derybų stalo, sutartume. Ir tada yra koalicijos partneriai, yra kandidatė į premjeres I. Šimonytė ir prezidentas. Tos kandidatūros turi būti prieinamos šitoms trims svarbioms grandims formuojant Vyriausybę. Tai man atrodo, sakyti, kad tas ir tas dabar bus kažkuo, yra labai neprotinga, neišmintinga ir nesąžininga“, – teigė A. Armonaitė.

V. Čmilytė-Nielsen linki ir prašo kolegų nepaskęsti taktiniuose derybiniuose žaidimuose.

„Mes puikiai suprantame, kokia dabar yra situacija. Mes žiūrime į ją maksimaliai atsakingai. Tikrai nenorime pozicinio ar taktinio žaidimo – norime greito ir protingo susitarimo“, – minėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Opozicijoje būsiančios LVŽS atstovė A. Širinskienė minėjo, kad bus renkamas opozicijos lyderis, gruodį turėtų būti kalbama apie šešėlinį ministrų kabinetą. G. Paluckas teigė, kad nebūtų nieko blogo palaikyti tam tikrus valdančiųjų sprendimų, o A. Mazuronis pridūrė, kad jeigu kai kurios Darbo partijos nuostatos būtų įtrauktos į Vyriausybės programą – „darbiečiai“ jas paremtų iš opozicijos.

Parengė Valdemaras Šukšta

Taip pat skaitykite