Lietuvoje

2020.10.26 21:25

Šimonytė apie COVID-19 pandemijos valdymą: neaiškūs tikslai, kryptis, o sprendimai kartais priimami su abejotina logika

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.10.26 21:25

Per Lietuvos prezidento rinkimus dalis žmonių sakė, kad Gitanas Nausėda turėtų būti prezidentas, o Ingrida Šimonytė Lietuvai būtų naudingesnė vadovaudama Vyriausybei. Iki tokio varianto yra arti kaip niekada anksčiau. I. Šimonytė nori vadovauti Vyriausybei, turi daugiausia mandatų Seimo rinkimuose gavusių konservatorių pritarimą ir G. Nausėdos pareiškimą, kad po viso šito logiška būtų jai palinkėti sėkmės formuojant Vyriausybę. I. Šimonytė – „Dienos temoje“.

– Ar susitarimas su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu dėl Vyriausybės formavimo yra galutinis ir nepajudinamas, ar gali susvyruoti, jeigu dėl ko nors nesusitartumėte?

– Kol kas tiktai pradėtas pats derybų procesas, tad akivaizdu, kad derybos turi baigtis sėkmingai, reikia susitarti dėl darbų, paskui – dėl žmonių, kurie galėtų tuos darbus atlikti, kad galėtume pasakyti, jog kažkas bent kažkuriam laikui yra nepajudinama. Iki to dar yra šiek tiek laiko, nes rinkimai baigėsi prieš keletą valandų ir šiandien turbūt daugiau dirbame atsakinėdami į klausimus, negu kad turime laiko išties sėdėti ir kalbėtis apie pačias derybines pozicijas. Negana to, viena mūsų kolegių – Viktorija – turėjo išeiti į saviizoliaciją ir negali net fiziškai dalyvauti derybose. Yra visokių apsunkinimų, bet stengsimės tą susitarimą pasiekti. Tikėkimės, kad pasieksime.

Dienos tema. Šimonytė ministrų portfelių neįsikibtų: svarbiau – kompetencijos ir sklandus Vyriausybės darbas (su vertimu į gestų k.)

– Jūsų koalicijai būtų pravartus kiekvienas kitas balsas ne iš šitų trijų partijų. Ar tikitės paramos? Jeigu taip, galbūt su kuo nors jau kalbėjotės?

– Manau, galima tikėtis, kad tam tikri Seimo nariai, kurie nepriklausytų kažkokiai konkrečiai frakcijai, pavyzdžiui, Mišriajai Seimo narių grupei, galėtų pasirinkti paremti Vyriausybę. Nežinau, ar jungdamiesi į frakciją, ar kokiu nors kitu būdu. Tie pokalbiai, be jokios abejonės, vyks. Taip pat tikiu, kad bus tokių sprendimų, kuriems paramos reikės ir daugiau. Gal reikės ieškoti paramos tiesiog dėl pačių sprendimų ilgalaikiškumo. Galbūt išsikelčiau tokį tikslą. Socialdemokratų frakcijoj ar kažkur kitur... Esu žmogus, kuris gali kalbėtis su visais, net ir su tais, kurie ne visada su manimi nori kalbėtis, ir tuos sutarimus dažnu atveju būtų galima pasiekti.

– Apie tuos galimus nesutarimus: Vyriausybės vadovas svarbiais klausimais gana glaudžiai bendradarbiauja su prezidentu. Ar čia matote kokių galimybių nesutarimams, kurie galėtų kenkti darbui?

– Tokiems, kurie galėtų kenkti darbui, tikrai nematyčiau. Turbūt natūralu, kad kartais būna taip, jog žmonių požiūris į vieną ar kitą dalyką išsiskiria. Nieko konkrečiai neturiu omeny, bet taip kartais būna. Turbūt nereikia, kad visi būtume subordinuoti kažkokiai vienai nuomonei. Manau, kad galima pagarbiai tuos nesutarimus išsiaiškinti, kartais liekame prie savo nuomonės, kartais prieiname prie kažkokio konsensuso ar pasirenkame nuomonę, kuri galiausiai tampa labiau įtikinama negu kita.

– Šiandien kalbėjote su prezidentu. Kokį išsinešėte įspūdį po susitikimo?

– Dalykiškas pokalbis. Šiek tiek pasikalbėjome apie programinius dalykus. Nebuvo taip, kad prezidentas egzaminavo mus iš gerovės valstybės, nes jau ne kartą esame kalbėję, jog į tą sąvoką žmonės talpina labai skirtingus dalykus. Yra tam tikros pamatinės vertybės, dėl kurių galime susitarti ir dėl kurių nėra ginčo. Informavome apie patį derybų procesą: kaip įsivaizduojame, kaip tas procesas galėtų vykti, kokių rezultatų tikėtumės, kada. Manau, pokalbis buvo visiškai dalykiškas ir be jokių užpakalinių minčių ar kitų nereikalingų nuosėdų.

– Prezidentas G. Nausėda žada būti aktyvus Vyriausybės formavime ir sako, kad atsižvelgs į partijų lūkesčius po to, kai bus sutarta, kuri partija kuriai ministerijai siūlo vadovą. Liberalų sąjūdis sako, kad norėtų deleguoti aplinkos ir ekonomikos ministrus. Laisvės partija neslepia ambicijų skirti švietimo ministrą. Ar yra tokių postų, kurių, be jūsiškio, žinoma, konservatoriai jokiomis aplinkybėmis nenorėtų užleisti koalicijos partneriams?

– Teoriškai turbūt nėra. Klausimas – kas gali pasiūlyti geriausią kandidatą, kompetentingiausią kandidatą, turintį didžiausią įdirbį ar pasitikėjimą visuomenėje. Viena yra derybinė pozicija, kai mes pretenduojame į šituos postus, kita – mes turime dėti kandidatą prieš kandidatą ir pasirinkti, kuris geriausiai galėtų prisidėti prie Vyriausybės darbo. Tai vertinčiau kaip derybinę poziciją. Pati nesu užsibrėžusi kažkokias pozicijas išlaikyti Tėvynės sąjungos rankose. Man asmeniškai svarbiau sklandus Vyriausybės darbas, o ne kažkoks postas. Net ir kitų deklaruoti norai yra tiesiog norai, pateikti deryboms.

– Po prezidento susitikimo su rinkimus laimėjusių partijų vadovais buvo pasakyta, kad jis labai norėtų ir siektų partijų nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Ar buvo kitų pageidavimų arba svarbių darbo krypčių?

– Apie šitą susitarimą nemažai kalbėjome todėl, kad ateina geras metas, kai galima jo siekti: rinkimai bus ką tik pasibaigę, kiti rinkimai ne taip greitai ir pabaigęs darbus su ateinančių metų biudžetu Seimas galėtų būtent tam skirti laiko, kad būtų galima tuos bėgius pakloti ir po ketverių metų nauja Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, nenuspręstų kažkur pakeliui jų išmontuoti ir paleisti garvežį važiuoti visai kita kryptimi.

– Ar ketinate jūs su savo Vyriausybe – jeigu pavyks ją sėkmingai suformuoti – išmontuoti kažkokius bėgius, kuriuos yra nutiesusi dabartinė Vyriausybė ir dabartinė valdančioji dauguma? Rinkimus pralaimėję „valstiečiai“ prieš antrąjį turą skelbė, kad jūs vos atėję visiems suveršite diržus, ir dar sakė, kad dešinioji koalicija legalizuos kanapes bei prostituciją. Kada viso to laukti?

– Bijau, kad reikės laukti iki sūdnos dienos daug dalykų, apie kuriuos kalbėjo oponentai per rinkimų kampaniją. Man labai gaila, kad tai buvo pasinaudota kaip gąsdinimo taktika, kurios mes visais būdais stengiamės vengti. Per rinkimus stengiamės daugiau kalbėti apie save negu apie kitus. Mūsų oponentai pasirinko kitokį būdą: daug laiko išeikvojo tam, kad papasakotų, kokie blogi konservatoriai, o ne kokie jie patys geri. Na, toks buvo pasirinkimas.

Manau, padedant į šalį šituos gana ironiškus pavyzdžius nėra tikslo ateiti ir išardyti pasaulį seną, kaip toje prastos istorinės atminties dainoje buvo dainuojama. Vis dėlto tikslas yra pakeisti tuos sprendimus, kurie neveikia. Bet tai nereiškia, kad šiandien atėjome pakeisti: pradėjo veikti nauja Vyriausybė ir viską atšaukiame, dabar žiūrėsim, ką čia galime padaryti protingiau. Turbūt jau esame sukaupę ir patirties, ir įrodymų, ir tam tikros statistikos, ir kitų duomenų, kurie leistų pamatyti, įsivertinti ir tuos sprendimus, kur reikia, pakeisti.

– Vienas iš didžiausių – jeigu ne didžiausias – iššūkių naujajai Vyriausybei bus koronaviruso plitimo valdymas. Čia bus labai svarbus sveikatos apsaugos ministro darbas. Ar šiame poste norite matyti mediką, ar nebūtinai?

– Nemanau, kad „medikas“ yra kvalifikacinis reikalavimas ministrui. Atrodo, kad ministras neturi nei skirti vaistų, nei operuoti, nei gydyti. Ministras turi gerai suprasti, kaip veikia sistema, ir tam, kad suprastum, tikrai nereikia būtinai būti mediku. Kažkada, prieš ketverius metus, aš pati turėjau įžūlumo pretenduoti į šešėlinius sveikatos ministrus, nes, man atrodo, turiu nemenką išmanymą apie tai, kokios problemos kamuoja sveikatos sistemą. Tai nėra privalomas reikalavimas.

– Dabartinis ministras turėjo licenciją ir, beje, nebuvo vienintelis ministras, kuris sugebėjo išsaugoti licenciją būdamas ministras. Ar yra kokių nors dabartinės Vyriausybės sprendimų dėl COVID-19, kuriuos būtumėte linkę peržiūrėti?

– Aš manau, kad visa sprendimų priėmimo taktika ir visa logika daugiausia problemų kėlė dėl to, kad nelabai aišku, su kuo Vyriausybė konsultuojasi priimdama sprendimus. Neaišku, kokio tikslo siekia, neaišku, kokios krypties, kartais tie sprendimai yra prieštaringi, priimami su abejotina logika. Sakyčiau, kad dabar turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kuris nebuvo padarytas vasaros laikotarpiu, kai buvo paskelbta beapeliacinė pergalė – ir tai pasirodė esanti didelė klaida, – kad mes nesukaupėme administracinių resursų, kurie reikalingi pačiam procesui valdyti. NVSC neturi žmonių. Dėl to visas informavimo, užkardymo, kontaktų atsekimo procesas smarkiai stringa ir žmonės sako: „Mes jau nebepavežame šito krūvio.“ Akivaizdu, kad požiūris į procesą, kaip organizuojama kontrolė, kaip organizuojama prevencija, turi būti labai smarkiai peržiūrėtas. O toliau yra medikų, mokslininkų rekomendacijos, kuriomis tiesiog reikia remtis.

– Kaip jūs ketinate keisti dabartinę nusistovėjusią praktiką? Dabar ne tik ignoruojama mokslo žmonių nuomonė, bet, kaip žinia, ministras feisbuke yra užblokavęs nemažai specialistų dėl to, kad jų nuomonė jam nepatinka.

– Tai ministro pasirinkimas. Būna feisbuke žmonių, kurių nuomonės mums nepatinka, kartais galbūt tam yra ir priežasčių. Tačiau vienas dalykas yra su kuo nors ginčytis feisbuke, o kitas dalykas, kai tu dirbi darbą ir diskutuoji, pasitelkti žmones, pasikviesti juos į susitikimus, dalyvauti diskusijose, išklausyti skirtingas puses. Tam yra ne tik feisbukas, yra kitų formatų. Man labai gaila, kad daugelis žmonių, kuriuos aš asmeniškai labai gerbiu kaip gerus ekspertus, būtent tai ir pažymi, kad jaučiasi negirdimi. Tai nereiškia, kad būtina pasirinkti vieną ar kitą nuomonę, nes kartais nuomonės būna konfliktuojančios arba reikia rinktis tarp konfliktuojančių vertybių. Čia jau yra politikų darbas apsispręsti, kas yra politikams svarbiau, koks sprendimas priimamas. Tačiau negirdėti žmonių a priori, tarsi jie neturi ko pasakyti, man yra visiškai nepriimtina.

– Ar galima daryti išvadą – bent iš dalies, – kad negirdimos pastaruosius ketverius metus galėjo jaustis ir Lietuvos moterys? Dabar laimėjo tos partijos, kurios labai svarbų vaidmenį yra patikėjusios moterims.

– Mes turime moterų įgalinimo problemą, turime visas tas problemas, kurias sukelia tai, kad moterys dirba mažiau apmokamus darbus. Tai reiškia, kad jos sukaupė mažesnę pensiją, senatvėje yra santykiniame skurde ir t. t. Tą seką mes labai gerai žinome. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas, kuris lėmė, jog tokioje veikloje arba diskusijose, kuriai vadovauja moteris, truputį mažiau testosterono ir daugiau klausymo, daugiau girdėjimo ir daugiau polinkio pripažinti savo žinojimo ribotumą. Tikrai ne kiekvienam vyrui pasiseka pripažinti, kad jis ko nors nežino arba padarė klaidą, nors tai visiškai nesunku.

Populiariausi

Karantinas vilniuje

Lietuvoje

2020.12.01 09:15

Mokslininkų ir ekspertų išvada – viruso plėtra Lietuvoje lėtėja, bet karantino priemones reikia stiprinti ekspertas: karantinas šalyje buvo įvestas per vėlai; atnaujinta 09.50

10