Lietuvoje

2020.10.26 21:36

Antrajame ture neperrinkti parlamentarai: vieniems tai karjeros pabaiga, kiti iš politikos trauktis neketina

Giedrius Gaidamavičius, LRT.lt2020.10.26 21:36

Antrajame rinkimų ture galimybes išsaugoti Seimo nario kėdę praradę parlamentarai apie savo tolesnę ateitį atvirai kalbėti nelinkę. Tiesa, liko vienas nežinomasis – Utenos vienmandatė apygarda. Jos rezultatai parodys, kurio iš politikų nebematysime naujos kadencijos Seime – Algimanto Salamakino ar Edmundo Pupinio.

Nors antrasis Seimo rinkimų turas politikos senbuviams buvo sėkmingesnis nei pirmasis, neperrinktųjų gretas papildė dar 18 besibaigiančios kadencijos parlamentarų.

Pridėjus per pirmąjį turą neperrinktus ir šiemet apskritai nekėlusius savo kandidatūrų parlamentarus, naujoje kadencijoje iš viso nematysime 60 dabartinių Seimo narių.

Daugiausia praradimų – „valstiečių“ frakcijoje

Kaip ir per pirmąjį turą, daugiausia neperrinktųjų buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose. Po pakartotinio balsavimo paaiškėjo, kad su parlamentu turės atsisveikinti 12 dabartinės valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narių: Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas, Audronė Jankuvienė, Valerijus Simulik, Aurimas Gaidžiūnas, Arūnas Gumuliauskas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Smirnovas, Asta Kubilienė, Andriejus Stančikas, Vida Ačienė bei savarankiškai kandidatavęs Darius Kaminskas.

Kad būsimos kadencijos metu turės ieškoti naujos veiklos, jau po pirmojo turo žinojo 12 parlamentarų, kurie iškelti LVŽS į Seimą pateko 2016 m. Dar 3 rinkimuose apskritai nedalyvavo. Bet kokius šansus patekti į Seimą dar pirmajame ture prarado ir „valstiečių“ frakcijai priklausę Naglis Puteikis bei Juozas Imbrasas.

Taigi, naujai išrinktame Seime nebebus iš viso 29 šiuo metu LVŽS frakcijai priklausančių kadenciją baigiančių parlamentarų. Didžioji jų dalis (išskyrus V. Simulik, N. Puteikį ir J. Imbrasą) Seime dirbo vos vieną kadenciją.

Su nuo 2000 m. parlamente dirbusiu V. Simulik, kuriam šeštadienį buvo diagnozuotas COVID–19, LRT.lt pirmadienį ryte susisiekti nepavyko. Tiesa, politikas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame dėkojo šiauliečiams už palaikymą.

„Grįžtant prie politikos: pralaimėjimas rinkimuose, bent jau man, tikrai nėra kažkokia tragedija. Priešingai, tai atveria visiškai naujas erdves ir galimybes, apie kurias esu galvojęs jau gerokai anksčiau, tačiau kurių realizuoti negalėdavau dėl parlamentaro veiklos ir įpareigojimų. Dabar turiu laisvas rankas ir galėsiu užsiimti man miela ir įdomia veikla“, – ateities planus pakomentavo V. Simulik.

Rimantas Sinkevičius baigia politinę karjerą

Po antrojo rinkimų turo tapo aišku, kad naujai išrinktame Seime nematysime ir dar vieno politikos senbuvio – Jonavos vienmandatėje apygardoje pralaimėjusio Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) priklausančio ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus. Jis pirmą kartą į Seimą pateko 2000 m., o nuo 2008 m. parlamente dirba be pertraukos.

„Mano darbo stažas – 45 metai. Manau, kad ateina laikas pokyčiams. Tas ir įvyko“, – paklaustas apie tai, kokiomis nuotaikomis žvelgia į rinkimų rezultatus, LRT.lt teigė R. Sinkevičius.

Ekonomikos ir inovacijų ministras teigė, jog savo politinę karjerą jau baigė ir politikoje toliau dalyvauti neketina.

Taip pat R. Sinkevičius leido suprasti, jog su tolimesne karjera susijusių pasiūlymų nėra sulaukęs.

Kokia bus LSDDP ateitis, pasak R. Sinkevičiaus, bus žinoma po spalio 28 d., kuomet rinksis partijos taryba bei prezidiumas.

LSDDP neįveikus minimalaus 5 proc. barjero, jau pirmajame ture visus šansus išsaugoti Seimo kėdę prarado 7 šios partijos frakcijos atstovai, tarp kurių buvo ir tokie politikos veteranai, kaip Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė ir Juozas Bernatonis. Taigi, naujos kadencijos Seime nebebus 8 LSDDP frakcijos atstovų.

Popovienė žada toliau dalyvauti politikoje

Po antrojo turo paskutines galimybės išsaugoti vietą Seime prarado 2 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai – Linas Balsys ir Raminta Popovienė.

Net ir patyrusi nesėkmę antrajame rinkimų ture, kur Raudondvario apygardoje nusileido su Liberalų sąjūdžiu kandidatavusiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, LRT.lt kalbinta R. Popovienė džiaugėsi savo rezultatais ir rinkėjų įvertinimu.

„Virš 6 tūkst. balsų surinkta ir tas skirtumas nėra tikrai didelis. Tai yra man didelis laimėjimas“, – teigė socialdemokratė.

R. Popovienės teigimu, būtent akistata su Seimo pirmininku apsunkino jos dalyvavimą antrajame rinkimų ture.

„Antras turas iš tiesų nebuvo ypatingai lengvas, nes tai buvo kova su Seimo pirmininku – žmogus, kuris labai daug televizijoje buvo, viešas ištisai asmuo, tai dėl to buvo sudėtinga“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie planus pasibaigus kadencijai R. Popovienė teigė dar negalvojusi, o su tolesne karjera susijusių pasiūlymų taip pat tikino nesulaukusi. Tiesa, pašnekovė ir toliau žada dalyvauti visuomeninėje veikloje.

„Aš esu socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja, Kauno rajono skyriaus pavaduotoja, tai ta politinė veikla be jokios abejonės bus. Nes tai, kas vyksta man įdomu ir aš joje (politinėje veikloje – LRT.lt) dalyvauju ir dalyvausiu“, – į klausimą, ar planuoja tęsti politinę veiklą atsakė R. Popovienė.

Pašnekovės teigimu, rezultatas po antrojo turo „nėra blogas“, o savo asmeninės atsakomybės, kaip partijos pirmininko pavaduotoja, ji tikino nematanti. Pasak R. Popovienės, apie permainas LSDP vadovybėje taip pat dar nebuvo kalbėta.

„Dabar reikia susitelkti darbui ir galvoti apie tą rinkėją, kuris už mus balsavo“, – sakė R. Popovienė.

Salamakino ateitis priklausys nuo Palucko sėkmės

Kalbant apie LSDP atstovų skaičių naujos kadencijos Seime, lieka neaišku dėl A. Salamakino ateities. Ji spręsis po to, kai bus atliktas balsų perskaičiavimas Utenos vienmandatėje apygardoje, kur vienodą skaičių balsų surinko socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas ir Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatas Edmundas Pupinis.

Kaip LRT.lt teigė Utenos apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė, balsų perskaičiavimas bus pradėtas pirmadienį 16 val.

G. Palucko pergalės atveju, A. Salamakinas išsaugotų vietą Seime.

Nuo 1992 m. parlamente dirbantis A. Salamakinas teigė dėl savo ateities neišgyvenantis.

„Aišku, būtų naudinga partijai gauti tryliktą mandatą, bet dėl savęs aš niekaip nepergyvenu. Jokių absoliučiai emocijų“, – LRT.lt sakė Seimo senbuvis.

„Man 68 metai, tai gamta taip surėdė, kad mano planai aiškūs – užtarnautas poilsis“, – savo planus nesėkmės atveju komentavo A. Salamakinas.

Nepatekęs į Seimą, socialdemokratų atstovas planuoja pasitraukti ir iš politinės veiklos.

Skirtingai nei partijos kolegė R. Popovienė, A. Salamakinas partijos pasirodymą rinkimuose įvertino blogai: „Tai yra labai blogas rezultatas ir tą reikia akivaizdžiai pasakyti.“

Politiko teigimu, už partijos rezultatą atsakomybę turi prisiimti visi rinkimuose dalyvavę jos atstovai.

„Užleidome „valstiečiams“ kairįjį flangą, nors jokie ten ne kairiųjų pažiūrų žmonės“, – vieną iš klaidų įvardijo A. Salamakinas.

Pasak pašnekovo, neigiamai atsiliepė ir 2017 m. įvykęs partijos skilimas.

Paklaustas, ar LSDP vadovybėje turėtų būti permainų, A. Salamakinas teigė, jog skubėti nereikėtų, o partijos pirmininko likimą turėtų nulemti 2021 m. pradžioje vyksiantis partijos suvažiavimas.

„Aš asmeniškai dabar tokių staigių judesių nedaryčiau. Reikia pažiūrėti kaip čia viskas susidėlios. Partijos pirmininkas G. Paluckas dabar jau atėjo į didžiąją politiką, nes jis buvo tik savivaldybių lygmens politikas. Teks jam dirbti Seime, nepriklausomai nuo Utenos (apygardos – LRT.lt) rezultatų. Ir parodys jo gebėjimus kaip jis sugebės dirbti“, – apie partijos pirmininko ateitį svarstė A. Salamakinas.

Savo kandidatūros rinkimuose nekėlė Seimo senbuvis socialdemokratas Bronius Bradauskas. Taigi, priklausomai nuo rezultatų Utenos apygardoje, pasibaigus kadencijai su parlamentu atsisveikins 3 arba 4 socialdemokratai.

Pupinis: nereikėtų trauktis iš politikos dėl pralaimėtų rinkimų

Dėl susiklosčiusios situacijos Utenos vienmandatėje apygardoje neaiški lieka ir Seime nuo 2004 m. (su pertrauka 2012–2016 m.) dirbančio konservatoriaus E. Pupinio ateitis. Pralaimėjimo atveju, jam tektų atsisveikinti su parlamentaro kėde.

LRT.lt kalbintas E. Pupinis teigė gyvenantis laukimo nuotaikomis ir tikisi jam sėkmingo rezultato. Apie būsimą veiklą nesėkmės atveju pašnekovas tikino šiuo metu negalvojantis: „Aš iš anksto nesistengiu planuoti. Iš tikrųjų, dirbu iki galo (...) šiuo atveju dirbu Seime ir dirbsiu iki galo.“

Nors tiesioginių su tolesne karjera susijusių pasiūlymų E. Pupinis tikino nesulaukęs, jis vis dėlto užsiminė, jog tam tikrų kalbų buvo.

„Švietimo sistemoje kai kas norėtų galbūt matyti toliau dirbant. Tai čia galbūt tiek“, – sakė E. Pupinis.

Net ir po pralaimėjimo antrajame rinkimų ture, konservatorius teigė, jog iš politikos trauktis nežada.

„Jeigu mes visi pradėsim trauktis dėl pralaimėtų rinkimų, tai ko gero valstybei tikrai nebūtų gerai. Nes valstybė investuoja į mus nemažus pinigus (...), tai praktiškai neturi teisės ir trauktis. Bent aš manau, kad taip neturėtų būti“, – svarstė E. Pupinis.

Jau po pirmo turo buvo žinoma, kad naujos kadencijos Seime nebematysime savarankiškai Raudondvario apygardoje nesėkmingai kandidatavusio TS–LKD frakcijos nario M. Adomėno.

Tuo tarpu antrajame ture Sėlos rytinėje vienmandatėje apygardoje nebuvo išrinktas ir kitas savarankiškai kandidatūrą kėlęs konservatorių frakcijos Seime atstovas Raimundas Martinėlis.

Pralaimėjusi Petrui Gražuliui, Gargždų apygardoje, Seime nebedirbs ir dar viena TS–LKD atstovė Rasa Petrauskienė.

Savo kandidatūros Seimo rinkimuose nusprendė nekelti politikos senbuvė konservatorė Irena Degutienė.

Taigi, naujai išrinktame parlamente, priklausomai nuo rinkimų baigties Utenos apygardoje, nebebus 4 arba 5 dabartinės TS–LKD frakcijos atstovų.

Seime nebebus ir daugiau politikos senbuvių

Jau po pirmojo turo buvo aišku, kad savo frakcijos naujai išrinktame Seime neturės Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS). Partijai neperžengus 5 proc. barjero, be parlamentarų mandatų liko 5 jos atstovai. Pridėjus rinkimuose nedalyvavusį LLRA–KŠS priklausiusį Leonardą Talmontą naujai išrinktame Seime nebematysime kadenciją 6 baigiančių šios partijos atstovų.

Dar pirmajame ture dviejų praėjusios kadencijos Seimo narių (Jono Liesio ir Gintaro Vaičekausko) neteko Liberalų sąjūdis.

Taip pat be mandatų būsimoje kadencijoje liks ir 7 ne vienerius metus parlamente praleidę Mišriajai grupei priklausę parlamentarai – Artūras Skardžius, Povilas Urbšys, Egidijus Vareikis, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Bartkevičius, Petras Čimbaras. Kandidatūros šiuose rinkimuose nekėlė ir pastarąją kadenciją Mišriojoje grupėje praleidęs buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Populiariausi

Prie Vilniaus savivaldybės nusidriekė eilės norinčiųjų pasiskiepyti.
21

Lietuvoje

2021.04.11 11:32

Prie vakcinavimo centro Vilniaus savivaldybėje liejosi aistros: turi registracijos laiką, bet reikia laukti eilėje

savivaldybė sako peržiūrėsianti vakcinavimo procesą; atnaujinta 12.02
21