Lietuvoje

2020.10.27 05:30

Rinkimų staigmenos: septinta Gražulio kadencija, skaudūs „valstiečių“ pralaimėjimai ir įspėjimo skambutis Paluckui

Modesta Gaučaitė-Znutienė, Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.10.27 05:30

Dar sekmadienio naktį tapo aišku, kas vienmandatėse apygardose išplėšė pergalę, o kam rinkėjai kirto per nagus. Skaudžius pralaimėjimus patyrė dabartinių valdančiųjų lyderiai, tačiau daugeliui netikėtumu tapo konkurentę nugalėjusio Petro Gražulio laimėjimas.

Konservatoriai ir „valstiečiai“ antrajame rinkimų ture susikirto 26-iose vienmandatėse apygardose. Pergales jose jie pasidalijo po lygiai, tačiau bent jau dviejose apygardose pralaimėjimai „valstiečiams“ atrodo itin skaudūs – laimėti nepavyko nei premjerui, nei sveikatos apsaugos ministrui.

Be to, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas sukėlė galvos skausmą ir socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui, kuris, nors ir surinkęs tą patį skaičių balsų, panašu, laimėjimu vienmandatėje girtis negalės.

Tačiau girtis tikrai galės Petras Gražulis, jis nugalėjo konservatorę Rasą Petrauskienę ir išplėšė pergalę Gargžduose.

Kirtis „valstiečių“ lyderiams

Pradėjus aiškėti antrojo turo rinkimų rezultatams, netruko išryškėti tendencija – žinomiausi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai sėkmės nesulaukė. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis šiuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje nesirungė, tačiau partijos sąrašo lyderis premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susirėmė su konservatorių atstovėmis.

Pilaitės–Karoliniškių apygardoje S. Skverneliui pirštinę metė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Antrajame ture S. Skvernelis jai nusileido daugiau nei du kartus – jis surinko 31,5 proc., o konservatorė 66,29 proc. rinkėjų balsų. Prieš ketverius metus Karoliniškių apygardoje premjerui pavyko išplėšti pergalę, tačiau toks scenarijus nepasikartojo.

Laimėti nepavyko ir A. Verygai. Jis Panemunės apygardoje susigrūmė su konservatore Gintare Skaiste. Dabartinis sveikatos apsaugos ministras taip pat prieš ketverius metus išplėšė pergalę šioje apygardoje, tačiau dabar jis kone 20 proc. skirtumu atsiliko nuo G. Skaistės. Už ją balsavo 58,95 proc. apygardos rinkėjų, o A. Veryga sulaukė 37,74 proc. balsų.

Nebuvau aš pačioje geriausioje situacijoje, jei kalbėtume apie bendravimą ir galimybes vienmandatėje.

„Jeigu būčiau vienintelis iš mūsų Kaune nelaimėjęs vienmandatės, gal tai reikėtų sieti asmeniškai su manimi, bet matome bendrą bangą, tendenciją, balsuojant už kryptį, ne tiek už žmonės.

Nebuvau aš pačioje geriausioje situacijoje, jei kalbėtume apie bendravimą ir galimybes vienmandatėje. Tikrai negalėjau tam skirti laiko, kiek skyrė mano kolegė, oponentė, kuri laimėjo vienmandatėje“, – savo rezultatus rytą po rinkimų komentavo A. Veryga.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Andžejus Pukšto portalui LRT.lt komentavo, kad rinkėjų palaikymo S. Skvernelis ir A. Veryga nesulaukė ne kaip pavieniai politikai, o kaip Vyriausybės atstovai. Anot politologo, su „valstiečių“ atstovais konkuravusios konservatorės nėra itin populiarios politikės, tad konkurencija nebuvo itin stipri.

„Tai yra vienareikšmiškai raudona kortelė jiems. Negali sakyti, kad jie turėjo labai stiprią konkurenciją šitose apygardose. Tikrai nei vienoje, nei kitoje apygardoje nesakyčiau, kad politikės, kurios laimėjo, yra ypač pasižyminčios populiarumu. Čia klasikinis atvejis, kai balsuojama prieš kažką“, – sakė A. Pukšto.

Jis komentavo, kad ir S. Skvernelis, ir A. Veryga buvo vertinami kaip Vyriausybės veidai, nes būtent jie pastaruoju metu buvo labiausiai matomi ir buvo tarsi ministrų kabineto vizitinės kortelės. Pasak politologo, A. Verygos priimti sprendimai, nors ir turėjo palaikymo, bet aistras kėlė nuo pat kadencijos pradžios.

„Dar toli gražu iki epidemijos pradžios A. Veryga sulaukdavo daug kritikos ir, ko gero, čia yra parodytos raudonos kortelės būtent Vyriausybei“, – teigė VDU politologas.

Istorinės lygiosios – iššūkis Palucko lyderystei

Pergale džiaugtis rinkimuose negali ir socialdemokratų lyderis G. Paluckas. Tiesa, nuo laimėjimo vienmandatėje apygardoje jis buvo per plauką, mat jis ir konkurentas, konservatorių atstovas Edmundas Pupinis surinko po vienodą skaičių balsų.

Jam trūksta tos politinės lyderystės ir tiek jis pats, tiek partija turi tą problemą pagaliau pamatyti. Čia yra jau trečias toks jo pralaimėjimas.

Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad tiek G. Paluckas, tiek E. Pupinis surinko po 49,04 proc. balsų. Utenos apygardoje, kurioje kandidatavo abu politikai, balsai bus perskaičiuoti. Tačiau jei ir perskaičiavus balsus rezultatas liks toks pats, pergalė atiteks E. Pupiniui, nes jis pirmajame ture surinko daugiau balsų nei G. Paluckas.

„Nežinau, ar per kaukę matosi, kaip aš šypsausi, vakar lygiai taip pat šypsojausi, kai pamačiau, kad yra lygiosios. Politinėje sistemoje tai retesnis atvejis, tai džiaugiuosi, kad įeisiu kaip chrestomatinis pavyzdys, ką reiškia demokratijoje vienas balsas ir jo svarba“, – pirmadienio ryte kalbėjo socialdemokratų pirmininkas.

Komentuodamas G. Palucko situaciją VDU politologas A. Pukšto portalui LRT.lt kalbėjo, kad dar vienas pralaimėjimas, nors ir per plauką, kelia labai rimtų klausimų dėl jo lyderystės Lietuvos socialdemokratų partijoje.

„Ko gero, jis yra ir silpnas partijos lyderis. Viskas eina kartu. Jam trūksta tos politinės lyderystės ir tiek jis pats, tiek partija turi tą problemą pagaliau pamatyti. Čia yra jau trečias toks jo pralaimėjimas, buvo ir savivaldos rinkimai, ir pakartotiniai Seimo rinkimai. Jau visi skambučiai nuskambėjo“, – kalbėjo A. Pukšto.

Jo teigimu, tai yra visos socialdemokratų partijos problema, nes kai kitose partijose vyksta rimta konkurencija dėl to, kas galėtų tapti pirmininku, šioje partijoje, atrodo, norinčiųjų nėra. Pasak A. Pukšto, ant pirmojo laiptelio stovi G. Paluckas, tačiau antrasis laiptelis – tuščias.

Yra vakuumas ir jį reikės socialdemokratams užpildyti. Yra keli keliai. Pagrindinė rekomendacija yra kviestis naujų žmonių į partiją.

„Paskui prasideda, būkime atviri, vidutiniokai. Yra vakuumas ir jį reikės socialdemokratams užpildyti. Yra keli keliai. Pagrindinė rekomendacija yra kviestis naujų žmonių į partiją“, – sakė politologas.

Pasak jo, kitas galimas variantas būtų pasekti konservatorių pavyzdžiu ir G. Paluckui pasitraukti iš matomiausių pozicijų, o į jas iškelti kitą žmogų, kaip TS-LKD padarė su Ingrida Šimonyte.

Nugalėjo konservatorių

Išplėšti pergalę pavyko ir Valdemarui Valkiūnui, jis rinkimuose nugalėjo konservatorių iškeltą Matą Maldeikį. Save išsikėlusį V. Valkiūną Sėlos vakarinėje apygardoje palaikė 53,59 proc. rinkėjų, o M. Maldeikis surinko 42,14 proc. balsų.

Buvęs Biržų rajono meras, šiuo metu kol kas dar einantis tarybos nario pareigas, pagarsėjo ir kontroversiškais pareiškimais. 2019-aisiais sužinojęs, kad Švedijos ambasada ruošiasi rengti parodą Biržuose, jis atsiminė ir negrąžintas patrankas, o, kaip skelbė tarybos narė, Švediją ir Suomiją įvardijo kaip Biržams priešiškas valstybes ir uždraudė rengti parodą.

„Apskritai nuo pat pradžių užkliuvo jo požiūris į Europos Sąjungos šalis, nes atėjęs į valdžią pirmiausia jis nuėmė ES vėliavas prie valstybinių įmonių, prie savivaldybės. Visiems liepė nuimti. Ir dabar dar tas požiūris, kad nereikėtų rengti parodos, nes ši šalis nėra draugiška“, – tuomet stebėjosi Seimo narys Audrys Šimas.

Kovojo ir merai

Nacionaliniuose rinkimuose savo jėgas išbandė ir kai kurie merai. Antrajame ture su socialdemokratų kandidatu Kęstučiu Vilkausku susirėmė Trakų rajono merė liberalė Edita Rudelienė. Tiesa, jai sėkmė rinkimuose nenusišypsojo ir ji, surinkusi 41,79 proc. balsų, pralaimėjo K. Vilkauskui, kurį palaikė 55,5 proc. rinkėjų.

Tačiau vienas iš rajonų turės rinkti naują merą. Pergalę rinkimuose pasiekė Radviliškio rajono meras konservatorius Antanas Čepononis. Jis nurungė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą Aurimą Gaidžiūną. A. Čepononį palaikė 50,23 proc. rinkėjų, o A. Gaidžiūną 46,39 proc.

Oponentė nerado ginklo kovoti prieš Petrą Gražulį

Gargždų apygarda daugybės dėmesio sulaukė jau po pirmojo Seimo rinkimų turo, kai paaiškėjo, kad dėl galimybės dirbti Seime varžysis skandalingasis, pats save išsikėlęs Petras Gražulis ir konservatorių kandidatė Rasa Petrauskienė.

Iki pat antrojo rinkimų turo netilo kalbos apie šių dviejų kandidatų kovą Gargždų apygardoje, socialiniuose tinkluose plito grotažymė „Seimas be Petro“, ironiškai apie skandalingąjį kandidatą pasisakė ir visuomenininkai, politologai.

Viešoje erdvėje gana dažnai nuskambėdavo mintis, kad jis yra panašesnis į rinkėją, jis ne koks svetimas, o savas – toks pats paprastas eilinis žmogus, su visomis nuodėmėmis.

Vis dėlto, nepaisant visų šių aplinkybių, P. Gražulio fenomenas išliko – kontroversiškasis politikas jau septintą kadenciją dirbs Seime.

Sekmadienio naktį pradėjus ryškėti užtikrintai P. Gražulio pergalei, socialiniuose tinkluose dėl tokio rezultato žmonės reiškė nuostabą, tačiau specialistai turi paaiškinimų, kodėl ir šįkart politikas sulaukė rinkėjų palaikymo.

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili akcentavo P. Gražulio jau sukauptą politinę patirtį ir teigė, kad didelė dalis prieš jį nukreiptos kampanijos vyko socialiniuose tinkluose, o didžioji dalis už jį balsavusių rinkėjų nėra aktyvūs socialinių tinklų nariai.

„Labai svarbu, kad oponentė, konservatorių kandidatė, nors jau ir turi šiokios tokios patirties politikoje, visgi nerado to auksinio raktelio, nerado, ką pastatyti prieš P. Gražulio patirtį, ką pasiūlyti rinkėjams“, – pabrėžė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Neatmetama, kad žmonių pasirinkimui balsuoti už P. Gražulį įtakos turėjo ir tai, jog jis save išsikėlė pats – neturi sąsajų su sisteminėmis partijomis.

„Daugeliui žmonių tai yra pakankamai priimtinas dalykas. Puikiai žinome, kad pasitikėjimas politinėmis partijomis, Seimu tikrai nėra didelis. Viešoje erdvėje gana dažnai nuskambėdavo mintis, kad jis yra panašesnis į rinkėją, jis ne koks svetimas, o savas – toks pats paprastas eilinis žmogus, su visomis nuodėmėmis“, – dėstė pašnekovė.

Susitapatino su rinkėjais

P. Gražulio pergalė antrajame ture didelės nuostabos nesukėlė ir komunikacijos žinovui Kristinui Taukačikui.

„Stebuklų čia jokių nėra. P. Gražulis priklauso tai politikų grupei, kurie nuolatos konkrečiai, intensyviai ir kryptingai dirba vienoje rinkimų apygardoje“, – aiškino K. Taukačikas.

Pašnekovas teigė, kad per savo politinę karjerą P. Gražulis spėjo tiesiog susitapatinti su Gargždais ir yra aplankęs daugybę gyventojų, gana aktyviai keliavo „nuo durų prie durų“.

Pastebima, kad šis politikas sugebėjo priartėti prie rinkėjų ir kai kurie žmonės kritiką P. Gražuliui priėmė kone asmeniškai.

„Panašių politikų yra ir daugiau. Kad ir Zigmanto Balčyčio pavyzdys – šilutiškiai jį vertina kaip savo kandidatą. Nesvarbu, ar Socialdemokratų partija kilo, ar ne, žmonės vis tiek balsuoja už jų Z. Balčytį“, – įžvelgė K. Taukačikas.

Tiesa, pastebima, kad jeigu R. Gražuliui šįkart būtų tekę susigrumti ne su konservatorių, o su, pavyzdžiui, „valstiečių“ ar Darbo partijos kandidatu, tikėtina, kad kova būtų buvusi nuožmesnė, mat ir šįkart jis nugalėjo ne ypač dideliu skirtumu.

„Antrajame ture P. Gražuliui atiteko tie balsai, kurie pirmajame ture atiteko Darbo partijai, taip pat dalis „valstiečių“ balsų ir kitų partijų, kurioms nėra priimtinos dešiniųjų vertybės, balsų. P. Gražulio pergalės receptas šįkart buvo būti P. Gražuliu Gargžduose ir susirinkti ne dešiniųjų partijų balsus, kas jam ir pavyko šįkart“, – teigė pašnekovas.

Šliesis prie marginalų

G. Burbulytė-Tsiskarishvili teigė nemananti, kad P. Gražulis planuos dirbti su dešiniaisiais. Labiausiai tikėtina, kad šis politikas rinksis kažką panašesnio į jam įprastą elgesį.

Gali būti, kad P. Gražulis šliesis labiau prie Darbo partijos ar likusių vienmandatininkų, kurie Seime dirbs be savo politinių jėgų.

P. Gražulio pergalės receptas šįkart buvo būti P. Gražuliu Gargžduose ir susirinkti ne dešiniųjų partijų balsus, kas jam ir pavyko šįkart.

„Didesnė tikimybė, kad links prie labiau marginalinių, nesisteminių partijų. Valstiečių-žaliųjų sąjungą dabar priskirčiau prie sisteminių partijų. Tai yra partija jau buvusi, tebesanti valdžioje“, – prognozavo politikos ekspertė.

Vėl Seime dirbsiantis Antanas Vinkus – vyriausias Seimo narys

Kuršo apygardai priklausantys rinkėjai antro turo metu į Seimą perrinko Antaną Vinkų.

„Esu labai laimingas ir dėkingas Kretingos krašto, Skuodo krašto žmonėms už pareikštą pasitikėjimą. Kaip aš sakau, pasitikėjimas žmonių yra emociniai klijai, kurie suartina vienus su kitais“, – teigė A. Vinkus.

Į Seimą politikas teigė einantis su mintimis būti naudingas Lietuvai ir gimtajam kraštui ir ketina siekti pateisinti žmonių viltis. Seime jis ketina dirbti, remdamasis savo sąžine.

„Man svarbu atiduoti save visą žmonėms, antroje vietoje – partiniai interesai“, – sakė A. Vinkus.

Šis politikas bus vyriausias naujajame Seime. Pagal galiojančią tvarką būtent vyriausias Seimo narys pradeda pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį, tačiau apie tai politikas sako dar negalvojęs.

„Aš – jaunas. Aš gal jauniausias būsiu Seime. Mano siela yra jauna ir aš tikrai dabar apie tai negalvoju ir dar su niekuo nekalbėjau. Aš nesiveržiu pirmas vesti posėdžio. Tai yra garbinga – kam paves, tas ir ves. Bet aš šiandien jaučiuosi ypač jaunas“, – energijos nestokojo A. Vinkus.

Į pandemijos grėsmes garbaus amžiaus politikas žvelgia ramiai. Pasak jo, pirmosios pandemijos bangos metu laimėjo visa tauta, mat žmonės reikiamu metu pajuto atsakomybę tiek už save, tiek už kitus.

„Sakyčiau, kad gal kiek aprimę, prasidėjus vasarai, link rudens, pasijutome saugesni ir pradėjome laisviau komunikuoti, o gal kai kas ir per daug laisvai. Yra tai, kas yra. Bet aš noriu pasakyti – būkime drąsūs, nepanikuokime. Panika yra blogiau už bet kokią infekciją ir aš tikiu, kad mes su ja susitvarkysime“, – ryžtingai kalbėjo A. Vinkus.

Populiariausi