Lietuvoje

2020.10.26 08:14

Politologas apie besikeičiantį politinį peizažą Vilniaus krašte: žaisti viena nata nebepavyks

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.10.26 08:14

Antrasis Seimo rinkimų turas įtvirtino prieš dvi savaites numanytą dešiniųjų pergalę ir atvėrė kelią konservatorių ir dviejų liberalių partijų deryboms. Kartu rezultatai vienmandatėse vaizdžiau parodė sociodemografinius pokyčius dalyje Lietuvos, o taip pat kurioms partijoms rinkimai tapo signalu keisti strategiją ir galbūt lyderius, sako LRT RADIJO pašnekovai.

Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija turės 74 vietas Seime ir jau pradėjo pokalbius dėl koalicijos formavimo. Neaiškumų palieka antrasis turas Utenoje, kur po lygiai balsų surinko socialdemokratas Gintautas Paluckas ir konservatorius Edmundas Pupinis.

Nepaisant to, kaip perskaičiavus balsus pasibaigtų ši dvikova, Vytauto Didžiojo universiteto filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad socialdemokratų vidinės dilemos akivaizdžios.

„Socialdemokratų partijoje, bent jau kuluaruose, ši diskusija yra labai aštri, ji verda apie pusę metų – apie tai, kad nėra labai sėkmingi Gintauto Palucko sprendimai nei dėl savo asmeninės lyderystės, nei partijos veiklos, nei programinių įsipareigojimų vykdymo. Ir šitoje vietoje yra problema iš tiesų. Partijos kartų kaita įvyko sudėtingiau negu liberalų ar konservatorių partijose ir labai gaila, bet tą vietą, kurioje anksčiau buvo socialdemokratai, užima arba „valstiečiai“, arba Darbo partija ir socialdemokratai neįgyvendina savo atsinaujinimo ne tik lyderių, bet ir idėjų prasme“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ pirmadienį sakė profesorius.

Kauno technologijų universiteto docentas Ainius Lašas pastebi, kad nors „valstiečiai“ liko antri pagal mandatus ir artimiausius keturis metus, jei neįvyks netikėtumų, praleis opozicijoje, jie socialdemokratus nurungia kaip antroji dominuojanti Lietuvos partija.

„Vilnius ir Kaunas akivaizdžiai yra dešiniųjų miestai, pridėčiau ir Klaipėda, o mažesniuose miesteliuose dešiniesiems yra daug sunkiau, išskyrus „agroliberalus“. Matosi, kad „valstiečiai“ įsitvirtina kaip antroji jėga. Žinome, kad pagrindinis dėsnis mūsų rinkimuose, nors ir sunku juos laimėti, yra kad valdantieji visada pralaimi. Ilgainiui jeigu žiūrime į tą cikliškumą, anksčiau tai buvo socialdemokratai-konservatoriai, dabar galimai ateiname į „valstiečių“-konservatorių švytuoklę“, – kalbėjo A. Lašas.

Jis atkreipė dėmesį, kad 11-oje vienmandačių antrame ture pasikeitė nugalėtojas lyginant su pirmuoju turu. Iš šių 11-os aštuoniose lyderis pasikeitė konservatorių nenaudai – jų kandidatas buvo priekyje prieš dvi savaites, tačiau pozicijas užleido.

A. Lašo nestebina, kad parlamente dar ketverius metus užsitikrino ir reguliarus skandalų dalyvis Petras Gražulis. Tai rodo, koks svarbus yra įdirbis regionuose bei kaip politinį aktyvumą gali nustelbti asmeninis dėmesys.

„Gražulis dirbdavo gana ilgai ir nuobodžiai važinėdamas ten, dalindamas gėles, sveikindamas su gimtadieniais ir panašiai. Įdirbio yra daug, jis savotiškas, keistokas galbūt, bet Gražulis su tais žmonėmis dirbo nuolatos. Žinote, jeigu yra jūsų 60-metis, ir gerbiamas Gražulis ateina prie jūsų durų ir įteikia gėles, gal ir ne tą ketvirtadienį, kai buvo jūsų tikrasis gimtadienis, bet šeštadienį, tai daugeliui žmonių palieka įspūdį“, – kalbėjo A. Lašas.

Labiau netikėti vaizdai – etniškai margesnėse viendmandatėse Vilniuje ir šalia jo, sako politologas. Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galutinio pasirodymo rinkimuose jis nevadina nesėkme, primindamas, jog trys mandatai – daugiau negu šiemet sustiprėjusiai Darbo partijai pavyko gauti 2016 m. Seimo rinkimuose.

Vis dėlto nerimo ženklus esą galėtų siųsti situacija kai kuriose vienmandatėse. Pergalę dideliu skirtumu konservatorė Monika Navickienė, surinkusi 63,66 proc. balsų, iškovojo Naujosios Vilnios apygardoje prieš Romualdą Poševeckąją – čia pat prieš ketverius metus, tačiau daug mažesniu skirtumu, jį įveikė Algirdą Paleckį.

„Ten jau yra akivaizdu, kad tą apygarda nėra tokia, kokia buvo anksčiau, ir jos sudėtis yra pasikeitusi“, – kalbėjo A. Lašas. Įdomesne apygarda jis įvardijo Nemenčinės, kurioje vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė įveikė Justą Džiugelį gana nedideliu skirtumu – 54,53 proc. prieš 45,47 proc.

„Aš kiek nustebau, nes tas procentas turėtų tradiciškai būti tarsi didesnis – mes turėtume kalbėti apie 60 proc., žinome, kad kitose tradicinėse LLRA apygardose jie laimi pirmame ture, tai šiuo atveju ganėtinai vienodas pasiskirstymas yra signalas, kad jų vieta nėra tokia užtikrinta, kaip anksčiau buvo“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, LLRA-KŠS, norinčiai išlikti nacionalinio masto partija, reikės persvarstyti strategiją ir „ne tik žaisti viena nata“, paremta etniškumo principu.