Lietuvoje

2020.10.23 18:55

Iš arti su LRT.lt. Balsavimas namuose Kaune: kaip COVID-19 keičia rinkimų procesus ir ko iš naujos valdžios tikisi senjorai

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.23 18:55

Nors Lietuvoje kasdien pranešama apie vis naujus koronaviruso atvejų rekordus, tačiau rinkiminis laikotarpis nesustoja. Kaip atrodo balsavimas namuose antrojo Seimo rinkimų turo metu? LRT.lt su Kauno miesto Šilainių apygardos Milikonių apylinkės komisijos pirmininke Birute Bagdonaite ir jos pavaduotoja Jurgita Eimontiene kartu penktadienį apkeliavo kelis rinkėjus ir stebėjo, kaip tai atrodo. Kartu B. Bagdonaitė papasakojo daugiau ne tik, kaip sekasi darbuotis, bet ir apie pačius rinkėjus.

„Pirmiausia mes ateiname ir patikriname dokumentą. Aš užpildau dokumentus, atkerpu rinkėjo kortelę, įdedu į didijį voką. Duodame balsavimo lakšto šaknelę, pasirašo, kad gavo biuletenį, paduodame jį ir mažą voką. Žmogus užpildo biuletenį, jį sulenkia, įdeda į mažą voką. Jeigu žmogus sugeba – įdeda pats. Jeigu yra gulintis ar neįgalus gyventojas – padedame įdėti. Ir užklijuojame holograminiais lipdukais. ir taip kiekvienuose namuose, su kiekvienu žmogumi“, – papasakojo B. Bagdonaitė.

Tiek jai, tiek jos kolegei J. Eimontienei privalu dėvėti kaukes ir dezinfekuoti rankas prieš įeinant į kiekvienus namus. Jeigu rinkėjas, kuris balsuos namuose, serga koronavirusu – yra apygardoje sudaryta speciali grupė, kuri lanko juos. Tad šį kartą apsauginių kostiumų užsidėti nereikės. Pasak pašnekovės, apsaugos priemonių netrūksta. Taip pat paruošti ir rašikliai, kurie, jei rinkėjui prireiks, prieš paduodant bus dezinfekuojami. Tiesa, ne visi aplankyti rinkėjai dėvėjo kaukes.

Pirmiausia nukeliavome į daugiabučius – ten dvi rinkėjos namuose atiduos balsą. Kylant laiptais iki buto B. Bagdonaitė atsakė, kad turi aplankyti 98 rinkėjus. Bet ne visus tomis dienomis galima rasti namuose.

„Vienas vakar išvežtas į slaugą, vienas neseniai mirė. Pats įdomiausias atvejis buvo, kai vienos moters vyras naktį mirė: rinkėja paskambino, kad ji turi prabalsuoti anksčiau, nes po to išvažiuos į laidotuves“, – prisiminė B. Bagdonaitė.

Priėjome prie durų. Visi dezinfekuojamės rankas, paskambinama į duris, tenka luktelėti, kol jas atvers.

„Laba diena, balsavimas namie! Prikėlėme gal?“ – šūkteli Birutė. Senolė įleidžia į svetainę, pakviečia sėsti prie stalo. Komisijos narės padavė biuletenį, lakšto šakelę pasirašyti.

„Tai už ką čia balsuoti?“ – paklausė moteris, tačiau komisijos narės atsakė, kad negalinčios niekuo padėti – rinkėja pati turi nuspręsti.

Atidavusi savo balsą, ji biuletenį sulenkė per pusę, įdėjo į mažesnį voką. Jis, kartu su rinkėjo kortele, keliavo į didesnį voką, ant kurio B. Bagdonaitė uždėjo lipduką. Viskas užtruko apie penkias minutes – keliaujame į kitą laiptinę, pas kitą balsuoti norinčią močiutę.

Pats įdomiausias atvejis buvo, kai vienos moters vyras naktį mirė: rinkėja paskambino, kad ji turi prabalsuoti anksčiau, nes po to išvažiuos į laidotuves, – prisiminė B. Bagdonaitė.

Tačiau čia negalime patekti į vidų: pakeistas durų kodas. Greta kokio nors kontakto, kur kreiptis tokiu atveju – nėra. J. Eimontienė pamatė antrame aukšte prie lango pasirodžiusią moterį, ši išgelbėja – tarė laiptinės durų kodą.

Užėjome pas Eleną – 92 metų senolę. Bute įjungtas radijas, o ji, pasiremdama lazda, prieina iki stalo, kur jau buvo paruoštas ir biuletenis, ir vokas. B. Bagdonaitė pasiteirauja rinkėjos apie jos sveikatą, o ši pasiskundė, kad nesulaukia socialinės darbuotojos.

Ko senjorė tikisi iš naujo Seimo?

„Man jau vienas ir tas pats. Man jau nebe daug jau liko“, – tarė ji.

„Močiute! Kiek metų atgal man sakėte, kad „man jau nebe daug liko“? Prieš 10 metų man tą patį sakėte. O aš ateinu jau kelintą kartą?“ – šypsodamasi klausia B. Bagdonaitė.

Elena susijuokė, atsisveikiname ir važiuojame toliau: pas Prancišką, gyvenančia netoliese. Ši ant stalo padeda lėkštę su sausainiais, pasiūlo kavos, arbatos, tačiau atsisakoma.

Kiek anksčiau B. Bagdonaitė minėjo, kad gyventojai dažnai pasiūlo pasivaišinti, atsigerti kavos, bet to negalima – nėra laiko, reikia pas kitus rinkėjus skubėti.

„Paskui pyksta, būna nepatenkinti. Nori pasipasakoti. Buvo vienas dailininkas, amžiną atilsį, parodyti paveikslą nori. Kadangi aš šioje apylinkėje daug metų dirbu, daugelis pažįsta mane“, – sakė B. Bagdonaitė.

Kol sutvarkomi dokumentai, Pranciška tarė, kad iš naujo Seimo tikisi mažiau intrigų, peštynių.

„Man nepatinka, kai pešasi, nes mes ir namuose nesipešame, gražiai sugyvename“, – atsakė senjorė. Ji ne pirmą kartą balsuoja namuose: anksčiau tą darydavo kartu su vyru, kuris dėl ligos savo valią išreikšdavo iš namų

„Jam atnešdavo biuletenį, o ir man tuo pačiu“, – prisiminė moteris.

Toliau keliaujame pas rinkėją, kurio vakar B. Bagdonaitė ir J. Eimontienė nerado namuose. Kartais tik iš kaimynų sužinoma, kad senolį vaikai nuvežė pas gydytojus arba jau atsidūrė ligoninėje.

„Sąrašai buvo sudaryti anksčiau. Kai buvo klausiama, ar žmogus balsuos namuose – sakė, kad balsuos. O paskui jis atsiranda slaugos ligoninėje“, – tarė B. Bagdonaitė.

Ji pabeldė į duris, į langą. Bet nesulaukė atsakymo.

„Greičiausiai bus ligoninėje, nes ir vakar nerado. Dabar mes turime palikti kaimynams kokį priminimą, kad buvome, kad ir daugiau neateisime. Kam aš galiu tokiu atvejį palikt? Kokiam kaimynui? Gretimas namas nebendrauja. Aš privalau atvažiuoti dar kartą“, – sakė B. Bagdonaitė.

Ji pabeldė į duris, į langą. Bet nesulaukė atsakymo.

Ji sakė, kad rinkėjų kontaktų neturi: jų negalima turėti dėl Duomenų apsaugos įstatymo. Komisijos narės turi tik tų gyventojų telefonų numerius, kurie patys, savanoriškai, juos ir davė.

Kol einame kito namo link, B. Bagdonaitė pamini, kad nešiojant korteles gauna sąrašus gyventojų, kurie turi teisė balsuoti namuose. Jų visų atsiklausia – ar norės balsuoti namuose. Ir išankstinio balsavimo metu juos aplanko.

Užėjome pas Kunigundą ir Algimantą. Moteris džiugiai šūkteli, kad laukė, kada galės balsuoti. Ji teigė, kad nebuvo sunku apsispręsti.

„Tikiuosi protingesnių sprendimų, o ne draudimų“, – apie lūkesčius dėl naujo Seimo atsakė rinkėja.

Jiems atidavus savo balsą, suskamba B. Bagdonaitės telefonas. Keliaujame pas dar vieną rinkėją, pas kurią vakar komisijos narės negalėjo užeiti.

„Šiandien yra jos dukra, kuri atidarys duris, pagelbės“, – atsakė B. Bagdonaitė.

Prieškambaryje jau gulėjo rinkėjos tapatybė kortelė, moteris pasiėmė biuletenį ir voką, nunešė savo mamai. Netrukus grįžo su užklijuotu voku – rinkėjo pareiga atlikta.

„Aš nuėjau į mašiną, pasiėmiau popierių, parašiau jums laišką ir galvoju – perskambinsite“, – apie ankstesnės dienos nutikimą tarė B. Bagdonaitė.

Žygiuojame toliau – balsą atiduos negalią turintis Šarūnas. Paskambinus į duris, vyras pro langą tarė eiti iki kieme esančios pavėsinės, o jis, prigriebęs dokumentą, netrukus prieis. Ten, prie stalo, jis ir atidavė savo balsą. Šarūnas sakė, kad jam nebuvo sunku apsispręsti už ką balsuoti.

„Iš tiesų tai, kai rinkausi geriausią iš blogiausių“, – atsakė vyras, pridūręs, kad patogu taip balsuoti, nenorėtų tokiu metu eiti į apylinkę.

Vėliau užsukome pas Joną su Irena. Tiesa, balsavo tik vyras. Jau išėjus, B. Bagdonaitė sakė, kad pirmame ture atėjus ir paprašius Irenos atiduoti savo balso, moteris atsisakė tą daryt.

„Sakė „aš neprašiau, kad mane užrašytų“, o formą dėl balsavimo namuose užpildė tai vyras. Ir ją, ir save. Gali vienas žmogus taip padaryti“, – pasakojo B. Bagdonaitė.

„Aš žinau, matau, kur bus konfliktinė situacija. Tu tam ruošiesi. Nes tu ateini, o žmonės turi labai daug neigiamų emocijų: netenkina darbas, netenkina pajamos, kažkas dar. O pas senus žmones trūksta vaistų, gydymo. Visko prisiklausau. Tiesiog tu sugeri blogą jų energiją. Aišku, ateini, yra pozityvūs žmonės. Pasitaiko visko. Tikrai ir gerų, ir gražių emocijų, padėkos sulauki“, – pridūrė Milikonių apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė.

Aš žinau, matau, kur bus konfliktinė situacija. Tu tam ruošiesi.

Paskambinus į dar vieno namo duris – jų niekas neatvėrė, tada nuėjome į kaimyninį pastatą – ten laukia Janina, kuri norės prabalsuoti.

„Visiškai nebuvo sunku apsispręsti. Iš Seimo tikiuosi demokratijos, lygybės tarp visų žmonių, santarvės. Siūlytų 1000 eurų pridėti prie pensijos – ir tos neimčiau“, – rėžė rinkėja. Ji taip pat buvo patenkinta, kad gali balsuoti namuose: senjorės teigimu, viskas patogu, gerai organizuota.

B. Bagdonaitė paklausė Janinos, gal ji žino, ar kaimynai yra namuose: buvo patarta užsukti iš kiemo pusės. Grįžome – ten radome Joną. Netrukus į svetainę įsileido jo žmona Malvina, kuri laukė nesulaukė, kada užsuks komisijos narės.

Taip apkeliavome dar kelis namus, kur rinkėjai rinkose vieną iš dviejų kandidatų. B. Bagdonaitė prisiminė vieną, jau mirusią, senolę.

„Ji buvo gydytoja. Jos jau nėra, bet ji visą laiką laukdavo. Sakydavo, kad bus smagu pamatyti mane. Sakau „O jeigu manęs čia nepaskirs?“, bet atsakė, kad visvien lauks. O šiemet nešiojau rinkėjų korteles, aplankiau namus, kuriuose balsuodavo ši močiutė. Ji mirė rugsėjo 9 d., tai ji prieš mirtį sūnui pasakė „Jeigu ateis ta pati pirmininkė – perduok mano paskutinius linkėjimus, bet rinkimų aš jau nesulauksiu“. Dabar aš pasakoju, tai mane ima šiurpuliukas. O kai išgirdau, išėjau, pastovėjau gatvėje ir galvoju, kad tik neapsiverkčiau. Ji manęs jau nesulaukė. Žmogus buvo prisirišęs ir turėjau pagarbą jo akyse“, – papasakojo B. Bagdonaitė.

Ji Milikonių apylinkėje kiekvienuose rinkimuose dirba nuo 2004 metų. Penktadienį bevaikštant visi rinkėjai prisiminė B. Bagdonaitę, džiaugėsi jai atėjus.

„Ir darbą vertina. Ir tai, kad visą laiką pas juos ateidavau su šypsena, juos palaikydavau – seniems žmonėms to reikia: palinkėti sveikatos, parodyti dėmesį, išklausyti kitą kartą. Nors tu skubi, stengiesi kuo greičiau, bet išklausyti privalai“, – apie balsuojančius namuose senolius minėjo B. Bagdonaitė. Ji mena ir tokį atvejį, kai viena senjorė nenorėjo įsileisti balsuojančių namuose, tačiau išgirdusi B. Bagdonaitės balsą – atpažino ir iškart įleido.

Prieš mirtį sūnui pasakė „Jeigu ateis ta pati pirmininkė – perduok mano paskutinius linkėjimus, bet rinkimų aš jau nesulauksiu“. Dabar aš pasakoju, tai mane ima šiurpuliukas. O kai išgirdau, išėjau, pastovėjau gatvėje ir galvoju, kad tik neapsiverkčiau, – pasakojo B. Bagdonaitė.

„Kol aš neprakalbėjau – tol neįleido. Aš žinau, kaip pas ją patekti. Jeigu aš nenueisiu – ji neprabalsuos“, – tarė ji.

J. Eimontienė pridūrė, kad visgi, rinkėjų yra visokių.

„Vienur gali gauti su lazda ir būti išvarytas, išprašytas, kitur priims šiltai ir maloniai“, – tarė moteris.

„Aš einu iš idėjos dirbti. Man tai kaip pareiga valstybei, pareiga sau, žmonėms. Per 16 metų labai daug žmonių pažinta, istorijų išgirsta, sutikta ir gerų, ir blogų emocijų. Yra, kas ir nemėgsta. Bet darau viską, kaip yra parašyta įstatyme. Ėjau balsuoti kartu „Baltosiomis pirštinėmis“, tai nesulaukėme pastabų iš jų. Darome taip, kaip priklauso. Žmogus, kuris yra pats yra įgalus – pats viską pasidaro, aš tik pabaigoje užklijuoju tik lipduką“, – sakė B. Bagdonaitė.

Toliau ji, kartu su J. Eimontiene, nuvyko pas guvią 101 metų rinkėją. Po jos laukia dar kelios dešimtys rinkėjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt