Lietuvoje

2020.10.22 16:16

Lingienė patarė, kaip gyventi dvi savaites, kad po jų į mokyklas vaikai vėl neatneštų koronaviruso

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.10.22 16:16

Per dviejų savaičių kontaktinio bendravimo pertrauką koronavirusas ugdymo įstaigose turėtų sunykti arba bent jau susitraukti jo mastas. Taip tikisi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Tačiau ji priminė, kad šios pertraukos metu turi būti laikomasi kelių griežtų taisyklių, antraip toks Vyriausybės užmojis bus bergždžias. 

Naujausiais duomenimis, šalies ugdymo įstaigose nuo rugsėjo nustatyta 735 COVID-19 atvejai, iš jų – 453 vaikams. Koronavirusas neaplenkė 282 ugdymo įstaigų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.

Pradinių klasių mokiniai po savaitės trukmės atostogų grįš į mokyklas, jiems nuotolinis mokymas netaikomas, išskyrus savivaldybes, kuriose paskelbtas karantinas, arba tose mokyklose taikomas infekcijos plitimą ribojantis režimas.

Savivaldybėse, kuriose nuo pirmadienio įvedamas karantino režimas, ugdymo įstaigos dirbs ar jau dirba nuotoliniu būdu.

– Vyriausybė paskelbė dviejų savaičių pertrauką mokyklose. Kaip vertinate padėtį bendrojo ugdymo įstaigose? – LRT.lt paklausė R. Lingienės.

– COVID-19 atvejai nustatyti jau 288 ugdymo įstaigose. Tai nėra kažkas labai netikėta, nes į šias įstaigas tiek mokiniai, tiek mokytojai COVID- 19 dažniausiai atneša iš savo aplinkos.

Bet yra kitas dalykas – daugiau nei 50 ugdymo įstaigų fiksuojamas vietinis plitimas, tai reiškia, kad infekcija perduodama nuo užsikrėtusio asmens kitam jau vietoje. Palyginimui: spalio 5-ąją vidinis plitimas buvo nustatytas 24 ugdymo įstaigose. Tad per dvi savaites šis rodiklis išaugo daugiau nei du kartus. O šis skaičius jau kelia nerimą. Tai reiškia, kad prevencijos priemonės mokyklose neveikia taip, kaip tikimasi, neužkardomas kelias vieniems užkrėsti kitus.

– Kokias klaidas, jūsų manymu, daro mokyklos?

– Sunku pasakyti. Kuo toliau, tuo labiau nepavyksta surinkti detalių duomenų. Bet, žinoma, tai – srautų suvaldymas, „burbulų“ sudarymas svarbiausia – jų išlaikymas. Tai didelė problema mokykloms, iššūkis tiek tėvams, tiek mokiniams.

Kaip ir sakiau, daugelis atvejų atsinešama iš šeimos aplinkos, juk Lietuvoje šeiminių užsikrėtimų daugėja. Be to, vaikams būdinga besimptomė liga ar lengvi simptomai, tad jie, to nežinant šeimai ir mokyklai, ir atneša ligą į klasę.

Net neabejoju, kad yra mokyklų, kurioms pavyksta sudaryti socialinius „burbulus“, bet tie „burbulai“ susprogsta po pamokų, kai vaikai iš skirtingų ugdymo įstaigų, klasių susirenka į būrelius, ypač tuos, per kuriuos aktyviai užsiimama sportu ar dainuojama. Taip ir plinta infekcija.

– Kam kyla didesnis pavojus – mokytojams ar vaikams?

– Sunku pasakyti. Mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai nejaučia simptomų, jų sergamumas nėra didelis, bet tai nereiškia, kad jie neplatina užkrato. Trūksta tai paaiškinančių mokslinių duomenų, bet, kai kurių studijų duomenimis, kurie dar nėra patvirtinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, linkstama prie to, kad užsikrėtę, bet simptomų nejaučiantys žmonės yra reikšmingi viruso platinimo grandinėje.

Reikia nepamiršti ir to, kad vyresniems žmonėms pasireiškia sunkesni simptomai. Nemažai pedagogų ir yra vyresnio amžiaus. O vyresni žmonės turi daugiau lėtinių sveikatos problemų, tokių, kaip kraujagyslių ligos, diabetas, tad ir COVID-19 jiems kelia didesnę grėsmę.

– Kaip paaiškintumėte tai, kad Vyriausybė nusprendė taikyti dviejų savaičių kontaktinio mokymo pertrauką?

– COVID-19 ligos maksimalus inkubacinis periodas yra 14 dienų. Tad logiška, jei tiek laiko pabūsime vieni nuo kitų didesniu atstumu, negalėsime užkrėsti kito žmogaus. Manau, kad toks sprendimas labiausiai taikytas į vidinį plitimą. Galvodama būtent apie vidinį plitimą, manau, kad šis sprendimas turės teigiamas pasekmes.

Kalbant apie tas mokyklas, kuriose nėra vidinio plitimo, o liga atnešama į mokyklą iš namų, svarbus kitas aspektas. Svarbu, kad tie mokiniai, kurie jau patys sprendžia, ką veikti per atostogas, ar jaunesniųjų tėveliai laikytųsi lėtesnio socialinio gyvenimo tempo, neitų ir į kitas veiklas, neitų ten, kur paprastai nesilanko, mažiau bendrautų su asmenimis, su kuriais nesimato kiekvieną dieną.

Jei mes to nepadarysime, jei eisime į renginius, šoksime, choruose dainuosime, tai koronavirusą atsinešime į mokyklą ir po dviejų savaičių. Aktyvaus gyvenimo pertraukos reikia ne tik mokyklose, bet ir šeimose.