LRT FAKTAI
Vakcina

Lietuvoje

2020.11.13 19:00

LRT FAKTAI. Ar vakcina nuo koronaviruso Lietuvoje bus privaloma?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.11.13 19:00

Pasaulis nekantriai seka naujos vakcinos kūrimą, o politikai procesą kaip įmanoma skubina, nors ir sutinkama – net ir susiklosčius optimistiniam scenarijui, nueiti į gydymo įstaigas tokiam skiepui galėsime nebent vasarą.

Tačiau kalbos apie vakciną kursto ir baimes – ar išskirtinė situacija, sustabdytas verslo darbas ir privalomas kaukių dėvėjimas reiškia, kad ir skiepytis, kai tik atsiras vakcina, bus privaloma? LRT FAKTAI paklausė teisės ir visuomenės sveikatos specialistų, ar pagrįsta taip manyti ir ką numato Lietuvos teisės aktai.

Privalomi skiepai – tik sovietmečiu

Į mokyklą ar darželį atėjo medikai, tėvams net nežinant, paskiepijo vaikus. Tokia praktika, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko, vyravo Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje, kaip informuoja ULAC, jau daugiau nei du dešimtmečius jokie skiepai nėra privalomi.

„Šitą klausimą turbūt užduoda žmonės, kurie prisimena, kad sovietų laikais valdžia, partija, Vyriausybė privalo pasirūpinti žmonių sveikata ir žmonės privalo daryti tai, kas jiems pasakyta. Vakarų pasaulyje yra kiek kitaip: valstybė privalo sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui pačiam pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata ir niekas neturi teisės prisiliesti prie žmogaus, atlikti jam procedūras be jo sutikimo, vaikams – be tėvų ir globėjų sutikimo.

<...> Jei ateini į gydymo įstaigą ir atlieki procedūras, reikia patvirtinti parašu, kad tu sutinki, jog medikas atliks tau vieną ar kitą procedūrą“, – sakė ULAC direktorius (Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras A. Veryga paskelbė atleidžiantis S. Čaplinską iš pareigų dėl „ne vieno darbo drausmės pažeidimo ir pareigų nevykdymo“, tačiau formaliai jis dar vadovauja ULAC – LRT.lt).

Tas pats principas galioja ir koronaviruso testų atveju – prieš mėnesį Lentvaryje pasklido melaginga naujiena, esą mokyklose pradinukai prievarta bus tikrinami greitaisiais testais. Kaip teigė mokyklos direktorė, tuo metu mokykloje visuomenės sveikatos priežiūros specialistė kalbėjo su mokytojais – šiems greitieji testai siūlomi Sveikatos apsaugos ministerijos – tačiau vaikų tikrinti niekas neketino, tuo labiau be tėvų sutikimo.

Taigi, šiuo metu jokia vakcina ar kita medicininė intervencija nėra galima be paciento žinios.

Kada galima peržengti raudoną liniją?

Tačiau situacija pasikeistų, jei tik atsirastų Vyriausybės nutarimas, ir tam pagrindas taip pat galimas, sako LRT FAKTAI kalbinti specialistai.

Vokietijoje nuo tymų nepasiskiepiję vaikai negali patekti į mokymo įstaigas, o tėvai turi sumokėti piniginę baudą.

„ [Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)] yra pripažinęs, kad kiekvienas žmogus gali elgtis net ir žalingai savo sveikatai, daryti sau žalingą poveikį, tai yra žmogaus teisė, bet kai susiduriame su tam tikrais išplitusiais dalykais, poveikiu visai visuomenei <...> visuomenės saugumas, visuomenės sveikata yra aukščiau už atskirų fizinių asmenų fizinį ir psichinį neliečiamumą“, – advokato Arūno Žliobos teigimu, kai kuriais atvejais drastiškas priemones Vyriausybė taikyti ne tik gali, tačiau ir privalo.

Skiepai privalomi, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur nuo tymų nepasiskiepiję vaikai negali patekti į mokymo įstaigas, o tėvai turi sumokėti piniginę baudą. Lietuvoje tokie įstatymai taip pat svarstyti po prieš kelis metus kilusio tymų protrūkio. Tačiau prievartinės priemonės sukėlė diskusijas ir Lietuvoje, ir Vokietijoje.

„Klausimas, kodėl tėvai baudžia vienaip, o tada valstybė tą patį vaiką nubaus dar kitaip“, – sprendimą komentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas prof. Dainius Pūras.

„Čia yra pats sunkiausias klausimas, kur susiduria visuomenės sveikatos principai, kad reikia apsaugoti visuomenę nuo pavojingų ligų plitimo, ir asmens privatumo, kūno ir psichikos integralumo, informuoto sutikimo [principai] – tai yra medicininė intervencija, ir reikia asmens sutikimo. Jei asmuo neduoda sutikimo, mums reikia labai stiprių įrodymų, kad peržengtume raudoną liniją“.

Sunkiausias klausimas – ką daryti su atsisakiusiais

D. Pūras mano, kad labiausiai tikėtina, jog Europos Sąjungos valstybėse privalomo skiepijimo nebus, prielaidų tam atsirasti šiuo metu nėra, tačiau panašiai, kaip Vokietijoje gali atsirasti tam tikros privilegijos ir sankcijos darbe, mokymo įstaigose. Tai neabejotinai sukels ginčus, pridūrė pašnekovas.

Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas.

Advokatas Arūnas Žlioba sako, kad Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas, tai numato Konstitucija. Teisė į mokslą kirstųsi su siūlymu neleisti nepaskiepytų vaikų į mokyklas.

„Susidursime su asmenimis, kurie atsisakys arba nepanorės skiepytis. Įstatyme arba teisės akte turės būti numatyta, ką daryti su tais nepaklusniaisiais. Tai yra didžiausi klausimai, jie susiję su žmogaus teisių galimu pažeidimu ir proporcingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galima versti piniginėmis baudomis, administracinėmis priemonėmis. Galima kalbėti apie civilinę atsakomybę, kas bus už tai, kas nutiks, kai per nepasiskiepijusius, atsisakiusius skiepytis asmenis liga pasklis“, – sako pašnekovas.

Rusijoje, kuri paskelbė neva pirmoji sukūrusi vakciną nuo koronaviruso, vakcina savanoriškai siūloma pirmiausiai medikams, mokytojams. Rusijos gynybos ministras tvirtino, kad ji bus privaloma kariškiams, o kai kurie mokytojai jau pareiškė savo nuomonę, kad priešinsis privalomam skiepijimui. Tuo metu tarptautinė mokslininkų bendruomenė pabrėžia, kad nėra aiškus vakcinos poveikis ilguoju laikotarpiu.

A. Pūro nuomone, labiausiai tikėtina, jog valstybės stengsis kuo daugiau gyventojų įtikinti pasiskiepyti savo noru, jei bus paskiepyta dauguma, tikslas bus pasiektas.

„Svarbu, kad vakcina būtų prieinama visiems“, – pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas.

Dezinformacija

Šiuo metu nėra prielaidų manyti, kad koronaviruso vakcina bus privaloma. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jokia vakcina ar kita medicininė intervencija nėra galima be paciento žinios. Tačiau LRT.lt kalbinti specialistai sako, kad prireikus, taisyklės gali būti pakeistos, jie taip pat atkreipia dėmesį, kad problematiškiausias klausimas tokiu atveju būtų ne tai, ar vakcina turi būti privaloma, o tai, kokios bausmės už nesiskiepijimą būtų proporcingos.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt