Lietuvoje

2020.10.23 10:16

Profesorė Mickienė apie įsisiūbuojantį koronavirusą Lietuvoje: labai gaila, bet greičiausiai tai nėra pikas

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.23 10:16

Šiuo metu Kaune užimta jau daugiau nei pusė lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams. Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė teigia, kad Lietuvoje dar nepriartėta prie piko, tačiau dabar yra pats metas gyventojams imtis veiksmų, kol infekcija dar valdoma. Profesorė ragina ne tik atsakingai saugotis, įsiklausyti į rekomendacijas, bet ir pasiskiepyti nuo gripo bei pneumokoko – šios ligos, kaip ir koronavirusas, taikosi į žmogaus plaučius.

Interviu portalui LRT.lt A. Mickienė taip pat paragino gyventojus atsisakyti to, be ko šiuo metu galima gyventi, nes didėjant koronaviruso pacientų skaičiui kyla grėsmė sveikatos apsaugos sistemai bei kitų ligų gydymui. Profesorė taip pat užsiminė apie vakcinų nuo COVID-19 kūrimą – jos manymu, jų dar reikės palūkėti. Be to, A. Mickienė papasakojo, kokia yra situacija jos vadovaujamoje Infekcinių ligų klinikoje, kurioje ne koronavirusu susirgę asmenys perkelti gydytis į kitus ligoninės skyrius.

– Praėjusią savaitę bene kasdien nustatydavo apie 200 naujų koronaviruso atvejų, trečiadienį – jau 311, o ketvirtadienį šoktelėjo iki naujo rekordo – 424 atvejų. Jūsų manymu, ar artėjama prie antros koronaviruso bangos piko, ar dar toli iki to?

– Nesiimčiau atsakyti į klausimą, ar pikas, ar ne. Labai gaila, bet greičiausiai, kad ne pikas. Manau, dabar pats laikas iš paskutiniųjų susiimti visiems, įskaitant visą visuomenę, išgirsti, įsiklausyti, kad mes padarytume viską sustabdydami infekciją šiame pakilime. Kol kas tas pakilimas, kaip matote, dar valdomas, bet nebegalime leisti, kad tie skaičiai kiltų daugiau.

Nes tada nebus garantuota gera paslauga koronaviruso ligoniams, mažiau dėmesio gaus visos kitos ligos, nes teks stabdyti kitas paslaugas, nebeužteks vietos ir gydytojų, – to neturi būti. O jei bus ribojimų, bus paralyžiuojama ekonomika. Todėl turime to išvengti ir susiimti labai rimtai, kiek nuo mūsų priklauso, kad ta banga aukščiau nebekiltų.

– Pirmadienį kelios gydytojų asociacijos viešai kreipėsi į valdžios institucijas, nes stinga veiksmų valdant koronaviruso plitimą. Jūsų manymu, profesore, kokių priemonių reikia, kad nebūtų perkrauta sveikatos apsaugos sistema?

– Aš ir manyčiau, kad reikėtų vadinamųjų nespecifinių, pačių paprasčiausių priemonių – kaukės, atstumas, rankų dezinfekcija. Bet svarbiausia – kad visuomenė bendradarbiautų, kaip susitelkė per pirmąją bangą, kad padarytų tą patį ir dabar. Kad nebebūtų skeptikų, kalbančių „kas čia tokio, tai kaip eilinis gripas, aš sirgau labai nesunkiai“. Taip, dalis žmonių serga nesunkiai, tačiau jau įrodyta, kad kai pradeda sirgti jauni žmonės, tai maždaug po trijų savaičių virusas nukeliauja iki pagyvenusio amžiaus žmonių, nes žmonės kontaktuoja. Tai nėra gera naujiena, tai reiškia, kad užaugs banga tarp pagyvenusių žmonių, jeigu tu neapribosi socialinių kontaktų, jeigu lankysi savo senus tėvus, jeigu eisi ten be kaukės, jeigu nesilaikysi atstumų visur kur.

Tas pats ir tarp jaunimo – naktiniai klubai, barai. Ar įmanoma išsaugoti ten atstumą ir būti su kaukėmis, jeigu eini atsipalaiduoti, pabūti? Nepaprastai svarbu, kad žmonės bendradarbiautų, neignoruotų specialistų rekomendacijų, kad jų labai atsakingai laikytųsi. Labiausiai nesinori prievartos, kad nereikėtų jos elementų. Labiausiai norisi, kad žmonės suprastų, rekomendacijų laikytųsi geranoriškai. Bet kaip padaryti, kad visi žmonės tą priimtų?

Juk visų mūsų bendri tikslai, pirma: užtikrinti paslaugas COVID-19 ligoniams – kad užtektų resursų jiems gydyti. Antra – kad nesutriktų visos kitos medicinos paslaugos, nes visos kitos ligos taip pat labai svarbios. Trečia – kad nenukentėtų ekonominis gyvenimas, žmonių ugdymas, psichologinė sveikata, kad griežtų priemonių reikėtų kuo mažiau.

Mes turime gyventi su ta liga, kitaip nebus, bet reikia, kad mes visi bendromis jėgomis ją kontroliuotume, kad naujų atvejų skaičius nebūtų didesnis už tokį, su kuriuo galime susitvarkyti neskausmingai.

Manau, dabar pats laikas iš paskutiniųjų susiimti visiems, įskaitant visą visuomenę, išgirsti, įsiklausyti, kad padarytume viską sustabdydami infekciją šiame pakilime.

– Vilniuje jau taikomos taisyklės ir ribojimai barams bei panašioms įstaigoms, o Kaune tiek sergamumo, tiek naujų atvejų rodikliai nedaug atsilieka nuo sostinės. Jūsų vertinimu, ar reikėtų panašius ribojimus taikyti laisvalaikio, pasilinksminimo vietoms ir Kaune?

– Aš esu klinicistė, ne epidemiologė, todėl galiu sakyti tik bendruosius principus. Žmonės patys turi suprasti, bet, be jokios abejonės, tai yra rizikingos vietos. Kartais girdžiu argumentą, kad nėra išplitimo iš baro ar naktinio klubo, bet kiek yra užsikrėtimų neaiškiomis aplinkybėmis? Yra didelė dalis nežinančiųjų, kur užsikrėtė.

Tose vietose sudėtinga arba neįmanoma laikytis saugumo priemonių ir tai, kad mes turime didelius atvejų skaičius tarp jaunų žmonių, signalizuoja, jog tai didelės rizikos vietos. Dabar reikia atsisakyti visko, be ko įmanoma apsieiti šitoje situacijoje.

– Tai iš vienos, tai iš kitos valstybės pasigirsta naujienų apie kuriamą COVID-19 vakciną, dalis jų pereina į naują stadiją. O, pavyzdžiui, Rusijoje jau kalbama apie masinį skiepijimą, nors oficialios ir PSO patvirtintos vakcinos nėra. O ką kalba mokslo bendruomenė? Jūsų turimomis žiniomis, kokia šiuo metu vakcinos kūrimo stadija? Kokios prognozės?

– Yra keli šimtai vakcinų kandidačių, tačiau labiau pažengusios gal septynių kompanijų vakcinos. Kalbu apie Vakarų pasaulį, ne rusišką vakciną. Kai kurios yra pradėjusios trečios fazės klinikinius tyrimus. Šių gamintojų vakcinos yra labai skirtingos pagal savo principą, produkto technologiją. Kai kurios jų labai naujos kartos, naujų technologijų vakcinos. Kada jos pasieks mus – aš į tai žiūriu labai atsargiai. Kiek čia buvo pažadų, kad jau metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje bus.

Šiaip tai užtrunka keletą metų, nes reikia sukurti vakciną, atlikti visus reikalingus tyrimus, sukaupti visus reikalingus duomenis, produktą registruoti ir tada jį pradėti naudoti. Aš žinau, kad dedamos visos pastangos, kad tai įvyktų kuo greičiau. Nesu optimistė, kad ją turėsime labai greitai. Vakarų pasaulio vakcinai reikalavimai yra labai aukšti, nes planuojama skiepyti didžiules žmonių grupes. Tad tu negali to atlikti neatsakingai ir su menkiausia rizika dėl saugumo. Taip pat reikia įrodyti efektyvumą, tad yra daugybė niuansų: kad sukeltų atsaką, kad pakankamai išsilaikytų.

Žodžiu, atsakingos Europos Sąjungos institucijos neleis, kad papultų produktas, turintis menkiausią riziką. Todėl manau, kad teks susiimti ir šitos priemonės dar palaukti. O jeigu klausiate apie rusišką vakciną, ji tikrai nėra perėjusi trečios tyrimų stadijos. Tai neatitinka ES standartų.

Mes turime gyventi su ta liga, kitaip nebus, bet reikia, kad mes visi bendromis jėgomis ją kontroliuotume, kad naujų atvejų skaičius nebūtų didesnis už tokį, su kuriuo galime susitvarkyti neskausmingai.

– Ar LSMU Infekcinių ligų klinikoje tiriami nuo COVID-19 pasveikę pacientai?

– Tie, kurie išvažiuoja su dideliais pakitimais plaučiuose, – mes juos pasikviečiame vėliau pakartoti radiologinių tyrimų, pasižiūrėti, kaip jiems klostosi. Tačiau mes to negalime daryti sistemingai ir, jeigu šita banga pakils, tai tiesiog neužteks žmogiškųjų resursų.

Be to, dar trūksta informacijos apie ilgalaikes pasekmes, nes trūksta laiko. Ilgalaikėmis pasekmėmis laikoma tai, kas išlieka po šešių mėnesių persirgus liga. Dar nepraėjo tiek laiko, bet jau kaupiami duomenys iš kitų šalių ir tikrai žinoma, kad sveikimas užtrunka. Pavyzdžiui, jeigu buvo kosulys, dusulys, tai dusulys bei silpnumas gali išlikti 2–3 mėnesius po sirgimo. Tiek yra žinoma iš lengvesnių simptomų.

O kaip klostysis ligoniams, kurie sirgo ypač sunkiai, kurie buvo prijungti prie ventiliatorių, kaip ilgai jiems išsilaikys dusulys, ar išsivystys plaučių fibrozė, kas vyks su jų plaučių audiniu, funkcija, – tam dar reikia laiko.

– Ar yra planų vėliau, galbūt kitą pavasarį, tirti pasveikusius pacientus, pasižiūrėti, kaip atrodo jų sveikata praėjus daugiau nei pusmečiui?

– Ir dabar nėra taip, kad jais nesirūpintų, tik tai nevyksta sistemiškai. Jeigu buvę pacientai turi komplikacijų, jie patenka pas atitinkamą specialistą. Bet tai, ką jūs minite, yra arba sisteminis mokslinis tyrimas, arba nustatyta stebėjimo tvarka. Tai yra puiki mintis, mes tą norėtume daryti, bet šiuo metu turime atsižvelgti į žmogiškuosius pajėgumus ir galimybes. Dabar ne viską, ką nori, gali daryti, nes, jeigu ligonių skaičiai tik didės, tai visam tam neliks laiko, nes reikės gelbėti žmonių gyvybes ir mobilizuoti pajėgas.

Yra tokia idėja, bet reikia parašyti konkretų protokolą, gauti leidimus. Vyksta moksliniai tyrimai, bet kol kas neapima šito segmento, dabar neįmanoma to aprėpti. Žmonės ne tik turi turėti galimybių, bet dar ir reikia saugios aplinkos. Mes kalbame apie ypač pavojingą infekciją. Čia ne taip paprasta daryti tyrimus, kaip su kitomis ligomis.

Ilgalaikėmis pasekmėmis laikoma tai, kas išlieka po šešių mėnesių persirgus liga. Dar nepraėjo tiek laiko, bet jau kaupiami duomenys iš kitų šalių ir tikrai žinoma, kad sveikimas užtrunka.

– Kiek šiuo metu gydoma COVID-19 pacientų?

– Trečiadienį ryte turėjome 61 pacientą skyriuje ir tris – reanimacijoje.

– Kiek lovų koronaviruso pacientams iš viso yra skirta jūsų vadovaujamoje klinikoje?

– Stacionare galime priimti iki 100 pacientų.

– Ar ruošiama daugiau vietų jiems, turint omeny, kad susirgimų skaičius nemažėja?

– Už tokį ruošimą atsakingi ne mes, o Kauno regione darbą organizuojanti įstaiga, tai yra Kauno klinikos. Mūsų ligoninėje iki šiol galiojo sprendimas, kad pagal visas turimas infrastruktūros galimybes galėtume priimti iki 100 pacientų. Jei šis skaičius viršijamas, gydymas plečiamas į kitas teritorijoje esančias ligonines.

– Ar užtenka personalo ne tik koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms gydyti, bet ir kitomis infekcinėmis ligomis sergantiems gyventojams?

– Ne. Jau nuo rugsėjo mėnesio yra taip, kad visos kitos infekcijos gydomos kituose ligoninės skyriuose: Vidaus ligų, Nervų, Geriatrijos. Ir mes tik konsultuojame, nes nebegalime turėti COVID-19 infekcinio skyriaus ir ne COVID-19 infekcinio skyriaus. Tam netinkama infrastruktūra, šie skyriai turėtų būti atskirti vienas nuo kito. O mes esame sename pastate, kuris statytas prieš 30 metų kaip vaikų infekcinė ligoninė.

Kitas klausimas – dėl žmogiškųjų išteklių. Pas mus yra 12 infektologų etatų ir mūsų skyriuje įprastai būdavo 50 lovų, o dabar galime priimti iki 100 pacientų. Ką tai reiškia? Kad ne visus šimtą pacientų gydys infektologai, nes trūksta resursų. Mūsų komandai numatytas toks planas: jeigu viršijamas pacientų skaičius, kurį pajėgūs aptarnauti infektologai, tada į komandą įsitraukia ir terapeutai, ir geriatrai, ir vaikų infektologai. Tada infektologas tampa komandos vadovu, konsultuoja, vadovauja visų šimto pacientų gydymui.

Mes nebegalime turėti COVID-19 infekcinio skyriaus ir ne COVID-19 infekcinio skyriaus.

Vilniečiai dirba naujesniame pastate, su geresne infrastruktūra, todėl, mano žiniomis, iki praėjusios savaitės galėjo išlaikyti 15 lovų kitoms infekcinėms ligoms, o mes jau nuo rugsėjo mėnesio – ne. Tai didžiulė problema, nes be galo daug erkinio encefalito atvejų ir juos atveža į mūsų priėmimo kambarį. Mūsų specialistai infektologai pakonsultuoja, atlieka reikiamas procedūras, nustato, kokia infekcinė liga, ir nukreipia į kitų skyrių. Ten gydo kiti specialistai ir, jeigu jiems kas nors neaišku, skambina, konsultuojasi telefonu. Taip vyksta veiksmas.

– Ar yra koronavirusu susirgusių medikų ir kiek jų turi izoliuotis šiuo metu?

– Dabar infektologų komandoje tokių neturime. Mums šiuo aspektu labai sekasi, mes labai saugomės, atsakingai į tai žiūrime. Mes neturėjome židinio, bet turėjome pavienių atvejų – slaugytojos padėjėja, medicinos sesuo ir sirgo nesunkiai. Užsikrėtė visuomenėje, ne ligoninėje. Niekada nebuvo darbo paralyžiaus dėl to, kad iškrito personalas.

– Artėja gripo sezonas. Kiek teko domėtis, šiemet ši liga gali silpniau pasireikšti dėl tų pačių apsaugos priemonių – kaukių, atstumo laikymosi. Gyventojai uoliai skiepijasi, net vakcinų trūksta. Jei reikėtų guldyti gripu sergantį pacientą, ar būtų šiam vietos jūsų vadovaujamoje klinikoje ir ar gerai supratau, kad ir tokiais atvejais infektologai tik konsultuotų?

– Viskas, ką pasakėte, yra teisinga. Šiuo atveju reikėtų paskatinti žmones labiau laikytis atstumo, dėvėti kaukes ir pasiskiepyti nuo gripo, nuo pneumokokinės infekcijos. Ir COVID-19, ir gripas, ir pneumokokas turi tą patį taikinį žmogaus organizme – plaučius. Tiems žmonėms reikės tų pačių lovų, reanimacijos, ventiliatorių, specialistų, o mums jų trūks, tad viską reikia saugoti. Ir lovas tausoti, žiūrėti, kad išsiverstume.

Atsakant į jūsų klausimą – žiūrint, kaip vystysis COVID-19. Jei neišsiplėtos iki nekontroliuojamo lygio ir išsiteksime iki 100 pacientų, tada savo infrastruktūroje gripo tikrai negydysime, nebent COVID-19 pacientų stacionare būtų 15-a, o tai visiškai neįtikėtina. Mes negalime atskirti pacientų, to padaryti neleidžia infrastruktūra. Tada gripo pacientus gydys kiti kolegos, konsultuodamiesi su mumis.

Reikėtų paskatinti žmones labiau laikytis atstumo, dėvėti kaukes ir pasiskiepyti nuo gripo, nuo pneumokokinės infekcijos.

– O jei atsidurtų pacientas, sergantis vėjaraupiais, ar būtų erdvės tokį žmogų izoliuoti, atskirai gydyti?

– Taip, yra palikta izoliacinių palatų būtent tokioms, kaip mes vadiname, lakioms infekcijoms. Yra palikta keletas palatų. Bet tokių ligonių daug vienu metu nebūna. Manau, šitai būtų išspręsta, tai maža problema. Didžioji problema – jūs neįsivaizduojate, kiek dabar yra sergančiųjų erkiniu encefalitu. Tai yra labai sunkūs atvejai ir jie visi išblaškyti po visus kitus skyrius. Dabar yra pats sezonas. Spalio mėnesį mes turėdavome pilną skyrių sergančiųjų erkiniu encefalitu, maždaug 30 pacientų vienu metu. Šiandien ryte turėjome du atvejus: vieną – labai sunkų, į reanimaciją teko guldyti, kitą – į Neurologijos skyrių perkelti.

Taip pat skaitykite

Populiariausi

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas

Lietuvoje

2020.12.04 12:06

Nausėdos verdiktas – įvardijo, kurių Šimonytės teiktų kandidatų neskirs ministrais Armonaitė: naujas kandidatas – artimas partijos vertybėms; atnaujinta 13.47

14
Karantinas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.12.04 16:01

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti iki gruodžio 31 dienos pranešė, kaip galėtų griežtėti karantinas

Aurelijus Veryga

Lietuvoje

2020.12.04 13:14

Laikinasis ministras: kitą savaitę bus svarstomos naujos karantino griežtinimo priemonės nesutinka su Šimonytės kritika NVSC; atnaujinta 15.15

6