Lietuvoje

2020.10.21 21:15

Čaplinskas apie įvestus ribojimus: jei toliau bauginsime ir vilksime tramdomuosius marškinius, galime pasiekti priešingą efektą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.10.21 21:15

„Jeigu toliau taip bauginsime ir vien tiktai tramdomuosius marškinius bandysime užvilkti visuomenei, tai galime pasiekti priešingą efektą, kad žmonės paprasčiausiai vengs tikrintis, vengs nurodyti savo kontaktus“, – apie naujus Vyriausybės įvestus ribojimus dėl COVID-19 situacijos sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas dr. Saulius Čaplinskas.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad Lietuvos savivaldybės pagal sergamumą koronavirusu bus skirstomos į tris grupes. Raudona reiškia karantiną ir tokių savivaldybių dabar 13-a. Savivaldybių spalvų sąrašą žadama skelbti kiekvieną penktadienį. Įsigaliotų jis nuo pirmadienio. Lietuvos medikai kreipėsi į šalies žmones perspėdami, kad virusui plintant tokiu greičiu vėl gresia stabdyti medicinos paslaugas, ir prašo atsisakyti nebūtinų susitikimų, saugoti jautriausius virusui žmones. Apie tai ir „Dienos tema“.

Joje – Medikų sąjūdžio vadovė daktarė Živilė Gudlevičienė, ULAC direktorius dr. S. Čaplinskas ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Į laidą buvo kviečiamas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis, tačiau gautas atsakymas, kad ši situacija nėra šio direktoriaus tema. Taip pat gauta padėka už supratingumą.

Dienos tema. Čaplinskas apie ribojimus: jei toliau bauginsime ir vilksime tramdomuosius marškinius, galime pasiekti priešingą efektą

– Aštuonios medikų organizacijos sako, kad resursai greitai senka ir tik nuo žmonių atsakingo elgesio priklauso, ar bus išvengta karantino visoje valstybėje, koks buvo įvestas pavasarį. Daugiau kaip pusė COVID-19 ligoniams skirtų lovų jau užimtos, o nustatytų atvejų skaičius per dieną padaugėja trečdaliu. Kuriam laikui užteks tų resursų, jeigu padėtis nesikeis, ponia Živile?

Ž. Gudlevičienė: Na, matant tokią padėtį, gali būti, kad resursai išseks tikrai labai greitai. Žiūrėkit, ką girdėjome rugpjūčio pabaigoje ir, sakykim, rugsėjo pradžioje, – kad apsaugos priemonių rezerve yra 3 mėnesiams, ir dar buvo prašoma įstaigų pasirūpinti, kad jos pačios savo rezerve apsaugos priemonių turėtų mėnesiui ar pusantro. Na, tie reikalavimai, ko gero, buvo įgyvendinti. Bet ką mes girdime šiandien? Praėjo vos pusantro mėnesio – rugsėjis ir pusė spalio, – ir girdime, kad prašoma labai labai atsakingai naudoti įvairiausias apsaugos priemones – kaukes, pirštines, nes jų jau pradeda trūkti. Vadinasi, tai, ką planavome trims ar keturiems su puse mėnesio, pradėjo sekti per pusantro mėnesio. Situacija, sakyčiau, tikrai grėsminga, girdime, kad užimta apie 70 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų.

Nė vienas šiandieninis sprendimas nebuvo derintas jokia forma nei su visuomene, nei su savivaldybėmis – su niekuo. Tai yra nauji dalykai ir aš manau, kad dabar turbūt didelis šokas ir Lietuvos gyventojams, nes natūraliai pradinukų ir darželinukų į nuotolinį nepervesi (P. Poderskis)

– Pavasarinis karantinas buvo įvestas, kad būtų išvengta gydymo įstaigų bei medikų perkaitimo ir kad būtų, kaip tuomet sakydavome, išmokta gyventi su virusu. Ar tai, kad padėtis šiandien vėl įtempta, reiškia, kad vasarą mes kaip žiogai su smuikeliais prašokom, užuot deramai pasirengę ne rinkimams, bet antrajai bangai, daktare Sauliau Čaplinskai?

S. Čaplinskas: Na, spręskime patys, aš tik tiek galiu atsakyti. Jeigu dabar vėl kalbame, kad reikia įvesti masinį, totalų karantiną, tai reiškia, tuomet, kai buvo įvestas karantinas, kad pasiruoštume, to nebuvo padaryta. Toliau turėtų būti kalbama tiktai apie lokalias priemones, taškines priemones, tam tikrą dalinį ribojimą. Nes jeigu mes vėl įvesime totalų visuomeninio, socialinio, ekonominio gyvenimo, sveikatos priežiūros paslaugų apribojimą, tai vėl tik nutolinsime problemos sprendimą. O rikošetu tokių grubių, kaip sakant, epidemiologinių priemonių pasekmės bus labai skaudžios.

– Premjeras ir sveikatos apsaugos ministras sako, kad Vyriausybės nurodymai dabar nebėra tokie būtini, kaip buvo neišvengiamai būtini pavasarį, kad dabar savivaldybės pačios gali laisvai tvarkytis ir priimti reikalingus sprendimus. Kaip tam reikalui pasiruošė ir ruošiasi Vilnius?

P. Poderskis: Čia iš tikrųjų labai ironiška, nes šiandien Vyriausybėje sprendimai vėl priimti už savivaldybes ir tai jau nebėra tiesa, ką jūs sakėte...

– Turite galvoje mokyklų pervedimą į nuotolinį darbą, restoranų ir barų...

P. Poderskis: Taip, mokyklos, restoranai, barai ir daug sprendimų yra padaryta Vyriausybės, ir dar daugiau jų bus daroma kitą savaitę sveikatos apsaugos ministro. Ir visa tai bus nuo pirmadienio, o apie tai sužinoma šiandien. Reikia suprasti, kad jeigu ribojama ekonominė veikla, tai mes grįžtame prie kompensacijų klausimo, grįžtame prie tų pačių klausimų, ką kelia ir ponas Saulius, tai ar vis dėlto buvo pasiruošta ir kur yra tos silpnosios grandys, kurios dar nepasiruošė.

Rytoj mes iš tikrųjų kalbėsime su savo įstaigomis ir Vilniuje veikiančiais kitais subjektais, kaip galėtume padėti medikams, kad palengvintume tą situaciją. Galvojame apie viešojo transporto maršrutų medikams grąžinimą, taip pat pavežėjimo paslaugas, galimybes izoliuotis viešbučiuose savivaldybės sąskaita ir daugybę priemonių, kurios buvo taikomos karantino metu. Susifokusuosime į tai, kad reikia vėl padėti medikams tame kare prieš virusą, jie dabar yra svarbiausi, todėl persižiūrėsime visus rezervus ir visa kita.

Taip pat dirbame bandydami suvaldyti viruso plitimą ten, kur jis atsiranda, kad neišplistų, kad būtų laikomasi saugumo priemonių. Esame pasirašę susitarimus su daugeliu atsakingų barų, jie įsipareigoję daryti tam tikrus dalykus. Taip pat planuojame šį savaitgalį patikrinti apie keliasdešimt barų, o tuos, kurie nieko nesilaikys, griežtai bausime. Tik tiek, kad dabar, kai jų laikas vis tiek bus apribotas, tai mažai prasmės.

– Pataisykite, jeigu klystu, ar tas Vyriausybės sprendimas, kad vaikai po rudens atostogų mokytųsi nuotoliniu būdu, nebuvo derintas su savivaldybėmis?

P. Poderskis: Nė vienas šiandieninis sprendimas nebuvo derintas jokia forma nei su visuomene, nei su savivaldybėmis – su niekuo. Tai yra nauji dalykai ir aš manau, kad dabar turbūt didelis šokas ir Lietuvos gyventojams, nes natūraliai pradinukų ir darželinukų į nuotolinį nepervesi. Tai reiškia prastovas darbuotojams, kurie sėdės namuose, griūna planai, griūna atostogų planai, daugelis kitų dalykų. Manau, gal taip bandoma kažkaip grubiai spręsti susidariusias problemas, bet tai per radikalu, per greita ir mes turime įsivertinti, kokių tai turės pasekmių.

– Pone Čaplinskai, valstybės skirstymas į zonas pasirinktas pagal Europoje taikomą valstybių vertinimą, priklausomai nuo nustatytų COVID-19 atvejų skaičiaus. Kiek tas spalvinimas, jūsų vertinimu, padės ir specialistams valdyti situaciją, taip pat ir ne specialistams, mums visiems susigaudyti, kur kokios tvarkos reikia laikytis?

S. Čaplinskas: Žiūrėkit, kur čia yra problema. Europos Komisijos ar Europos ligų kontrolės centro tas šviesoforo principas – tarp kitko, dar yra pilka zona ir kad tiktai Lietuva nepapultų į tą pilką zoną, kadangi neteikia visaverčių duomenų, – yra tam, kad valstybės, žmonės, piliečiai suprastų, kad atsakas yra koordinuojamas ir pirmiausia koordinuojamas tarp Europos valstybių, tarp Europos šalių, kad sprendimai yra suprantami, nuspėjami ir pagrįsti mokslu. Ir dabar, ką mes girdime šiandien ir iš gerbiamo P. Poderskio, ir turbūt visa visuomenė mato, kad kai nebuvo nuspėjami šitie sprendimai, tai jau turime bėdą. Iš kitos pusės, dabar pagal šitą šviesoforo principą galbūt galime nuspėti, numatyti, kas gali būti. Bet vėlgi perlenkta lazda.

Aš neturėjau galimybės iki galo išklausyti visos Vyriausybės posėdžio transliacijos, bet užteko išgirsti vieno ministro pasiūlymą, kad, sakysim, Trečiojo amžiaus universiteto veiklą reikėtų uždaryti. Aš labai suabejočiau tokiais radikaliais sprendimais vien tiktai draust ir taip toliau. Kadangi man teko daug bendrauti ir netgi su keliais Trečiojo amžiaus universitetais šiuo laikotarpiu, tai aš puikiai matau, kokia ten dvasia, sakysim, jaunatviški senjorai. Jie yra drausmingi, jie nori bendrauti, bet laikosi saugumo taisyklių ir atstumo, dėvi kaukes ir panašiai. Lygiai taip pat, jeigu mes dabar automatiškai kažkokioje mažoje teritorijoje iš karto pritaikysime tą šviesoforo principą, nors ten galbūt tiktai vienoje įmonėje buvo diagnozuotas protrūkis, tai norimo rezultato nepasieksime. Priešingai – jeigu toliau taip bauginsime ir vien tiktai tramdomuosius marškinius bandysime užvilkti visuomenei, tai galime pasiekti priešingą efektą, kad žmonės paprasčiausiai vengs tikrintis, vengs nurodyti savo kontaktus.

– Bet medikų kreipimesi į visuomenę taip pat ypač prašoma, kaip jie sako, saugoti vyresnio amžiaus žmones ir sergančiuosius sunkiomis ligomis. Daktare Gudlevičiene, yra dar viena problema. Šiandien, kiek spėjau sekti, šiuo metu gydymo įstaigos ir medikai dirba su trumpomis pertraukomis, sako, kad norisi suteikti kuo daugiau paslaugų, nes bijoma, jog jų teikimas vėl gali būti apribotas. Kokia dabar yra padėtis?

Ž. Gudlevičienė: Taip, tiesa, nes ir pati ten, kur dirbu, matau pacientų antplūdį. Tad taip, pacientai taip ir sako: mes tikrai norime kuo greičiau, kuo skubiau, nes bijome, kad paslaugų teikimas bus apribotas. Šiandien kituose pranešimuose iš kitų medikų taip pat girdime, kad jie vėl dirba maksimaliomis apkrovomis, nevisiškai laikydamiesi laiko tarpų, [...] nes tikrai pacientai bijo. Pacientai bijo, kad tos paslaugos nebus suteiktos, o tikrai yra, sakykim, skubios situacijos, kai pacientai laukė pavasarį, tikėjosi, kad per vasarą tas problemas išspręs, betgi žinome, kokios eilės susidarė dėl tų tarpų, dėl medikų nevisiško galėjimo dirbti, dėl susidariusio medikų trūkumo. Taip, dabar pacientų srautai yra be galo dideli.

Taip pat skaitykite