Lietuvoje

2020.10.21 07:43

Veryga sureagavo į prezidento siūlymus, kaip pagelbėti NVSC: ar 5 specialistai, ar 50 – visi jie pasakys tą patį

Darius Matas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.10.21 07:43

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skeptiškas dėl kai kurių Prezidentūros siūlymų, kaip padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) stabdant koronaviruso plitimą. Pasak ministro, papildomų struktūrų kūrimas galėtų prailginti sprendimų priėmimo laiką, taip pat neaišku, kuo konkrečiai NVSC galėtų padėti kariuomenės atstovai. A. Veryga taip pat pristatė gaires, ką reikštų numatytas įvesti savivaldybių skirstymas į tris sergamumo lygius.

Pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad savivaldybės pagal sergamumo koronavirusu rodiklį bus suskirstytos į tris zonas: žaliąją, geltonąją ir raudonąją. Pagal tai bus sprendžiama, kokių viruso plitimo valdymo veiksmų savivalda turėtų imtis.

Saugiausia zona – žalioji, papildomų apsaugos priemonių tokiose savivaldybėse imtis nereikės, didžiausiai rizikai priskirta raudonoji. Pastaruoju atveju galėtų būti taikomas lokalus karantinas, tiesa, didmiesčiui tai gali grėsti ir priskyrus jį geltonajai zonai.

„Vyriausybei siūloma, kad mažosioms savivaldybėms karantiną siūlyti, kai jos yra raudonojoje zonoje, tuo tarpu didžiosioms savivaldybėms kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai Panevėžys ar jų rajonai karantino priemones siūlyti, kai jos patenka į geltonąją zoną“, – trečiadienį LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Veryga.

Ministras išdėstė siūlymus, kurie keistų kasdienį gyvenimą savivaldybėse, tačiau pabrėžė, kad tai yra tik siūlymai, neaišku, kokia apimtimi jiems pritars Vyriausybė.

„Būtų griežtesnis judėjimo reglamentavimas savivaldybėje, naudojimosi viešuoju transportu, atstumo laikymasis, draudimas būriuotis didesnėm negu 5 asmenų grupėms, grįžtų reginių dalyvių skaičiaus apribojimai, ypatingai, jeigu kalbame apie tokius renginius, kur žmonės nesėdi fiksuotose vietose, kur galima laikytis atstumo ir užtikrinti nesibūriavimo. Siūloma visur taikyti registraciją, kad žmones galima būtų atsekti, jeigu židinys išplinta, taip pat yra pasiūlymas dėl vidurinio ir pagrindinio ugdymo, kad tuo metu, kai skelbiamas karantinas, jis vyktų nuotoliniu būdu. Pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinukai, aišku, lankytų ugdymo įstaigas, nes svarbu, kad tėvai galėtų dirbti. Būtų draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus tuos, kurie yra terminalinės būklės, vaikai arba gimdyvės“, – sakė A. Veryga.

Pagal esamus sergamumo rodiklius geltonojoje zonoje šiuo metu atsidurtų Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos miestų, Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės, į raudonąją zoną patektų Kelmė, Švenčionys, Joniškis, Plungė, Skuodas, Elektrėnai, Pasvalys, Kretinga, Jurbarkas, Marijampolė, taip pat Šiaulių ir Klaipėdos rajonai, vardijo minisras.

„Tos sąlygos, dėl kurių bus apsispręsta skelbiant lokalų karantiną, bus privalomos – tai nebus pasirinkimo klausimas, savivaldybei papildomų sprendimų dėl to priiminėti nereikės“, – teigė A. Veryga. Šios priemonės, ministro teigimu, anksčiau negu pirmadienį neįsigalios. Vyriausybė dėl to priims sprendimą trečiadienio posėdyje.

Prezidentūros idėjų įgyvendinti nepuls

A. Veryga taip pat sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kaip pagelbėti su darbuotojų stygiumi ir dideliais krūviais susiduriančiam NVSC. Antradienį jame apsilankęs G. Nausėda teigė, kad centrui trūksta apie papildomų 4 mln. eurų finansavimo, jo manymu, į pagalbą galėtų būti pasitelkti kariuomenės atstovai.

„Nežinau, kaip tie 4 milijonai eurų buvo suskaičiuoti, turbūt suskaičiavus visus įmanomus laisvus etatus, kurie centre neužimti daugybę metų. Noriu priminti, kad buvo skirti centrui papildomi pinigai ir etatai, deja, ir šito jau nebepakanka“, – komentavo A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad papildomų lėšų skirta bus, tačiau tai esą yra bene mažiausia problema, „nes vien paskyrus pinigus specialistai per dieną neatsiranda“.

„Yra kalbamasi su universitetais dėl galimybės pasitelkti paskutinių kursų visuomenės sveikatos studentus, kad jie padėtų atsekti kontaktus. Dėl kariuomenės – tikrai įdomus pastebėjimas. Mes prašėme į savo štabą paskirti tris karius, tai net ir tų trijų, kiek žinau, ne be Prezidentūros pagalbos, negavome kaip pirmosios bangos atveju. Jeigu jie bus pasitelkti, labai gerai, tik neaišku, ką kariai veiktų NVSC, nes jie nėra epidemiologai, kontaktų atsekinėti nemoka, paprastai ir taikos metu jų užduotys visiškai kitokios“, – LRT RADIJUI sakė A. Veryga.

Prezidentas G. Nausėda taip pat siūlo suburti mokslininkų kolektyvą, galintį teikti rekomendacijas tiek valdžios institucijoms dėl COVID-19 valdymo priemonių, tiek visuomenei, kaip ji turėtų elgtis, o kitų sričių specialistai teiktų patartų ne tik dėl infekcijos kontrolės, bet ir dėl sprendimų kitose su tuo susijusiose srityse. A. Veryga atkreipė dėmesį, kad daugiau institucijų procese reikštų daugiau sugaišto laiko priimant sprendimus.

„Sudėtinga vertinti, nelabai suprantu, kokia ta institucija turėtų būti. Yra Vyriausybė, yra COVID-19 valdymo komitetas, yra kiti, papildomi komitetai, kur ir mokslininkai pasitelkiami. Ekonomistus, aišku, galima pasitelkti, bet mes turime Finansų ministeriją, kuri turi didžiulį būrį valstybės tarnautojų, kurie planuoja valstybės biudžetą, finansus, gilinasi į situaciją. Galima kurti struktūras, bet supraskime, kad kiekviena papildoma struktūra yra dar vienas mechanizmas, pro kurį turi praeiti sprendimai. Gal ir galima kurti, daugiau įtraukti, bet tai neturėtų lėtinti sprendimų priėmimo. Ir nežinau, ar tai iš esmės ką nors pakeistų, nes stebuklų infekcijų valdyme šie specialistai neišras, yra tos pačios priemonės, (...). Mes galime suburti ne 5, o 50 specialistų ir visi jie pasakys tą patį: arba saugomės, arba turime vakciną“, – komentavo ministras.