Lietuvoje

2020.10.19 21:11

Armonaitė: Karbauskis šiandien vėl gąsdina ir skaldo, manau, kiekvienas turi teisę į alternatyvią politiką

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.10.19 21:11

Laisvės partija šiuose Seimo rinkimuose pasirodė geriau, nei tai numatė ekspertai. Dabar partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Laisvės partijos idėjos priešingos LVŽS, kuri valdo per baimę ir skaldymą. Apie tai ir galimas koalicija „Dienos temoje“ kalba A. Armonaitė.

– Aušrine, jūs gerokai tvirčiau negu sociologai ir politologai prognozavote savo pergalę pirmajame ture. Galbūt tiksliau nei jie žinote, ar liberalių rinkėjų skaičius Lietuvoje yra baigtinis?

– Manau, kad nebaigtinis ir augantis, nes matome jaunimo, kuris dar neturi balso teisės, nusiteikimą politiškai liberaliai. Tą rodo ir moksleivių apklausos iki rinkimų. Labai šaunu, kad moksleiviai patys organizavosi rinkimus. Tačiau apskritai, man atrodo, žmonės pasiilgo pozityvios politikos, optimistinės politikos, apie ateitį galvojančios politikos, o kartais gal tiesiog racionalios politikos. Man atrodo, tai buvo Laisvės partijos sėkmės priežastys.

Dienos tema. Armonaitė: „valstiečiai“ valdo per baimę ir skaldymą

– Taigi stiklinių ar kokių kitų lubų kaip, tarkim, konservatoriai liberalios jėgos neturi?

– Man iš tikrųjų sunku pasakyti. Ilgą laiką sociologai, politologai sakė, kad liberalių rinkėjų yra 10 proc. Galbūt prieš 20 metų tai ir buvo tiesa, bet dabar laikai pasikeitė, žmonės yra išsilavinę, matę pasaulio, renkasi įvairias politines jėgas ir tarp jų daugiau žmonių pasirinko liberalias. Aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyko juos sutelkti.

– Prieš ketverius metus, po „Brexito“ ir Donaldo Trampo pergalės Amerikos prezidento rinkimuose, sociologai irgi tą šovimą pro šalį bandė paaiškinti tuo, kad rinkėjas linkęs slėpti savo politines simpatijas. Tie kompleksai gajūs ir Lietuvoje, ir tikėtina, kad dalis žmonių taip pat galėjo nesakyti, jog balsuos už Laisvės partiją. Kaip manote, kodėl jiems buvo gėda?

– Aš nežinau. Man svarbiausia, kad žmonės atėjo ir atidavė savo balsą. Rodos, 9,11 proc. žmonių pirmajame ture balsavo už Laisvės partiją. Mes daug dirbome, kad prisistatytume jiems: ir 12 valandų transliavome programą, ir pati du kartus Lietuvą pervažiavau, ir toliau bendraujame mikrorajonuose Vilniuje su žmonėmis. Gal tas politikų išėjimas į gatvę, išgirdimas 10 kartų kritikos, kad tuos du kartus galėtum paaiškinti savo idėjas ir galbūt sulauktum simpatijų. Tai yra labai svarbu.

Manau, kad viskas taip tiesiog susidėjo. O dėl sociologinių apklausų – aš esu ragavusi socialinių mokslų ir, man atrodo, reikėtų gal ir metodologiją peržiūrėti. Ne tik Laisvės partijos rezultatas buvo pražiūrėtas, bet ir tos pačios Tėvynės sąjungos, jeigu pasižiūrėtume vienos bendrovės prieš pat rinkimus: 16 proc., antra vieta, gavo 25 proc. Laisvės partija, iš viso sakė, nebus Seime, – 3 proc., štai 9 proc. su viršum. Vadinasi, gal ir su metodologija kažkas negerai.

– Šiandien prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Paprastai antri turai pasižymi gerokai mažesniu rinkėjų aktyvumu. Tai blogai demokratijai iš principo, tačiau ypač nepalanku jums, nes liberalieji rinkėjai dažniau neateina prie balsadėžių, tačiau šia savo teise labai uoliai naudojasi konservatorių rinkėjai.

– Iš tiesų paradoksalu. Mums reikia išrinkti dar pusę Seimo, ir ankstesnės antrų turų patirtys rodo, kad vos virš 30 proc. žmonių ateina išrinkti tos dar vienos pusės Seimo. Tad antrasis rinkimų turas yra ne mažiau svarbus negu pirmasis, kuriame, atrodo, viskas aišku, bet niekas neaišku. Tikrai galiu pakviesti visus žmones dalyvauti rinkimuose, ateiti balsuoti ir išsirinkti tuos, kurie galėtų atnešti Lietuvai tikrų pokyčių.

– Palikim praeitį dėl ateities. Tokiais žodžiais jūs pakvietėte antrajame rinkimų ture palaikyti Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Ar galite ne tik gražiais žodžiais, bet ir pažadu žiūrėdama žiūrovams į akis pasakyti, kad jūsų asmeniniai nesutarimai su V. Čmilyte-Nielsen netaps vaidų priežastimi,

– Nėra jokių asmeninių nesutarimų, yra skirtingi politiniai keliai ir jie išsiskyrė. Dabar aš tikiuosi ir norėčiau, kad būtų daugiau liberaliai mąstančių politikų Seime. Nuo to mes visi tikrai lengviau galėtume atsikvėpti, kad to atviresnio požiūrio, į ateitį orientuoto požiūrio, asmens laisvės pagaliau būtų daugiau.

– Pažado neišgirdau, tiktai lūkestį ir tikėjimą.

– Galiu duoti tą pažadą, nes jokių asmeninių nesutarimų nėra.

– Sakote, kad sielų dėl kėdžių nepardavinėsite, galite būti ir opozicijoje, tačiau, žinoma, mieliau dalyvautumėte formuojant valdančiąją koaliciją. Jūsų retorika, reikia pripažinti, kartais yra gana kategoriška. Ir ypač po pirmojo turo, kada pergalė pasirodė esanti ganėtinai ženkli. Ar teisingas įspūdis, kad nebūsite patys paprasčiausi, sukalbamiausi derybininkai savo partneriams, kad neblogai juos pašokdinsit?

– Mes jokių reikalavimų šiuo metu nekeliame, nevyksta jokios derybos, vis dar vyksta rinkimai, vis dar reikia išrinkti pusę Seimo. Labai vertinu pasitikėjimą, kurį mums davė rinkėjai, ir manau, kad mes turėtume siekti įgyvendinti įsipareigojimus ir idėjas, dėl kurių jie už mus balsavo. Dėl to, man atrodo, iš mano pusės būtų tikrai buvę nesąžininga ir nekorektiška kalbėti kitaip, kai mes dar neturime pusės Seimo.

Aš galiu tiesiai pasakyti, kad akivaizdu, man atrodo, ir pastarieji ketveri metai parodė, jog mano asmenybė ir Laisvės partijos idėjos yra priešingos „valstiečių-žaliųjų“ politinei linijai, kurie Lietuvą valdo per baimę ir per skaldymą. Akivaizdu, kad vienintelė galimybė Laisvės partijai dalyvauti valdančiojoje daugumoje būtų su centro dešinės politinėmis jėgomis. Tačiau vis dar vyksta rinkimai ir jokių derybų nėra. Kai gausime pasiūlymą, tada jį svarstysime. Mums svarbu įgyvendinti idėjas, dėl kurių mus išrinko.

– Bet rinkėjas turi teisę žinoti prieš apsispręsdamas balsuoti antrajame rinkimų ture, su kuo jūs tikrai toje koalicijoje nedalyvautumėte. Jeigu toje koalicijoje atsiranda Darbo partija, ar Laisvės partija su ja dirba?

– Koalicijos formavimo iniciatyvą turės ta partija, kuri laimės daugiausia mandatų. Aš labai norėčiau, kad tai būtų Laisvės partija, bet mes matome, jog taip nebus. Tai greičiausiai bus kita centro dešinės politinė jėga. Ji turės galimybę kviesti į koaliciją ir ją formuoti.

Prezidento žodis nebus paskutinis. Laisvės partijai svarbu, kad tas balsas žmonių, kurie atidavė jį už mus, kad jis būtų girdimas ir kad Lietuvoje mes nevaldytume, kaip anksčiau buvo, kaip iki šiol buvo valdoma. Gąsdina ir skaldo, gąsdina ir skaldo, R. Karbauskis šiandien vėl gąsdina ir skaldo. Aš asmeniškai nuo to pavargau kaip pilietė ir manau, kad kiekvienas žmogus pagaliau turi teisę į alternatyvią pozityvią politiką. Ir labai norėčiau, kad Laisvės partija būtų tos politikos dalis.

– Bet rinkėjas tikrai labai norėtų žinoti, jeigu į tą koaliciją yra kviečiama Darbo partija, ar prie to paties stalo sėdi Laisvės partija, nes Darbo partija yra ta politinė jėga, kuri gavo nemažą procentą rinkėjų balsų.

– Na, iš tikrųjų, jeigu toks derybų stalas būtų suformuotas, bet vėlgi iniciatyvą derybose turės ta partija, kuri laimės rinkimus, tai mes irgi dėsim savo prioritetus ant stalo. Jeigu „darbiečiams“ pasirodytų, kad tai įmanoma palaikyti, tai galbūt reikėtų svarstyti. Tačiau vėlgi vis dar yra rinkimai, jokių ultimatumų, jokių sąlygų negalima kelti, kaip ir jokios derybos dar nevyksta, niekas nėra pakviestas į jokias derybas.

– Bet rinkėjas vis tiek norėtų nepirkti katės maiše, ypač tas, kurio kandidatas neišėjo į antrąjį turą vienmandatėje ir kuriam reikia apsispręsti už mažiau patrauklų variantą.

– Man atrodo, kad tie, kas yra girdėję apie Laisvės partiją, žino, kad tai ideologiškai ganėtinai išgryninta politinė jėga, grįsta klasikinėmis liberaliomis idėjomis. Mūsų programa yra net ne ketveriems metams, o dešimtmečiui į priekį. Tai jie tikrai neperka katės maiše. Labai svarbu ateiti į rinkimus ir tada žinosime, kas, kiek, kokių mandatų turi, koks yra kieno politinis svoris ir su kuo kalbėsimės.

– Iš principo Laisvės partija sėstų prie bendro stalo formuojant koaliciją su Darbo partija?

– Laisvės partija lauks kvietimo dalyvauti centro dešinės koalicijoje.
Ir mes tenai vėlgi išdėstysime savo prioritetus, tarsimės, bet svarbiausia yra suformuoti tokią valdančiąją daugumą, kuri galvotų apie ateitį, kuri pasitikėtų žmogumi, neštų tikrus pokyčius ir nevaldytų valstybės per baimę ir per skaldymą.

– Prezidentas buvo išrinktas centro kairės jėgų, nes akivaizdu, kad Ingridos Šimonytės elektoratas už jį nebalsavo. Ir šalies vadovo šūkis yra gerovės valstybė. Tiek konservatorių, tiek liberalų politinės partijos nevisiškai sutinka, kaip ta gerovės valstybė turi būti kuriama. Kaip įsivaizduojate bendrą darbą?

– Visų pirma gerovės valstybė yra toks administracinis pavadinimas. Į jį galėtume įdėti labai daug politinių idėjų, kartais net priešingų. Aš išdėstysiu, kas, man atrodo, yra svarbu gerovės valstybės koncepcijoje. Kad visų pirma mes sukurtume daugiau, nes šiuo metu vyrauja padalijimo naratyvas. Ir dabar turime biudžetą, rytoj pristatomą Seime, vėlgi yra pakrapijama, padalijama. Kaip sukurti daugiau? Kad Lietuvoje būtų daugiau darbo vietų, kad ir daugiau mokesčių būtų galima surinkti, ir padėti tiems, kam labiausiai reikia.

Neužmiršti žmonių, kurie 30 metų buvo paraštėse, tai yra įvairių mažumų teisės, žmogaus teisės... Švietimas, manau, galėtų būti gerovės valstybės širdis. Todėl, kad jeigu taip atsitinka, kad tavo tėtis ir mama nuo ryto iki vakaro kažkur vartojo alkoholį, bet tu ateini į mokyklą, kur su tavimi elgiamasi kaip su lygiaverčiu žmogumi, jeigu tu gauni geriausią išsilavinimą, tu gali išeiti iš to užburto rato. Man tai yra gerovės valstybė. Jeigu pritartų kiti kolegos ir, manau, prezidentas galbūt irgi tai palaikytų, manau, galėtume bendrai dirbti.

Populiariausi