Lietuvoje

2020.10.20 05:30

Visos antrojo turo vienmandatės: pasitikrinkite, iš ko rinksitės savo apygardoje

2020.10.20 05:30

136 kandidatai, 68 dvikovos – šią savaitę prasidėjo antrasis Seimo rinkimų turas, kurio kulminacijos sulauksime sekmadienį. Šios kovos, pasak politikos apžvalgininkų, lems ne tik tai, kokius politikus išvysime naujos kadencijos Seime, bet ir tai, kokia koalicija – centro kairės ar centro dešinės – valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus. Be to, ekspertai neatmeta, kad antrajame rinkimų ture lemiamą įtaką rinkėjų pasirinkimui gali turėti ne asmenybės, o politinės partijos, kurioms jos atstovauja.

Antrojo rinkimų turo nebus trijose apygardose: Šalčininkų–Vilniaus, Medininkų ir Antakalnio. Jose laimėtojai paaiškėjo per pirmąjį turą – atitinkamai į Seimą jau pateko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai Beata Petkevič, Česlavas Olševskis ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė. Likusiose 68-iose vienmandatėse apygardose vyks antrasis rinkimų turas, jose susikaus 136 kandidatai į Seimą.

Iš viso į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 99 vyrai ir 37 moterys. 38-iose apygardose susikaus du vyrai, 7-iose – dvi moterys, 23-ose dėl Seimo nario mandato rungsis vyras su moterimi.

Į antrąjį turą daugiausia pateko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų – 54. Antroje vietoje pagal patekusiųjų į antrąjį turą skaičių yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 32 kandidatais.

Trečioje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Laisvės partija. Į antrąjį rinkimų turą pateko 12 minėtų partijų kandidatų. Ketvirtoje vietoje – Liberalų sąjūdis su 9 kandidatais. Dėl Seimo nario mandato taip pat kovos 6 savarankiškai išsikėlę kandidatai, 4 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovai, po 2 kandidatus iš LLRA-KŠS ir Darbo partijos, po vieną kandidatą – iš partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos ir Centro sąjungos-Tautininkų.

Daugiausia dvikovų antrajame rinkimų ture išvysime tarp TS-LKD ir LVŽS atstovų – 26. Konservatoriai 12-oje apygardų susitiks su Laisvės partijos atstovais, 6-iose – su Liberalų sąjūdžio politikais. Konservatoriai antrajame ture 3-ose apygardose kovos su savarankiškai išsikėlusiais kandidatais, 2-ose – su LSDP, 2-ose – su LLRA-KŠS atstovais, vienoje – su LSDDP politiku ir vienoje – su partijos „Laisvės ir teisingumo“ atstovu.

„Valstiečiai“, be konservatorių, antrame ture 3-ose apygardose susikaus su socdemų politikais, po kartą susidurs su Lietuvos žaliųjų partijos, Darbo partijos ir savarankiškai išsikėlusiu kandidatu.

Svarbios ne tik asmenybės, bet ir partijos

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis tikina, kad, per pirmąjį Seimo rinkimų turą neišvydus aiškaus lyderio, antrasis taps tuo, kurio rezultatai nulems ne tik tai, kokie politikai dirbs naujos kadencijos parlamente, bet ir kokia valdžia įsitvirtins Lietuvoje.

„Į antrąjį turą išėjusiųjų skaičiuotė rodo, kad, priklausomai nuo to, kurie, išėję į antrąjį turą, laimės, tie laimės ir daugumą. Konservatoriai čia turi labai didelį šansą, nes jų atstovų antrajame ture yra labai daug. Tiesa, šansų turi ir „valstiečiai“ su savo potencialiais šalininkais“, – kalbėjo L. Bielinis.

Pasak politologo, nors LVŽS dar turi šansą su galimais partneriais persverti rezultatą į savo pusę, tačiau, jie, palyginti su 2016 m. Seimo rinkimais, nėra nauja jėga, neturi naujos energijos.

„Valstiečiai“ neturi to energijos pliūpsnio, kuris reikalingas tam, kad pažadintum rinkėją arba bent jau išgąsdintum rinkėją dėl konservatorių. Kita vertus, rinkėjai linkę subalansuoti politines jėgas ir matydami, kad pirmame ture laimi vieni, jie dažniausiai balsuoja už tuos, kurie pralaimi, kad jėgos būtų lygesnės“, – svarstė L. Bielinis.

Jis tikino, kad nors rinkimai vienmandatėse apygardose yra vadinami „asmenybių rinkimais“, šių metų rinkimuose nereikėtų pamiršti ir partijų, kurioms kandidatai atstovauja, svarbos. L. Bielinio teigimu, nereikėtų pamiršti ir partijos pastangų mobilizuoti rinkėjus.

„Daug svarbiau šiame ture bus ne asmenybė, o partija, balsavimas už partiją, partijos struktūrų pastangos mobilizuoti rinkėjus. Sunku pasakyti, kaip bus miestuose. Tas pats ir regionuose, juose gali būti sudėtingiau – ten žmonės yra išsisklaidę po kaimus, po vienkiemius ir labai sudėtinga juos sutelkti, įtikinti ateiti į rinkimus. Kai kurie rinkėjai, kurie jau balsavo, galbūt galvoja „maniškis kandidatas stipriai lenkia tą kitą, tai nieko baisaus, neisiu į rinkimus“, ir tada tas pirmame ture pirmavęs kandidatas gali antrame ture pralaimėti. Taigi rinkėjų mobilizavimas per rinkimus taps esminiu veiksniu.

Taip, tikėtina, kad miestuose bus labiau palaikomi dešinieji, o regionuose – centro kairės kandidatai, bet palaikymas yra viena, o balsavimas konkrečią dieną – visai kas kita“, – kalbėjo pašnekovas.

Dėl to, kaip teigė politologas, konservatoriai, kurių kandidatų į antrąjį turą išėjo daugiausia, neturėtų būti ramūs. L. Bielinio manymu, TS-LKD atstovai net ir tose apygardose, kuriose susiduria su politikos naujokais, pavyzdžiui, Laisvės partijos atstovais, turėtų jausti pavojų.

„Konservatoriai turi jausti pavojų, tiesiog privalo. Antro turo pergalę kiekvienoje apygardoje iš tikrųjų lems ne vieno ar kito asmens autoritetas – jie maždaug panašūs, o pačių partijų, partijos struktūrų pastangos mobilizuoti rinkėjus, gelbstint, agituojant už vieną ar kitą kandidatą“, – dėstė L. Bielinis.

Perspėjo pirmojo turo lyderius

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, politologas Donatas Puslys LRT.lt teigė, kad Seimo antrojo rinkimų turo rezultatus lems įvairūs veiksniai. Anot jo, dalis rinkėjų vertins kandidatuojančias asmenybes, tai yra atkreips dėmesį į tai, kokiais darbais politikos lauke jau gali pasigirti kandidatas.

„Bet aš manau, kad rinkimuose veikia ir kiti faktoriai. Svarbi politinė jėga. Neseniai mačiau, kaip socialinėje erdvėje vyksta diskusijos dėl kandidatų vienoje vienmandatėje apygardoje, kur į antrąjį turą pateko savarankiškai išsikėlęs asmuo, ir žmonės sako „galbūt mes už savarankiškai išsikėlusį kandidatą balsuotumėme, bet ką jis ten vienas Seime veiks? Vienas juk nepriims įstatymo pataisų.“ Taigi, į politinę jėgą rinkėjai atkreipia dėmesį“, – teigė D. Puslys.

Jo teigimu, neatmestina, kad dalyje vienmandačių apygardų bus balsuojama ir pagal principą „už mažesnę blogybę“.

„Tarkime, man nepatinka abu kandidatai, bet, jei noriu pokyčio, kad būtų įgyvendintas kažkoks tikslas, tai skaičiuoju, vertinu ir asmenybę, ir politinę jėgą, kuriai ji atstovauja“, – teigė pašnekovas.

„Taip pat yra kraštutinis balsavimo būdas, tai yra balsavimas „prieš“, kai tu balsuoji už kažką, kas tau nėra prie širdies, bet tiesiog negali leisti, kad į Seimą patektų žmogus, kurio ten nenori net matyti“, – pridūrė politologas.

D. Puslio įsitikinimu, šių Seimo rinkimų antrajame ture rinkėjams gali būti itin svarbi konkrečių politinių partijų parama konkretiems kandidatams – jei žmogus simpatizuoja kandidatą remiančiai partijai, tai, greičiausiai, už jį balsuos, jei ne – pasirinks kitą. Tiesa, pasak eksperto, bėda ta, kad šiuo klausimu pastaruoju metu galima pastebėti vyraujantį chaosą. Tad, pasak D. Puslio, ir rinkėjų elgesį nuspėti yra nelengva.

„Matome, kad partijos, svarstydamos, kam pareikšti paramą antrajame ture, ne visada susikalba su savo vienmandatininkais. Pavyzdžiui, socialdemokratų partijoje pasakyta, kad remiame „valstiečius“, nes esą norime centro kairės koalicijos, bet pavieniai jų politikai ar buvę vienmandatininkai [...] išreiškė paramą kitiems kandidatams. Tai irgi rodo, kad nėra viskas iki galo aišku.

Pavyzdžiui, Laisvės partijos kandidatai susilaukė paramos net iš socdemų, motyvuojant tuo, kad žmogaus teisių klausimu socialdemokratams Laisvės partijos kandidatai yra artimesni negu Tėvynės sąjungos kandidatai“, – dėstė D. Puslys.

Kalbėdamas apie vienmandates apygardas, kurių pirmajame ture vienas iš kandidatų sulaukė akivaizdžiai didesnės paramos negu kitas į antrąjį turą patekęs kandidatas, D. Puslys tikino, kad tokiose apygardose galima sulaukti staigmenų. Dėl to, anot politologo, pirmųjų turų lyderiai vienmandatėse apygardose neturėtų jaustis atsipalaidavę antrajame ture.

„Gali būti taip, kad tas pirmoje vietoje po pirmojo turo esantis kandidatas jau pasiekė savo „lubas“, tarkime, turėdamas 40 procentų balsų, ir negeba daugiau nieko mobilizuoti, o visi likusieji rinkėjai gali ateiti balsuoti ne tiek už antroje vietoje esantį žmogų, o balsuoti, nenorėdami matyti pirmojo Seime, norėdami jį nubausti. Taigi sakyti, kad „turime 40 procentų ir darbas padarytas“ būtų klaida. Už tokią aroganciją, man regis, gali rinkėjas nubausti“, – tikino D. Puslys.

Anot jo, šį perspėjimą turėtų išgirsti patyrę vienmandatininkai, kurie jau anksčiau yra ne kartą išplėšę pergalę savo apygardose, o šį kartą susidūrę su, pavyzdžiui, naujos politinės jėgos atstovais.

„Pas mus kartais suveikia toks dalykas, kai žmonės pasidžiaugia, kad yra „naujas žmogus, nepatenkantis į tą populiariųjų, kurie esą visi yra vienodi, grupę“. Naujumas neretai yra priimamas kaip tam tikras privalumas“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

LRT.lt kviečia apžvelgti visas Seimo antrojo turo kovas vienmandatėse apygardose:

1. Senamiesčio–Žvėryno

TS-LKD kandidatas Mykolas Majauskas (pirmame ture surinko 28,92 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (pirmame ture surinko 27,97 proc. balsų).

2016 m. rinkimų metu į antrąjį turą taip pat pateko konservatorius M. Majauskas ir laimėjo prieš buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, kuris tuomet rinkimuose dalyvavo su Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vėliava.

2. Naujamiesčio–Naujininkų

TS-LKD kandidatas Žygimantas Pavilionis (pirmame ture surinko 31,08 proc. balsų) ir Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius (pirmame ture surinko 13,81 proc. balsų).

Per 2016 m. rinkimus į antrąjį turą pateko konservatorius Ž. Pavilionis, jis antrajame ture laimėjo prieš V. Alekną.

4. Žirmūnų

TS-LKD kandidatė Paulė Kuzmickienė (pirmame ture surinko 37,71 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Monika Ošmianskienė (pirmame ture surinko 13,05 proc. balsų).

2016 m. rinkimuose į antrąjį turą buvo išrinktos savarankiškai kandidatūrą kėlusi Aušra Maldeikienė ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Tąkart laimėjo A. Maldeikienė.

5. Fabijoniškių

TS-LKD kandidatė Aistė Gedvilienė (pirmame ture surinko 30,40 proc. balsų)
ir Laisvės partijos kandidatas Artūras Žukauskas (pirmame ture surinko 16,50 proc. balsų).

2016-aisiais į antrąjį turą pateko konservatorius Vytautas Kernagis, jis laimėjo prieš liberalę Dalią Kuodytę.

6. Šeškinės–Šnipiškių

TS-LKD kandidatas Mindaugas Lingė (pirmame ture surinko 28,86 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Morgana Danielė (pirmame ture surinko 15,03 proc. balsų).

2016 m. antrojo turo metu buvo išrinktas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, jis laimėjo prieš konservatorių Audronių Ažubalį.

7. Justiniškių–Viršuliškių

TS-LKD kandidatas Paulius Saudargas (pirmame ture surinko 29,50 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Brigita Guobė (pirmame ture surinko 12 proc. balsų).

Per praėjusius Seimo rinkimus šioje vienmandatėje apygardoje į parlamentą buvo išrinktas P. Saudargas, antrame ture laimėjęs prieš LLRA-KŠS kandidatę Danutą Narbut.

8. Pilaitės–Karoliniškių

TS-LKD kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (pirmame ture surinko 30,14 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas, premjeras Saulius Skvernelis (pirmame ture surinko 14,47 proc.).

Per praeitus rinkimus į antrąjį turą pateko S. Skvernelis ir konservatorius Kęstutis Masiulis. S. Skvernelis nugalėjo K. Masiulį antrojo turo metu.

9. Lazdynų

TS-LKD kandidatas Algis Strelčiūnas (per pirmąjį turą surinko 33,26 proc. balsų) ir Laisvės partijos atstovė Donalda Meiželytė (per pirmąjį turą surinko 13,59 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą pateko A. Strelčiūnas, jis čia laimėjo prieš tuo metu su Liberalų sąjūdžiu į Seimą kandidatavusią Aušrinę Armonaitę.

10. Naujosios Vilnios

TS-LKD kandidatė Monika Navickienė (pirmame ture surinko 34,10 proc. balsų) ir LLRA-KŠS kandidatė Romualda Poševeckaja (pirmame ture surinko 14,24 proc. balsų).

2016 m. rinkimų metu į antrąjį turą taip pat pateko M. Navickienė, ji laimėjo prieš savarankiškai išsikėlusį kandidatą Algirdą Paleckį.

11. Panerių–Grigiškių

TS-LKD kandidatė Agnė Bilotaitė (per pirmąjį turą surinko 29,27 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (per pirmąjį turą surinko 11,92 proc. balsų).

Praėjusių rinkimų metu į antrąjį turą pateko konservatorė A. Gedvilienė, ji pralaimėjo Žaliųjų partijos kandidatui Linui Balsiui.

12. Verkių

TS-LKD kandidatas Dainius Kreivys (per pirmąjį turą surinko 40,90 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatas Gediminas Jaunius (per pirmąjį turą surinko 14,72 proc. balsų).

Verkių apygardoje 2016 m. laimėjo D. Kreivys ir G. Steponavičius, pastarasis pralaimėjo D. Kreiviui.

13. Pašilaičių

TS-LKD kandidatas Vytautas Kernagis (per pirmąjį turą surinko 30,55 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatas Vytautas Mitalas (per pirmąjį turą surinko 21,36 proc. balsų).

Tai yra nauja apygarda.

14. Šilainių

TS-LKD kandidatė Jurgita Šiugždinienė (per pirmąjį rinkimų turą surinko 31,12 proc. balsų) ir LVŽS kandidatė Ligita Valalytė (per pirmąjį rinkimų turą surinko 16,26 proc. balsų).

Šilainių apygardoje 2016 m. į antrąjį turą pateko R. Karbauskis, jis laimėjo prieš R. J. Dagį.

15. Kalniečių

TS-LKD atstovas Arvydas Anušauskas (pirmame ture surinko 31,32 proc. balsų) ir LVŽS kandidatė Aušra Papirtienė (pirmame ture surinko 17,08 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus A. Papirtienė taip pat pateko į antrąjį turą, jame laimėjo prieš konservatorių Andrių Kupčinską.

16. Savanorių

TS-LKD kandidatas Paulius Lukševičius (pirmame ture surinko 22,79 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis (pirmame ture surinko 15,09 proc. balsų).

Šioje buvusioje Dainavos apygardoje per praėjusius rinkimus į antrąjį turą pateko konservatorius Juozas Pundzius, jis pralaimėjo „valstiečiui“ Laurui Stacevičiui.

17. Petrašiūnų–Gričiupio

TS-LKD kandidatas Kazys Starkevičius (pirmame ture surinko 33,23 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Gediminas Vasiliauskas (pirmame ture surinko 15,71 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą buvo patekęs konservatorius K. Starkevičius, jis pralaimėjo „valstiečiui“ Gediminui Vasiliauskui.

18. Panemunės

TS-LKD kandidatė Gintarė Skaistė (pirmame ture surinko 33,03 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Aurelijus Veryga (pirmame ture surinko 19,16 proc. balsų).

2016 m. rinkimų metu į antrąjį turą taip pat buvo išrinktas A. Veryga, jis laimėjo prieš konservatorių atstovą Tadą Langaitį.

19. Aleksoto–Vilijampolės

TS-LKD kandidatas Vytautas Juozapaitis (pirmame ture surinko 28,01 proc. balsų) ir LVŽS kandidatė Karolina Žekaitė (pirmame ture surinko 14,34 proc. balsų).

Praeitų rinkimų metu į antrąjį turą pateko tuo metu su LVŽS ėjęs Mindaugas Puidokas, jis laimėjo prieš konservatorę Editą Gudišauskienę.

20. Centro–Žaliakalnio

TS-LKD kandidatas Gabrielius Landsbergis (pirmame ture surinko 38,04 proc. balsų) ir LVŽS kandidatė Audronė Jankuvienė (pirmame ture surinko 12,77 proc. balsų).

Per 2016 m. rinkimus į antrąjį turą taip pat pateko G. Landsbergis, jis laimėjo prieš „valstietę“ A. Jankuvienę.

21. Marių

LVŽS kandidatė Ligita Girskienė (pirmame ture surinko 23,12 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Kęstutis Navickas (pirmame ture surinko 15,99 proc. balsų).

Šioje apygardoje 2016 m. antrajame ture kovojo „valstietis“ Dainius Kepenis ir liberalas Edmundas Kvederis. D. Kepenis šventė pergalę prieš E. Kvederį.

22. Pajūrio

Liberalų sąjūdžio kandidatas Simonas Gentvilas (pirmame ture surinko 19,55 proc. balsų)ir TS-LKD kandidatas Arūnas Barbšys (pirmame ture surinko 17,48 proc. balsų).

2016 metų rinkimuose čia į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Vaičekauskas, jis laimėjo prieš A. Barbšį.

23. Danės

TS-LKD kandidatas Arvydas Pocius (pirmame ture surinko 25,99 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Saulius Budinas (pirmame ture surinko 14,14 proc. balsų).

2016 m. rinkimuose į antrąjį turą buvo patekęs dabartinės Centro partijos-Tautininkų vadovas Naglis Puteikis, jis laimėjo prieš liberalą S. Gentvilą.

24. Baltijos

TS-LKD kandidatas Audrius Petrošius (pirmame ture surinko 21,74 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Mindaugas Bastakis (pirmame ture surinko 12,49 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą pateko konservatorė A. Bilotaitė, ji nusileido „valstiečiui“ Algimantui Kirkučiui.

25. Aušros

LVŽS kandidatas Stasys Tumėnas (pirmame ture surinko 21,48 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Martynas Šiurkus (pirmame ture surinko 17,43 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą taip pat pateko S. Tumėnas, jis laimėjo prieš socialdemokratą Edvardą Žakarį.

26. Saulės

Savarankiškai išsikėlęs Domas Griškevičius (pirmame ture surinko 20,01 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Valerijus Simulikas (pirmame ture surinko 18,96 proc. balsų).

2016 m. čia į Seimą buvo išrinktas V. Simulikas, jis laimėjo prieš socialdemokratą Arvydą Mockų.

27. Panevėžio vakarinė

TS-LKD kandidatė Indiana Grigienė (pirmame rinkimų ture surinko 19,48 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Deividas Labanavičius (pirmame rinkimų ture surinko 17,99 proc. balsų).

Buvusioje Vakarinėje apygardoje į antrą turą 2016 m. pateko savarankiškas kandidatas Povilas Urbšys, jis laimėjo prieš konservatorių A. Anušauską.

28. Nevėžio

TS-LKD kandidatas Bronislovas Matelis (pirmame ture surinko 25,83 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Kęstutis Lukoševičius (pirmame ture surinko 15,52 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrą turą taip pat išsiveržė tąkart savarankiškai kandidatavęs B. Matelis, jis laimėjo prieš konservatorę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.

29. Marijampolės

TS-LKD kandidatas Andrius Vyšniauskas (per pirmąjį rinkimų turą surinko 22,59 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Dainius Gaižauskas (per pirmąjį rinkimų turą surinko 20,45 proc. balsų).

2016 m. šioje apygardoje laimėjo D. Gaižauskas, kovojęs antrame ture su A. Vyšniausku.

30. Alytaus

TS-LKD kandidatas Povilas Labukas (pirmajame rinkimų ture surinko 17,50 proc. balsų) ir savarankiškas kandidatas Vytautas Bakas (pirmajame rinkimų ture surinko 16,83 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrą turą išėjo „valstietis“ Robertas Šarknickas, laimėjęs prieš socialdemokratą Julių Sabatauską.

31. Gargždų

Savarankiškas kandidatas Petras Gražulis (pirmajame rinkimų ture surinko 21,36 proc. balsų) ir TS-LKD atstovė Rasa Petrauskienė (pirmajame rinkimų ture surinko 20,16 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat pateko P. Gražulis, jis galiausiai nusileido „valstiečiui“ Broniui Markauskui.

32. Šilutės

TS-LKD kandidatė Sandra Tamašauskienė (pirmajame rinkimų ture surinko 23,99 proc. balsų) ir LSDDP atstovas Zigmantas Balčytis (pirmajame rinkimų ture surinko 19,50 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą pateko „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda ir konservatorė S. Tamašauskienė, ji pralaimėjo A. S. Nausėdai.

33. Aukštaitijos

LVŽS kandidatė Guoda Burokienė (pirmajame rinkimų ture surinko 21,15 proc. balsų) ir TS-LKD atstovė Jurga Girdzijauskienė (pirmajame rinkimų ture surinko 19,16 proc. balsų).

Per praeitus rinkimus čia taip pat į antrą turą pateko G. Burokienė, ji laimėjo prieš konservatorę Rasą Juknevičienę.

34. Tauragės

LSDP kandidatas Darius Petrošius (pirmajame rinkimų ture surinko 23,56 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Romualdas Vaitkus (pirmajame rinkimų ture surinko 19,20 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą pateko D. Petrošius, bet jis nusileido LVŽS atstovei Aušrinei Norkienei.

35. Plungės–Rietavo

Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys (pirmajame rinkimų ture surinko 27,80 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Jurgis Razma (pirmajame rinkimų ture surinko 24,67 proc. balsų).

Plungės–Rietavo apygardoje 2016 m. į antrą turą išėjo J. Varkalys, tada jis rungėsi su tuo pačiu konservatoriumi J. Razma ir prieš jį laimėjo.

36. Mėguvos

TS-LKD atstovas Mindaugas Skritulskas (pirmajame rinkimų ture surinko 26,85 proc. balsų) ir LVŽS atstovas Romandas Žiubrys (pirmajame rinkimų ture surinko 13,27 proc. balsų).

Tai yra nauja apygarda.

37. Kuršo

LVŽS kandidatas Antanas Vinkus (pirmajame rinkimų ture surinko 27,60 proc. balsų) ir TS-LKD Juozas Mažeika (pirmajame rinkimų ture surinko 20,17 proc. balsų).

2016 m. į antrą turą taip pat buvo patekęs A. Vinkus, jis rungėsi su konservatoriumi Vaidotu Bacevičiumi ir prieš jį laimėjo.

38. Mažeikių

LVŽS kandidatė Laima Nagienė (pirmajame rinkimų ture surinko 26,85 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatė Lina Rimkienė (pirmajame rinkimų ture surinko 14,79 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat buvo išrinkta L. Rimkienė, ji nusileido tuometiniam partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatui Kęstučiui Bartkevičiui.

39. Žemaitijos šiaurinė

LVŽS kandidatas Valius Ąžuolas (pirmajame rinkimų ture surinko 42,29 proc. balsų) ir LSDP kandidatas Tomas Martinaitis (pirmajame rinkimų ture surinko 16,49 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą taip pat buvo patekę abu šie kandidatai, tada laimėjo V. Ąžuolas.

40. Telšių

Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas (pirmajame rinkimų ture surinko 26,22 proc. balsų) ir Centro partijos-Tautininkų kandidatas Algirdas Bacevičius (pirmajame rinkimų ture surinko 15,14 proc. balsų).

2016 m. V. Bukauskas taip pat buvo patekęs į antrąjį turą, jame rungėsi su „valstiečiu“ Karoliu Martinkumi ir jį nugalėjo.

41. Kelmės–Šilalės

„Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pirmajame rinkimų ture surinko 28,36 proc. balsų) ir TS-LKD atstovas Jonas Gudauskas (pirmajame rinkimų ture surinko 23,84 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus šioje buvusioje Kelmės-Šiaulių apygardoje į antrąjį turą pateko „valstietis“ Juozas Rimkus ir socialdemokratė Alma Monkauskaitė, ši jam pralaimėjo.

42. Raseinių–Kėdainių

LVŽS kandidatas Arvydas Nekrošius (pirmajame rinkimų ture surinko 20,67 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Vidmantas Merkliopas (pirmajame rinkimų ture surinko 15,94 proc. balsų).

2016 m. šioje apygardoje antrajame rinkimų ture laimėjo A. Nekrošius, kovojęs prieš socialdemokratą Edmundą Jonylą.

43. Kėdainių

Savarankiškai išsikėlęs Darius Kaminskas (pirmajame rinkimų ture surinko 32,67 proc. balsų) ir LSPD kandidatas Tomas Bičiūnas (pirmajame rinkimų ture surinko 21,78 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat pateko D. Kaminskas, jis laimėjo prieš „darbietę“ Virginiją Baltraitienę.

44. Radviliškio–Tytuvėnų

TS-LKD kandidatas Antanas Čepononis (pirmajame rinkimų ture surinko 30,51 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Aurimas Gaidžiūnas (pirmajame rinkimų ture surinko 14,40 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrą turą taip pat išėjo A. Gaidžiūnas, jis laimėjo prieš konservatorių Vytautą Juozapaitį.

45. Šiaulių krašto

LVŽS kandidatė Rima Baškienė (pirmajame rinkimų ture surinko 39,61 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Kęstutis Masiulis (pirmajame rinkimų ture surinko 15,10 proc. balsų).

Tai buvusi Kuršėnų–Dainų apygarda, kur 2016 metų rinkimuose laimėjo R. Baškienė, antrame ture įveikusi LSDP atstovą Gintautą Sitniką.

46. Žiemgalos vakarinė

LSDP kandidatas Liudas Jonaitis (pirmajame rinkimų ture surinko 27,40 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Arūnas Gumuliauskas (pirmajame rinkimų ture surinko 19,98 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat pateko A. Gumuliauskas, jis rungėsi su liberalu Vitalijumi Gailiumi ir jam pralaimėjo.

47. Žiemgalos rytinė

TS-LKD kandidatas Antanas Matulas (pirmajame rinkimų ture surinko 31,21 proc. balsų) ir LVŽS kandidatė Neringa Trinskienė (pirmajame rinkimų ture surinko 15,32 proc. balsų).

Šioje buvusioje Pasvalio–Pakruojo apygardoje 2016 m. į antrąjį turą taip pat išėjo A. Matulas, jis varžėsi su socialdemokratu Sauliumi Margiu ir prieš jį laimėjo.

48. Sėlos vakarinė

Savarankiškai išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas (pirmajame rinkimų ture surinko 17,10 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Matas Maldeikis (pirmajame rinkimų ture surinko 14,34 proc. balsų).

Šioje buvusioje Biržų–Kupiškio apygardoje 2016 m. į antrąjį turą pateko socialdemokratas Aleksandras Zeltinis ir „valstietis“ Audrys Šimas, pastarasis laimėjo antrąjį turą.

49. Deltuvos šiaurinė

LVŽS kandidatas Tomas Tomilinas (pirmajame rinkimų ture surinko 22,14 proc. balsų) ir TS-LKD atstovas Sergejus Jovaiša (pirmajame rinkimų ture surinko 20,97 proc. balsų).

Šioje buvusioje Anykščių–Panevėžio apygardoje 2016 m. į antrąjį turą išėjo LVŽS kandidatė Greta Kildišienė, ji laimėjo prieš konservatorių S. Jovaišą.

50. Sėlos rytinė

LSDP kandidatas Vidmantas Kanopa (pirmajame rinkimų ture surinko 23,14 proc. balsų) ir savarankiškai išsikėlęs Raimundas Martinėlis (pirmajame rinkimų ture surinko 18,50 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą pateko socialdemokratas Vytautas Saulis ir R. Martinėlis, pastarasis laimėjo prieš socialdemokratą.

51. Utenos

TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis (pirmajame rinkimų ture surinko 29,46 proc. balsų) ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas (pirmajame rinkimų ture surinko 19,99 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą taip pat buvo išrinktas E. Pupinis, jis laimėjo prieš socialdemokratę Mildą Petrauskienę.

52. Nalšios šiaurinė

LVŽS kandidatas Algimantas Dumbrava (pirmajame rinkimų ture surinko 40,25 proc. balsų) ir Darbo partijos kandidatas Rimvydas Podolskis (pirmajame rinkimų ture surinko 10,82 proc. balsų).

Šioje buvusioje Visagino–Zarasų apygardoje 2016 m. į antrąjį turą taip pat pateko A. Dumbrava, tuo metu kandidatavęs su partija „Tvarka ir teisingumas“. Jis tąkart laimėjo prieš „darbietę“ Olgą Podolskienę.

53. Nalšios pietinė

LVŽS kandidatas Gintautas Kindurys (pirmajame rinkimų ture surinko 18,90 proc. balsų) ir LSDP kandidatas Šarūnas Birutis (pirmajame rinkimų ture surinko 18,06 proc. balsų).

2016 m. į antrą turą taip pat buvo išrinktas G. Kindurys, jis tąkart laimėjo prieš Lietuvos laisvės sąjungos kandidatą Vytautą Vaitkevičių.

54. Molėtų–Širvintų

LSDDP kandidatas Jonas Pinskus (pirmajame rinkimų ture surinko 23,99 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Valentinas Stundys (pirmajame rinkimų ture surinko 18,78 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus antrajame ture „darbietis“ Petras Čimbaras susikovė su V. Stundžiu. Pastarasis patyrė pralaimėjimą.

55. Nemenčinės

LLRA-KŠS atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė (pirmajame rinkimų ture surinko 37,42 proc. balsų) ir TS-LKD atstovas Justas Džiugelis (pirmajame rinkimų ture surinko 20,91 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą pateko R. Tamašunienė ir konservatorius Vaidas Šalaševičius, jam teko pripažinti R. Tamašunienės pergalę.

58. Trakų–Vievio

Liberalų sąjūdžio kandidatė Edita Rudelienė (pirmajame rinkimų ture surinko 24,19 proc. balsų) ir LSDP kandidatas Kęstutis Vilkauskas (pirmajame rinkimų ture surinko 15,87 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą šioje apygardoje pateko liberalas Jonas Liesys ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė, laimėjo J. Liesys.

59. Kaišiadorių–Elektrėnų

TS-LKD kandidatas Audronius Ažubalis (pirmajame rinkimų ture surinko 16,60 proc. balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Silva Lengvinienė (pirmajame rinkimų ture surinko 16,47 proc. balsų).

2016 m. į antrą turą šioje apygardoje buvo išrinktas tuometinis konservatorius Mantas Adomėnas ir „valstietė“ Laimutė Matkevičienė. Pastaroji išplėšė pergalę.

60. Jonavos

LSDP kandidatas Eugenijus Sabutis (pirmajame rinkimų ture surinko 33,07 proc. balsų) ir LSDDP kandidatas Rimantas Sinkevičius (pirmajame rinkimų ture surinko 17,86 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą taip pat buvo patekęs R. Sinkevičius, jis laimėjo prieš „valstietį“ Gintarą Stašionį.

61. Deltuvos pietinė

TS-LKD kandidatė Agnė Balčiūnienė (pirmajame rinkimų ture surinko 21,50 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Juozas Varžgalys (pirmajame rinkimų ture surinko 18,42 proc. balsų).

Šioje buvusioje Ukmergės apygardoje 2016 m. į antrąjį turą pateko tie patys kandidatai, laimėjo J. Varžgalys.

62. Karšuvos

Liberalų sąjūdžio kandidatas Ričardas Juška (pirmajame rinkimų ture surinko 29 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Daivaras Rybakovas (pirmajame rinkimų ture surinko 18,36 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus šioje buvusioje Jurbarko–Pagėgių apygardoje į antrąjį turą taip pat pateko tie patys kandidatai, R. Juška laimėjo.

63. Sūduvos pietinė

LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika (pirmajame rinkimų ture surinko 25,55 proc. balsų) ir TS-LKD atstovas Vaidas Šalaševičius (pirmajame rinkimų ture surinko 17,08 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat buvo išrinktas K. Mažeika, jis laimėjo prieš socialdemokratą Juozą Oleką.

64. Sūduvos šiaurinė

TS-LKD kandidatė Irena Haase (pirmajame rinkimų ture surinko 30,24 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Giedrius Surplys (pirmajame rinkimų ture surinko 19,29 proc. balsų).

2016 m. į antrą turą buvo patekęs tuometinis socialdemokratas Mindaugas Bastys ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas. Į Seimą galiausiai pateko M. Bastys, 2017 m. jam buvo pradėtas apkaltos procesas dėl priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo, tačiau jis nebuvo pašalintas iš Seimo, o pats po parlamentarų balsavimo atsisakė mandato. 2020 m. šioje buvusioje Zanavykų apygardoje per pakartotinius rinkimus laimėjo I. Haase.

65. Raudondvario

Liberalų sąjūdžio kandidatas Viktoras Pranckietis (pirmajame rinkimų ture surinko 26,21 proc. balsų) ir LSDP kandidatė Raminta Popovienė (pirmajame rinkimų ture surinko 25 proc. balsų).

2016 m. į antrąjį turą buvo patekę tie patys kandidatai, bet V. Pranckietis kandidatavo su LVŽS. Tąkart jis laimėjo prieš R. Popovienę.

66. Garliavos

TS-LKD kandidatas Justinas Urbanavičius (pirmajame rinkimų ture surinko 32,46 proc. balsų) ir LSDP kandidatas Paulius Visockas (pirmajame rinkimų ture surinko 19,50 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą pateko konservatorius Donatas Jankauskas ir „valstietis“ Kęstutis Bacvinka, pastarasis ir laimėjo antrąjį turą.

67. Dainavos

LSDDP kandidatas Andrius Palionis (pirmajame rinkimų ture surinko 27,86 proc. balsų) ir LSDP kandidatė Jūratė Zailskienė (pirmajame rinkimų ture surinko 15,95 proc. balsų).

Šioje buvusioje Prienų–Birštono apygardoje praėjusių rinkimų metu į antrąjį turą taip pat pateko A. Palionis, jis kovojo prieš „valstietį“ Ąžuolą Raškevičių ir laimėjo.

68. Vilkaviškio

Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius (pirmajame rinkimų ture surinko 30,08 proc. balsų) ir LVŽS kandidatas Kęstutis Smirnovas (pirmajame rinkimų ture surinko 22,64 proc. balsų)

Per praėjusius rinkimus į antrąjį turą taip pat pateko A. Butkevičius ir K. Smirnovas. Per praėjusius rinkimus A. Butkevičius kandidatavo su LSDP. Jis per antrąjį turą patyrė smūgį ir nusileido LVŽS atstovui K. Smirnovui.

69. Dzūkijos

TS-LKD kandidatas Laurynas Kasčiūnas (pirmajame rinkimų ture surinko 19,26 proc. balsų) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Juozas Baublys (pirmajame rinkimų ture surinko 18,09 proc. balsų).

Per praėjusius rinkimus čia L. Kasčiūnas pateko į antrąjį turą, tačiau pralaimėjo „valstiečiui“ Petrui Valiūnui.

70. Jotvingių

LVŽS kandidatas Zenonas Streikus (pirmajame rinkimų ture surinko 25,17 proc. balsų) ir TS-LKD kandidatas Vilius Semeška (pirmajame rinkimų ture surinko 18,77 proc. balsų).

2016 m. Seimo rinkimuose šioje apygardoje, kuri buvo vadinama Lazdijų-Druskininkų, į antrą turą pateko socialdemokratė Kristina Miškinienė ir „valstietis“ Z. Streikus, jis ir laimėjo rinkimus.

71. Pasaulio lietuvių

Laisvės partijos kandidatė Aušrinė Armonaitė (pirmajame rinkimų ture surinko 34,90 proc. balsų) ir TS-LKD partijos kandidatė Dalia Asanavičiūtė (pirmajame rinkimų ture surinko 25,40 proc. balsų).

Tai yra nauja rinkimų apygarda.

Populiariausi