Lietuvoje

2020.10.19 15:41

Koronaviruso apimtų mokyklų vadovai: vaikai nejaučia simptomų, tad apie virusą ilgai būtume nesužinoję

ugdymo įstaigose – jau 663 atvejai
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.10.19 15:41

Ugdymo įstaigose vis labiau plinta koronavirusas. Vis daugiau mokyklų pereina į nuotolinį mokymą, tačiau jų vadovai neslepia: virtualiai mokydamas negali užtikrinti tokio rezultato, kaip kad kontaktiniu būdu. Tiesa, grįžimas į klases, anot jų, taip pat bus grėsmingas. Pirma, vaikai dažniausiai serga besimptome forma, tad dažnu atveju infekcija mokykloje buvo nustatyta atsitiktinai. Antra, dar didesnė bėda, jei iškristų mokytojai, mat tuomet nebūtų kam dirbti ir nuotoliniu būdu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, ugdymo įstaigose šiuo metu nustatyti 663 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Iš 205 naujų per pastarąją parą Lietuvoje nustatytų koronaviruso atvejų net 53 nustatyti ugdymo įstaigose. Išvis COVID-19 paveikė 250 mokyklų. NVSC duomenimis, 45 mokyklose virusas plinta jau pačios įstaigos viduje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalyje 16 mokyklų dirba nuotoliniu būdu. Be to, yra ir tokių, kurios ilgina rudens atostogas.

Tarkime, Šilutė paskelbė, kad dvi mokyklos dėl jose nustatytų COVID-19 atvejų nuo pirmadienio išleidžiamos dviem savaitėms rudens atostogų.

Pirmadienį per žiniasklaidai skirtą konferenciją sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad galima tikėtis griežtesnių rekomendacijų neformaliosioms veikloms.

Ministras sakė, jog pirmadienį diskutuota, kad rudens atostogos galėtų būti ilgesnės – ne savaitės, o dviejų trukmės. Jis pabrėžė, kad visuotinio nuotolinio mokymo stengiamasi išvengti.

Kamuoja baimė dėl mokytojų: jei sirgtų daugiau nebūtų kam dirbti

Raseinių „Šaltinio“ progimnazija, kaip ir kitos rajono mokyklos, dirba nuotoliniu būdu. Tiesa, ši ugdymo įstaiga virtualų darbą pradėjo anksčiau nei kitos – prieš tris savaites.

Šioje mokykloje COVID-19 diagnozuotas 12 vaikų, 3 vaikams, o 54 žmonės izoliavosi.

„Gyvas bendravimas vienareikšmiškai geriau nei nuotolinis mokymas. Kita vertus, žvelgiant iš viruso suvaldymo situacijos, nuotolinis mokymas galbūt ir sprendžia problemą.

Be to, po pavasario padėties jau turime praktikos, o ir tėvai ramesni, vaikų požiūris pasikeitė, nusiramino ir mokytojai. Bet kad visi nori kuo greičiau grįžti į mokyklą, akivaizdu“, – kalbėjo progimnazijos direktorė Vaiva Zubrickienė.

Ji sakė, kad viruso atėjimas į mokyklą nebuvo netikėtas.

„To buvo galima tikėtis, tik kažkiek šokiravo, žinoma. Mes buvome pirma mokykla, kuri išėjo į nuotolį, nes mūsų mokykloje atsirado du vaikai skirtingose klasėse, kurie susirgo. Ir tai nutiko kitą dieną po Rugsėjo 1-osios šventės. Tai nutiko pirmoje ir penktoje klasėse, kurių vaikai dar nepažįsta savo mokytojų, neperpratę dalykinės sistemos. Tai buvo sudėtingiau, bet įveikėme ir tai“, – pasakojo V. Zubrickienė.

Ji sakė, kad kolektyvas planavo, kad gali tekti vėl dirbti nuotoliu, tad rengė mokymus mokytojams, stengėsi, kad mokiniai nepamirštų tų sistemų, kuriomis dirbo pavasarį.

Taip pat skaitykite

„Tiesa, dabar neaiškumas, ar grįšime, ar dar negrįšime kurį laiką. Kai stebi atvejų didėjimo tendenciją gydymo ir ugdymo įstaigose, nėra ramu. Nežinia, kaip bus apsispręsta. Net jei nebus visuotinio nuotolinio, yra ir kita baimė. Tarkime, kad, visam mūsų rajonui grįžus į mokyklas, vėl nekiltų banga“, – kalbėjo direktorė.

Jai nerimą kelia ir tai, kad dauguma vaikų serga besimptome forma. Taip sunku sugaudyti visus atvejus.

„Baisus ir tas momentas, jei daugiau mokytojų pradėtų sirgti, nes nebūtų, kas dirbtų ir nuotoliu. Mūsų mokytojai daugeliu atveju tokio labiau į antrą pusę amžiaus“, – kalbėjo direktorė.

Jei ne atsitiktinumas, apie virusą nebūtų sužinoję

Kaip sakė Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro vadovė Eglė Jankauskienė, dabar jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje yra penki užsikrėtę vaikai ir dešimt darbuotojų. Šiame centre veikia vaikų darželis, mokykla ir suaugusiųjų ugdymo centras. Šią įstaigą lanko sutrikusios raidos, specialiųjų poreikių turintys asmenys.

„Mokykla dabar dirba nuotoliniu būdu, suaugusiųjų mokymo centrą uždarėme, o darželis dirba, bet susirenka mažai vaikų“, – padėtį apibūdino E. Jankauskienė.

Ji apgailestavo, kad ugdymo įstaigose sudėtinga sutramdyti virusą.

„Mokslo metų pradžioje viskas buvo gerai. Bet kai atsirado pirmasis atvejis, įtariame, kad tai prasidėjo nuo vaikų, gyvenančių bendrabutyje, buvau linkusi bent trims savaitėms išvis užsidaryti ir dirbti nuotoliniu būdu. Bet tėvams keblu dėl nedarbingumo pažymų. Jei vaikas neturėjo kontakto su sergančiuoju, gydytojai jiems neduoda biuletenio“, – pasakojo direktorė.

Centro vadovė sakė gyvenanti ant tiksinčios bombos. Centras uždarė bendrabutį, mat, anot direktorės, virusas nustatytas penkiems vaikams iš trylikos, gyvenančių bendrabutyje.

L. Jankauskienė pabrėžė, kad ugdymo įstaigose virusas kelias didesnę grėsmę, nes vaikai dažniausiai serga besimptome forma.

„Tai didžiausia problema. Jie nekosti, nekarščiuoja. Apskambinau šeimas, vaikai jaučiasi puikiai. O tokiu atveju sunku nustatyti ligos atvejus“, – kalbėjo direktorė.

Jei ne testas, kuris buvo atliktas vienam vaikui, turėjusiam simptomų, anot L. Jankauskienės, vadovybė nebūtų sužinojusi apie pasisėjusius atvejus.

Lengvai sergantys mokytojai dirba nuotoliu

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijoje, NVSC duomenimis, iki pirmadienio nustatyti 6 atvejai vaikams, 9 darbuotojams. 18 žmonių yra saviizoliacijoje.

Kaip sakė mokyklos direktorė Lydija Merfeldienė, duomenys kasdien kinta, mat tėvai neskuba atlikti tyrimų.

Ši mokykla šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Antrą savaitę taip mokosi 5-8 klasės, pasitarus su savivaldybe, nuotoliniu nuo šio pirmadienio mokosi ir pradinukai.

Direktorė pasakojo, kad rimtai susirgo keturi mokytojai, juos teko vaduoti kolegoms, viena pedagogė sirgo besimptome forma, tad ji dirbo nuotoliniu būdu.

„Paskui atvejų daugėjo, vieni sirgo, kiti sveiko. O tie, kas sirgdami gerai jautėsi, dirbo nuotoliniu būdu. Vienareikšmiškai labai blogai, kai mokytojai serga. Norėtume, kad taip nebūtų. Deja“, – kalbėjo L. Merfeldienė.

Anot jos, ugdymo įstaigos nėra išskirtinės, kai kalbame apie masinio lankymo vietas.

„Būtų nerealu, kad mokyklose nebūtų atvejų ir viruso plitimo. Jei mokyklos griežtai tvarkosi, galima virusą valdyti. Bet kai virusas smarkiai plinta aplinkoje, nebesuvaldysi, tuomet protinga išeiti į nuotolį ir palaukti savaitę ar porą“, – kalbėjo progimnazijos vadovė.

Tačiau jai neatrodo teisinga galvoti apie visuotinį nuotolinį. Ir jos vadovaujamoje mokykloje, svarstė l. Merfeldienė, pradinukai toliau galėjo mokytis klasėse.

„Tačiau tėvelius pradėjo gąsdinti didėjantis užsikrėtimų skaičius, todėl priėmėme sprendimą, kad ir pradinukai mokysis nuotoliu“, – sakė direktorė.

Kauno miesto savivaldybės administracija užtikrino, kad tėvai gaus nedarbingumo pažymą prižiūrėti vaikus.

L. Merfeldienė sakė, kad dabar lengviau mokytis nuotoliu, mat pavasarį buvo išmokta pirmoji pamoka.

„O jei dar ir tėveliai vaikus aprūpintų visomis priemonėmis – elementariais kompiuteriais ir geru interneto ryšiu, dar būtų paprasčiau. Ne visi vaikai namie turi sąlygas, o tai sunkina mokymą. O mokytojai pajėgūs dirbti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

Ji vylėsi, kad po rudens atostogų vaikai galės grįžti į klases.

„Tikimės, kad tėveliai praneš, ar vaikai sveiki grįš. Tikimės po atostogų sugrįžti“, – sakė L. Merfeldienė.

Jei yra nors vienas atvejis rajone, didelė tikimybė, kad liga atsiras ir mokykloje

Plungės Senamiesčio mokykloje pamokos taip pat vyksta nuotoliniu būdu. Kaip pasakojo jos direktorius Paulius Zakalskis, ugdymo įstaiga taip dirba jau antra savaitė, sergančius mokytojus pavaduoja kolegos.

Anot jo, kad virusas plinta mokyklose, yra natūralu. Juolab rajono mokyklose vaikai suvažiuoja iš skirtingų vietovių.

Dabar mokykloje nustatyta 11 koronaviruso atvejų vaikams, septyniems darbuotojams, o 38 asmenys yra saviizoliacijoje.

„Jokio stebuklo čia nėra. Į mokyklas susirenka vaikai iš skirtingų vietų, šeimų, kur ryšiai plačiai paplitę. Jei rajone nustatomas bent vienas atvejis, galime tikėtis, kad netrukus bus nustatytas ir mokykloje“, – sakė direktorius.

Jis mano, kad derėtų griežčiau stebėti situaciją ir prireikus izoliuoti atskiras klases, o ne pereiti prie visos mokyklos nuotolinio mokymo. Kai visa mokykla pereina į nuotolį, anot jo, turėtų būti griežčiausia priemonė.