Lietuvoje

2020.10.22 14:47

Kas nulėmė liberalų 20-mečio rekordą: pasitarnavo ir partijos skilimas, ir valdančiųjų griežtinimai

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.22 14:47

„Liberalizmas išeina“ – prieš pirmąjį rinkimų turą skelbė vienos iš partijų reklaminiai plakatai. Visgi skaičiai rodo ką kita. Liberalių rinkėjų ne tik nemažėja, bet priešingai – daugiau rinkėjų liberalias jėgas rinkosi tik 2000-aisiais.

Patys liberalai sutinka, kad nors Liberalų sąjūdžio skilimas ir nebuvo malonus, jis pasitarnavo liberalios politikos augimui Lietuvoje, mat viena liberali partija tokio palaikymo, kokio sulaukė, pasiekusi nebūtų. Politikos ekspertai svarsto, kad liberalių rinkėjų skaičiaus augimui pasitarnavo ir dabartinė valdžia, mat jos sprendimai dalį rinkėjų privertė ieškoti alternatyvų.

Geriausias rezultatas nuo 2000-ųjų

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) internetinėje svetainėje pateikiami duomenys, bent viena liberali ar tokia prisistatanti partija dalyvavo visuose nuo 2000 metų vykusiuose Seimo rinkimuose. Liberalių partijų palaikymas svyravo – aukštumos buvo pasiektos 2000-aisiais. Paskui liberalioms jėgoms tenkančių balsų skaičius smarkiai sumažėjo ir nuo 2004 metų buvo daugiau ar mažiau panašus.

2008-ųjų metų rinkimuose jau dalyvavo Liberalų sąjūdis. Tuomet ši partija ir Liberalų ir centro sąjunga surinko panašų skaičių balsų, o bendrai abi partijos gavo beveik 137 tūkst. balsų. 2012 metais rinkimuose 5 proc. perkopė vienintelis Liberalų sąjūdis, surinkęs 117 tūkst. balsų.

Tik ši partija dalyvavo ir 2016 metų rinkimuose. Tiesa, likus keliems mėnesiams iki rinkimų Liberalų sąjūdį supurtė tuomečio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio skandalas. Visgi tai itin daug balsų iš partijos neatėmė ir ji surinko daugiau nei 115 tūkst. balsų.

Galiausiai šių metų rinkimuose Liberalų sąjūdis sulaukė konkurencijos, kai atskilus daliai narių susikūrė Laisvės partija. Nors apklausos nežadėjo gerų rezultatų nė vienai iš šių partijų, abi jos perkopė 5 proc. ribą – Laisvės partija gavo 107 tūkst. balsų, o Liberalų sąjūdis – 79 tūkst.

Matyti, kad Liberalų sąjūdis surinko gerokai mažiau balsų nei praėjusiuose Seimo rinkimuose. Visgi skaičiuojant bendrai aišku, kad liberalusis elektoratas išaugo, nes bendrai už liberalias idėjas balsavo daugiau 186 tūkst. rinkėjų. Tai yra didžiausias palaikymas, kurio liberalios politinės jėgos sulaukė nuo 2000 metų.

Pasitarnavo ir partijos skilimas

Ilgametis liberalas Eugenijus Gentvilas portalui LRT.lt sakė visada kalbėjęs, jog Lietuvoje liberalūs rinkėjai sudaro apie 15 proc. visų rinkėjų. Tiesa, vien jo atstovaujamam Liberalų sąjūdžiui pritraukti visų jų nepavyko ir, pavyzdžiui, 2016 metais jie surinko kiek daugiau nei 9 proc. balsų.

Dienos tema. Čmilytė-Nielsen: frakcijos dydis nulemtų ir svorį galimose derybose dėl postų

„Pirmiausia, mums trūko fokuso į pirmą kartą balsuojančius, visiškai jaunus rinkėjus. Mūsų statistinė analizė rodė, kad už mus labiau balsuoja nuo 40 metų žmonės ir vyresni, o, pavyzdžiui, 18–25 metų grupėje mes nesulaukdavome didelio palaikymo, nes šios grupės žmonės apskritai mažai balsavo“, – apie tai, kodėl Liberalų sąjūdžiui nesisekė pasiekti visų liberalių rinkėjų, pasakojo E. Gentvilas.

Spėju, kad jeigu nebūtų įvykęs partijos skilimas, matyt, mes nebūtume gavę tų 15 proc. Būtume gavę daugiau nei 7 ar 9 proc., bet tikrai ne 15 proc.

Anot politiko, atsiradusi antra liberali partija ne tik pritraukė anksčiau nebalsavusius jaunus žmones, bet ir paviliojo dalį tiek Liberalų sąjūdžio, tiek ir konservatorių rinkėjų. E. Gentvilas sakė manantis, kad Laisvės partija sugebėjo išjudinti iki šiol buvusius pasyvius rinkėjus.

Politikas kalbėjo, kad dviem liberalioms partijoms pavyko realizuoti tai, ko po vieną jos nebūtų galėjusios padaryti, – sutelkti kone visus 15 proc. liberalių rinkėjų: „Buvo nuogąstavimų, kad kai dvi partijos, tai, žiūrėk, nė viena nepateks. Man taip neatrodė. Visada tikėjau mūsų sėkme, nebuvau tikras dėl Laisvės partijos, nes tikrai nežinojau, kaip sureaguos jaunoji karta. Jie sureagavo pozityviai ir mes išnaudojome visą potencialą.“

Be to, E. Gentvilas svarstė, kad padidinti liberalų elektoratą padėjo ir kadencijos viduryje įvykęs Liberalų sąjūdžio skilimas. Tuomet dalis partijos atskilo dėl nesutarimų vykstant savivaldos rinkimams ir vėliau įkūrė Laisvės partiją.

„Spėju, kad jeigu nebūtų įvykęs partijos skilimas, matyt, mes nebūtume gavę tų 15 proc. Būtume gavę daugiau nei 7 ar 9 proc., bet tikrai ne 15 proc.

Dabar turėtumėte sakyti „tai ką, jūs teigiamai vertinate partijos skilimą?“. Ne. Tačiau liberaliu požiūriu reikėtų vertinti dviejų partijų pajėgumus teigiamai lyginant su vienos partijos pajėgumais“, – kalbėjo liberalas.

Jis sakė manantis, kad liberalizmas gali tapti dominuojančia politine kryptimi Lietuvoje, tačiau teigė, kad tai priklausys ne tik nuo Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos.

Liberalių rinkėjų skaičiaus augimą gali lemti mokiniai?

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė mananti, kad liberalių rinkėjų skaičius Lietuvoje tikrai nėra baigtinis, o dar ir augantis. Pasak jos, matomas jaunimo, kuris dar neturi balso teisės, liberalus nusiteikimas.

Dienos tema. Armonaitė: „valstiečiai“ valdo per baimę ir skaldymą

„Žmonės pasiilgo pozityvios, optimistinės, apie ateitį galvojančios politikos. O kartais gal tiesiog ir racionalios politikos. Man atrodo, tai buvo Laisvės partijos sėkmės priežastys“, – teigė A. Armonaitė.

Ji kalbėjo, kad ilgą laiką sociologai, politologai teigė, jog liberalių rinkėjų yra apie 10 proc. Anot jos, gal tai ir buvo tiesa prieš 20 metų, tačiau dabar laikai yra pasikeitę, žmonės yra išsilavinę, matė pasaulio ir renkasi įvairias politines jėgas.

„Daugiau žmonių pasirinko liberalias jėgas ir džiaugiuosi, kad mums pavyko juos sutelkti. <...> Norėčiau, kad būtų daugiau liberaliai mąstančių politikų Seime, nuo to mes visi tikrai lengviau galėtume atsikvėpti, kad to atviresnio požiūrio, į ateitį orientuoto požiūrio, asmens laisvės būtų daugiau“, – sakė Laisvės partijos lyderė.

Norėčiau, kad būtų daugiau liberaliai mąstančių politikų Seime, nuo to mes visi tikrai lengviau galėtume atsikvėpti.

Daugiau rinkėjų – ir valdančiųjų nuopelnas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos instituto direktorius Virgis Valentinavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad liberalūs rinkėjai rinkosi ne tik Laisvės partiją ar Liberalų sąjūdį, bet ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, mat ir ši partija yra paliberalėjusi.

„Galima sutikti, kad kažkiek jaunesnių rinkėjų ateina, bet manau, kad pagrindinis nuopelnas čia priklauso Ramūnui Karbauskiui ir Sauliui Skverneliui. Jie labai stipriai įsibėgėjo su tokia komandavimo ir nepagarbos žmonėms, nepasitikėjimo jais politika. <...> Tokia laikysena labai stipriai suerzino miestų gyventojus, pirmiausia, jaunesnius, kuriems orumas ir savigarba yra svarbūs dalykai“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Politologo teigimu, kovodami prieš tokią politinę stovėseną, žmonės rinkosi balsuoti prieš įsakinėjančią valdžią, nors nebūtinai save laiko liberalais. Kaip sakė V. Valentinavičius, dabartiniai valdantieji parodė senamadiškos politikos trūkumus ir todėl rinkėjai atsigręžė į kitokio lygio politiką.

„Taip išeina, kad liberalios nuostatos šiuo metu yra populiaresnės, bet tai nereiškia, kad jos bus populiarios visą laiką“, – sakė MRU politologas. Visgi, anot jo, liberalioms jėgoms, jei jos bus valdžioje, reikės spręsti, kaip neprarasti populiarumo sprendžiant socialinius klausimus, ypač įvertinant tai, ką paliks dabartiniai valdantieji, jei nesulauks rinkėjų palaikymo.

Taip išeina, kad liberalios nuostatos šiuo metu yra populiaresnės, bet tai nereiškia, kad jos bus populiarios visą laiką.

Paklaustas, ar Liberalų sąjūdžio skilimas liberaliai politikai Lietuvoje išėjo į naudą, V. Valentinavičius kalbėjo, kad dėl to nekyla abejonių ir apie tai kalbėta buvo jau iškart po pirmojo turo. Kaip sakė politologas, po skilimo Liberalų sąjūdžiui liko tradiciniai šios partijos rinkėjai, o Laisvės partija išbandė anksčiau nebandytus vandenis – mėgino pasiekti rinkėją, kuris iki tol rinkimuose galbūt visai nebuvo dalyvavęs.

Nusitaikė į pamirštas grupes

Prieš rinkimus visuomenės apklausos nieko gero nežadėjo nė vienai liberaliai partijai, o ir ekspertai kalbėjo, kad skilus Liberalų sąjūdžiui galėjo skilti ir elektoratas, o tai reikštų, kad nei ši partija, nei Laisvės partija neperkoptų 5 proc. ribos.

Apie tai paklaustas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis portalui LRT.lt kalbėjo, kad Liberalų sąjūdį palaikė tie, kurie tradiciškai suvokia liberalią partiją būtent taip, koks yra Liberalų sąjūdis. O Laisvės partija, anot L. Bielinio, sužaidė visai kitokį žaidimą.

„Jie kryptingai ėmėsi agituoti, įtikinėti tokią rinkėjų dalį, apie kurią dar mažai kas iš mūsų susimąstė, – jaunimą, nišines grupes, miesto klubus ir pan. Jie labai aktyviai veikdami pakėlė naują rinkiminį sluoksnį, tą jaunimą, kuris turi alternatyvių nuomonių į viską ir drauge yra modernus.

Praktiškai taip išėjo, kad dvi liberaliosios partijos sugebėjo pasinaudoti tradicine rinkėjų grupe ir sugebėjo suformuoti bei įtikinti naują rinkėjų grupę, tai ir lėmė tą sėkmę. Jie mobilizavo daugiau rinkėjų, nei buvo tikimasi“, – kalbėjo L. Bielinis.

Jis taip pat sutiko, kad Laisvės partija nuviliojo ir dalį konservatorių rinkėjų. Pasak politologo, kryptingas ir energingas veikimas galėjo pritraukti rinkėjus, kurie turėjo alternatyvią nuomonę, bet nematė sau tinkamos politinės jėgos, išskyrus tradicines konservatorių ir liberalų partijas.

Taip kad kalbėti, jog viena politinė jėga vėl ims dominuoti, manyčiau, neturėtume.

L. Bielinis kalbėjo, kad liberali kryptis turi ir turės stiprią įtaką visuomenės ir politikos procesams. Paklaustas, ar ateityje liberali politinė kryptis gali Lietuvoje tapti pagrindine, politologas atsakė, kad daug kas priklauso nuo kitų politinių jėgų.

„Jeigu konservatoriai veiks taip pat energingai kaip dabar, jie turės daug šalininkų. Jeigu atgis socialdemokratai ir pagaliau parodys, kad gali būti modernūs ir aktyvūs, – jie taip pat sumobilizuos tuos, kuriuos reikia. Jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pakels galvą ir pradės aktyviai ir sistemingai veikti, jie taip pat surinks daug balsų. Taip kad kalbėti, jog viena politinė jėga vėl ims dominuoti, manyčiau, neturėtume“, – komentavo VDU politologas L. Bielinis.

Populiariausi

Filipas Kirkorovas

Lietuvoje

2021.01.19 12:24

Istoriniame posėdyje subsidijas dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų vadino „baisia klaida“ atnaujinta 13.10; Skvernelis: CSKA tiesiogiai susijusi su Raudonąja armija – drauskime ir ją?

24
Mokykla; mokiniai

Lietuvoje

2021.01.18 17:10

Sveikatos ekspertai siūlo svarstyti galimybę nuo COVID-19 skiepyti ir vyresnius mokinius išvardijo, kas pirmiausia grįžtų į mokyklas; atnaujinta 17.52