Lietuvoje

2020.10.18 19:39

Rinkimų intrigos: kodėl Laisvės partija nebūtinai eis į koaliciją ir Uspaskicho dilema – į dešinę ar kairę parduoti „darbiečius“

politologų įžvalgos
Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“2020.10.18 19:39

Iš 54 į antrą turą patekusių konservatorių 35 pirmauja, iš 32 „valstiečių“ pirmauja 13, iš 12-os Laisvės partijos kandidatų pirmauja viena, iš 12-os socdemų ir 9-ių Liberalų sąjūdžio kandidatų po pirmojo turo pirmauja po 4-is. Į antrąjį turą dar pateko po 2 Darbo partijos ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narius, 4 „socdarbiečiai“, 6 patys išsikėlę ir 1 „Laisvės ir teisingumo“ partijos narys.

18-oje vienmandačių kausis konservatoriai su liberalais, todėl galima skaičiuoti 56 vietas būsimajame Seime. Tiek pat gali prisidurti ir „valstiečiai“ su sąjungininkais. Beje, 26-iose apygardose „valstiečiai“ susikaus su konservatoriais. Bet kuriuo atveju tik kitas sekmadienis viską sudėlios ir mes sužinosime, koks susirinks Seimas.

Profesorius Bielinis: Uspaskichas iš tikrųjų savotiškai bando parduoti partiją visiems

Svarbiausia dviejų didžiųjų partijų – konservatorių ir „valstiečių“ – kova vyks Kaune. Čia jos susikirs 6-iose iš 7-ių rinkimų apygardų, tai yra visose, išskyrus Savanorių. Konservatoriai pirmauja visose 7-iose apygardose. Kaune kandidatuoja ir antras po Ingridos Šimonytės konservatorių rinkimų sąrašo numeris, šios partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Jis po I turo laimėjo daugiau nei 38 proc. balsų ir tris kartus lenkia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą Audronę Jankuvienę. Panašu, kad kova bus nuožmi. Jau pranešama, kad „valstiečiai-žalieji“ spausdina antrą žurnalo „Neliečiamieji“ numerį.

Jis esą, kaip ir pirmasis, bus skirtas konservatoriams kompromituoti. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis viešai įspėjo: jei laimės dešinieji, pirmiausia nukentės pensininkai. Politikos mokslininkų vertinimu, R. Karbauskio išbandyta taktika gali nebegelbėti.

„Dėl R. Karbauskio, tai jis jau seniai naudoja šitą taktiką, gąsdinimo konservatoriais taktiką naudoja jau kelintą kartą ir iš principo ta taktika pasiteisina, bet, aš sakyčiau, ji labiau pasiteisina provincijoje. Nemanau, kad didžiuosiuose miestuose ji galėtų pasiteisinti“, – sako VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

„Dalį elektorato tai motyvuoja ir žmonės su malonumu nueina balsuoti prieš konservatorius arba nueina balsuoti prieš „valstiečius“. Tai irgi yra momentas, bet tai yra ribotas elektoratas ir jeigu mes kalbame apie partiją, kuri yra plati partija, su didelėmis ambicijomis, plačiomis ambicijomis, tada jų tikslas negali apsiriboti tiktai mobilizavimu tų, kurie nekenčia kažko. Reikia pritraukti ir tuos, kuriems jie patys patinka“, – teigia KTU fakulteto dekanas Ainius Lašas.

„Valstiečių“ rinkimų sąrašo vedlys, premjeras Saulius Skvernelis savo rinkimų apygardą pasirinko sostinėje. Čia jis po pirmojo turo perpus nusileidžia konservatorių rinkimų sąraše 4 numeriu įrašytai, o po reitingavimo į trečią vietą pakilusiai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Premjeras šią savaitę užsimojo vėl pamaloninti pensininkus, žadėdamas jiems įteisinti 13 pensiją, ir dėl to net su savo finansų ministru viešai susiginčijo. Tačiau ar tai padės kadenciją baigiančiam premjerui laimėti?

„Na, Vilnius tikrai nėra ta geriausia vieta S. Skverneliui kandidatuoti, manau, kad jeigu jis kandidatuotų kažkur provincijoje, tai jis turėtų tikrai gerus šansus. Vilniuje LVŽS palaikymas yra tikrai mažas ir ten jau reikia kažko labai ypatingo. Ir vis tiek S. Skvernelio figūra – žinomumas labai didelis, bet, iš kitos pusės, jis vis tiek simbolizuoja visos Vyriausybės veiklą. Tai… (purto galvą)“, – premjero situaciją komentuoja A. Ramonaitė.

Konservatoriams tenka kautis ir su potencialiais koalicijos partneriais. Liberalios pakraipos Laisvės partija Seime jau užsitikrino 8 vietas, dar dėl 12-os kaunasi vienmandatėse – ir visose su konservatoriais. Pasaulio lietuvių apygardoje Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė lenkia konservatorių iškeltą Dalią Asanavičiūtę. Anot politologo, politikos senbuviams kova su rinkimų debiutante nebus lengva.

„Laisvės partija turi pakankamai daug šansų, nes jie yra labai energingi. Tai jaunimas, kurie turi tam tikrą įžūlumo laipsnį ta gerąja prasme, jie sugeba nesustoti ir veikti bet kokioje situacijoje. Politinis solidumas jų neslegia“, – tikina VDU profesorius Lauras Bielinis.

Laisvės partija paskelbė, kad II ture rems 4 kandidatus, tik 2 – kitos liberalios partijos. Viena iš jų yra Vilniuje kandidatuojanti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji nusileidžia konservatoriui Mykolui Majauskui. Laisvės partija taip pat remia save išsikėlusį kandidatą ir konservatorę. Iš viso 6-iose apygardose Liberalų sąjūdis kovoja su konservatoriais, dar 3-ose – su socialdemokratais. Politologai svarsto, jog pergalės atveju dešiniųjų lauktų sudėtingos derybos dėl koalicijos – kai kur liberalų ir konservatorių principai kertasi gana ryškiai.

„Iš tikrųjų čia bus ne taip paprasta bendradarbiauti su Laisvės partija, kuri pajuto savo jėgą, jie yra jauni ir mano, kad galbūt dabar ir neverta iki galo ieškoti koalicijos dėl valdžios, o verta plėstis, išplėsti tą diapazoną, kuriame jie yra, ir užkariauti kituose rinkimuose didesnę poziciją“, – mano L. Bielinis.

Antrajame rinkimų ture dalyvauja 12 socialdemokratų. Trijose rinkimų apygardose jų varžovai yra Liberalų sąjūdžio ir „valstiečių-žaliųjų“ atstovai, dviejose – konservatoriai, „socdarbiečiai“ ir save išsikėlę kandidatai. Pats partijos lyderis Gintautas Paluckas Utenoje beveik 10 procentinių punktų nusileidžia konservatoriui Edmundui Pupiniui.

2017 metų pabaigoje socialdemokratai nutraukė bendradarbiavimą su „valstiečiais“, pasitraukė į opoziciją. Dėl to kilo vidaus konfliktas, suskaldęs socialdemokratus į dvi partijas. Anot politologo, dabar socialdemokratai išgyvena stagnaciją ir grįžimas į „valstiečių“ glėbį juos gali žlugdyti – socialdemokratai prarado lyderystę kairiųjų flange, liko viena iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partnerių.

„Tai ši partija, būdama koalicijoje, gali labai stipriai nudegti, nes ji paprasčiausiai prarastų bet kokią iniciatyvą, jeigu nesikeistų, ir tokiu būdu prarastų savo veidą“, – mano L. Bielinis.

Šiuo metu bene geriausia padėtis po korupcijos skandalų į didžiąją politiką sugrįžusios Darbo partijos. Nepaisant praeities nuodėmių, po pirmojo rinkimų turo 9-is mandatus iškovojusi Darbo partija antrajame ture turi dar 2 atstovus. Gali taip būti, kad Darbo partijos atstovai bus geidžiami tiek kairės, tiek ir dešinės pusės. Kol kas Seimo rinkimuose nedalyvaujantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas mįslingai šypsosi, bet tvirtų pažadų nedalija.

„V. Uspaskichas iš tikrųjų savotiškai bando parduoti šią partiją visiems, o jau kai rinkimai baigsis ir bus matyti rezultatai, tai tada jis akcentą sudėlios į tą pusę, kur daugiau šansų dalyvauti toje koalicijoje, užimti tam tikras pozicijas, postus ir t. t.“, – Darbo partijos situaciją analizuoja profesorius L. Bielinis.

Kas po Seimo rinkimų valdys valstybę, greičiausiai, pradės aiškėti spalio 25-osios naktį. Viskas rinkėjų rankose.

Populiariausi

Seimas

Lietuvoje

2020.10.27 11:48

Seime – du nauji koronaviruso atvejai atnaujinta 12.02