Lietuvoje

2020.10.16 16:33

Gimnazijos vadovas: būtų gerai be visuotinio nuotolinio mokymo ištempti iki rudens atostogų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.10.16 16:33

Vilniaus Ozo gimnazija nuotoliniu būdu moko jau du dešimtmečius. Į virtualias klases susirenka mokyklinio amžiaus Lietuvos piliečiai, gyvenantys tiek Europoje, tiek Kinijoje, Naujojoje Zelandijoje ar Saudo Arabijoje. Kaip sakė šios gimnazijos vadovas Albinas Daubaras, kitos Lietuvos mokyklos gana gerai įveikė pavasarį lyg iš giedros dangaus trenkusį nuotolinį mokymą, kurio, akivaizdu, gali vėl prireikti netrukus.

Anot A. Daubaro, dabartinė padėtis, kai vis daugėja užsikrėtimo koronavirusu atvejų, rodo, kad nuotolinis mokymo būdas bus neišvengiamas ir rudenį. Tik, anot A, Daubaro, būtų gerai sulaukti rudens atostogų. Jos šiemet numatytos nuo spalio 26 dienos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos duomenimis, penktadienį Lietuvoje buvo 212 ugdymo įstaigų, kuriose nustatyti 522 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. 60 proc. ligos atvejų diagnozuota mokiniams.

Ozo gimnazijoje nuolat nuotoliniu būdu mokosi 1300 mokinių. Bet prieš savaitę mokyklai teko skubiai išplėsti šį veiklos barą.

„Apie 220 sportinio ugdymo mokinių, kurie šiaip mokėsi tradiciniu būdu, buvome priversti vienai savaitei pervesti į nuotolinį mokymą, nes vienam sportininkui COVID-19 testas buvo teigiamas, jis serga. Nuo pirmadienio vėl dirbsime tradiciniu būdu“, – sakė A. Daubaras.

– Ar reikėtų pereiti prie visuotinio nuotolinio mokymo? – LRT.lt paklausė Ozo gimnazijos direktoriaus A. Daubaro.

– Tendencija rodo, kad tai bus neišvengiama. Visuomenėje justi pasipriešinimas. Yra skeptiškas požiūris. Bet tai būtų jau antrasis nuotolinio mokymo etapas. Mokyklos yra geriau pasiruošusios ir psichologiškai susitaikiusios, kad teks tokiu būdu dirbti.

– Jūsų akimis, kada tai galėtų tapti neišvengiama?

– Viskas priklausys nuo to, kaip augs užsikrėtusių vaikų ir mokytojų skaičius. Skaičiai auga eksponentiškai, tad gali būti, kad nuotolinio reikės jau netrukus. Bet būtų gerai ištempti iki atostogų. Tai būtų nebloga galimybė pasiruošti startui. Šiemet mokinių rudens atostogos numatytos nuo spalio 26-osios.

– Grįžkime į kovo mėnesį. Kaip, jūsų, turinčio didelę nuotolinio mokymo patirtį, akimis, mokykloms sekėsi dirbti virtualiai?

– Atsižvelgiant, kad mokyklos buvo priverstos netikėtai to imtis, galima sakyti, kad joms sekėsi neblogai. Galėjo būti ir daugiau chaoso. Mokyklos dirbo sunkiai, bet vis dėlto, įvertinant menką pasiruošimą, darė tai tikrai neblogai. Žinoma, buvo problemų ir didelių spragų. Bet rezultatas, mano nuomone, neblogas.

– Tuomet buvo iškilęs ir egzaminų laikymo klausimas. Kiek žinau, jūs gana kritiškai žiūrėjote į tai, kad buvo laikomasi nuostatos, kad „gyvų“ egzaminų žūtbūt reikia.

– Egzaminas nėra tikslas, tai tik priemonė. Jei griūna tikslai, yra blogai. O atsisakius vienos iš priemonių, nebūtų pavojaus. Bet žinoma, kiltų kitų grėsmių – dėl stojimo, dėl mokinio pasirengimo studijuoti. Bet, lyginant sveikatos svarbą, pavojų mokytojų gyvybėms ir tą sumaištį, kuri galėtų kilti dėl baigiamųjų egzaminų, manyčiau, sveikatos ir mokinių bei mokytojų saugumo klausimas ir vertė yra didesnė nei egzaminas.

– Prisiminkite, ką galvojote Rugsėjo 1-osios išvakarėse? Kaip, jūsų manymu, reikėjo pradėti šiuos mokslo metus?

– Vasara suteikė optimizmo. Tai rodė ir užsikrėtimų skaičius, atsigavo ir socialinis, ir ekonominis gyvenimas. Į viską žiūrėjome optimistiškai, tikėjomės, kad tos bangos nebus. Niekas tuomet nebuvo už nuotolinį mokymą, juolab privalomą. Net mūsų mokykla, turėdama didelį nuotolinio mokymo potencialą, su tradiciniu būdu besimokančiais mokiniais mokslo metus pradėjo įprastu būdu.

Bet dabar padėtis smarkiai keičiasi, o drauge ir požiūris keičiasi. Akivaizdu, kad gyvenimas diktuoja pokyčius. Manau, kad neišvengiama bus, kad dauguma ugdymo įstaigų pereis prie nuotolinio mokymo.

– Jei vis dėlto tektų nuotoliniu būdu mokytis ilgai ir vėl sulauktume egzaminų, kokį patarimą turėtumėte kolegoms?

– Man atrodo, kad tuomet, pavasarį, be reikalo daugelis mokyklų perėjo prie masinio tiesioginių pamokų transliavimo ir vedimo per „Zoom“. Galima organizuoti darbą taip, kad tik dalis pamokų vyktų nuotoliniu sinchroniniu būdu, kai vaikai susirenka prie kompiuterių ir mokytojai juos realiu laiku mato. Tai sukėlė begalę organizacinių problemų, įtampos. Esu įsitikinęs, kad trečdalis pamokos laiko būdavo skiriama tam, kad visi sėkmingai prisijungtų prie sistemos.

Darbą sėkmingai galima organizuoti kitaip. Mokytojai gali nusifilmuoti pamokos pristatymą, jį pateikti mokiniams prieš pamoką. Žinoma, vaizdo įrašas, kai pristatoma pamokos tema ir pateikiamos užduotys, būtinas. Bet viską demonstruojant perlenkiama lazda, o mokytojai buvo apkraunami.

Manau, kad daugelis to nebetaikys. Mokytojai persiorientavo į kitokį būdą: pateikia užduotis ir konsultuoja individualiai, o ne vienu metu su visais mokiniais būna prie ekrano.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.