Lietuvoje

2020.10.20 15:39

Rinkimų intrigos Kaune: signalas Landsbergiui iš daugiamandatės, Verygos populiarumo išbandymas ir galimos staigmenos

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2020.10.20 15:39

Kas Kaune skins pergales antrajame rinkimų ture? Kai kuriose apygardose, pasak LRT.lt kalbintų politologų, bus įtemptos kovos, bet rinkėjai gali pateikti siurprizų. Bene svarbiausia užduotis – pritraukti gyventojus ateiti prie balsadėžių, ypač tuos, kurių kandidatai nepateko į tolimesnę kovą. Ekspertai taip pat pasidalijo įžvalgomis apie kai kurių kandidatų situacijas: kaip populiarumas, partiškumas ar asmenybė gali paveikti rinkėjų apsisprendimą?

Šešiose iš septynių Kauno miesto apygardų susirungs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai. Septintoje rinkimų apygardoje TS-LKD atstovas kausis prieš Laisvės partijos narį.

Kaip seksis kviestis rinkėjus?

Centro–Žaliakalnio apygardoje į kovą stoja TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir LVŽS iškelta Audronė Jankuvienė. Jiedu šioje apygardoje į antrą turą pateko ir prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose – tada nugalėjo G. Landsbergis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis sakė, kad ši apygarda bus bene svarbiausia visam Kaunui, tačiau „valstiečių“ kandidatė gali susirinkti pirmojo turo oponentų balsus.

„Reikia suprasti, kad už A. Jankuvienę balsuos didžioji dalis tų, kurie pirmajame ture balsavo už kitokias politines jėgas. Pirmiausia – už socialdemokratus, už „darbiečius“. Jų balsai, kaip suprantu, jau yra garantuoti, o dalis kitų gali būti ir už G. Landsdbergį“, – sakė L. Bielinis.

Jeigu antrojo turo metu G. Landsdbergis laimėtų maža persvara, L. Bielinis sako, kad tai nebūtų signalas partijos pirmininkui. Pasak politologo, tai tiesiog parodytų, kad A. Jankuvienės rinkėjai buvo stipriai mobilizuoti, o L. Bielinis įsitikinęs, kad būtent taip ir nutiks.

Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė neabejoja, kad G. Landsbergiui pavyks laimėti prieš A. Jankuvienę, tačiau ji nenustebtų, jei atotrūkis tarp kandidatų nebūtų milžiniškas. Nors 2016 m. TS-LKD pirmininkas buvo vienintelis konservatorius, kuris laimėjo Kaune, tačiau politologė pažymi, kad G. Landsbergio populiarumas yra sumenkęs, o prieš pirmąjį rinkimų turą jis vargiai buvo matomas viešojoje erdvėje.

„Aš atkreipčiau dėmesį į tai, kiek G. Landsbergis yra surinkęs mažiau pirmumo balsų daugiamandatėje apygardoje. Jeigu pažiūrėtume 2016 m. ir 2020 m. duomenis, tai G. Landsbergis yra praradęs ne vieną dešimtį tūkstančių balsų, faktiškai nukraujavo pagal tai. Dabar I. Šimonytė jį pralenkė stiprokai“, – teigė R. Urbonaitė. Ji pridūrė, kad šis faktorius turėtų būti įvertintas.

VRK duomenimis, 2020 m. Seimo rinkimuose TS-LKD sąrašo vedlė I. Šimonytė surinko 155 769 pirmumo balsus, o partijos pirmininkas G. Landsbergis – 94 868 balsus. 2016 m. parlamento rinkimuose konservatorius į rinkimus vedė G. Landsbergis ir jis surinko 132 227 pirmumo balsus. Tais metais ketvirta sąraše buvusi I. Šimonytė gavo 118 263 balsus ir buvo išreitinguota į antrą vietą.

R. Urbonaitė taip pat pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra rinkėjų mobilizavimas. Kyla klausimas, ar ateis tie, kurie pirmajame ture balsavo už kitus kandidatus, ar tie, kuriems G. Landsbergis ar A. Jankuvienė būtų buvęs antrasis pasirinkimas. Sutrukdyti gali ir kalbos apie galimą dešinės koaliciją.

„Turiu tą versiją, kad kai kuriose apygardose žmonės gali pasyviau pažiūrėti, nes sakys „na, šitie jau yra pralaimėtojai, tai nėra labai ko man už juos balsuoti“. Nes pagrindinė žinutė yra ta, kad mes jau lyg ir turime sąlygiškai vadinamą dešinės koalicijos variantą. Kiek sugebės įtikinti kiekvieną savo rinkėją, kad dar niekas nenuspręsta ir dar reikia pakovoti?“, – svarstė politologė.

Ji teigė, kad būtų didžiulis netikėtumas, jei rinkimuose pergalę nuskintų A. Jankuvienė, kuri yra mažai žinoma nacionaliniu lygmeniu. Tačiau R. Urbonaitė priminė, kad 2016 m. tuometinį premjerą ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių Vilkaviškio apygardoje nugalėjo su LVŽS kandidatavęs sportininkas Kęstutis Smirnovas.

„Negali sakyti, kad rinkėjai nemėgsta staigmenų mums pateikti, bet būtų didelis siurprizas“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Kiek sugebės įtikinti kiekvieną savo rinkėją, kad dar niekas nenuspręsta ir dar reikia pakovoti?

Kodėl A. Verygai būtų skausminga pralaimėti?

Kalbėdamas apie Panemunės apygardą, kurioje susigrums konservatorė Gintarė Skaistė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, L. Bielinis teigė, kad čia kova aktyvi ir stipri. Tačiau čia savotišką minusą turi A. Veryga.

„Aš manau, kad čia bus intensyvi kova, tik problema yra tai, kad A. Veryga neturi tiek daug laiko, kad galėtų aktyviai agituoti už save pačioje apygardoje. Bet gal bus jo partijos atstovų, kurie daugiau dirbs su rinkėjais“, – svarstė L. Bielinis.

A. Veryga pirmajame rinkimų ture surinko 20,21 proc. rinkėjų balsų, o G. Skaistė – 34,84 proc. Be to, remiantis reitingais bei apklausomis, A. Veryga yra vienas nepalankiausiai vertinamų politikų. Ar tai gali pakišti jam koją spalio 25 dieną?

„Iš dalies reitingai gali lemti. Iki antrojo turo gali įvykti įvairiausių dalykų. Jeigu A. Veryga per šį laiką sugebės išspręsti kažkokią esminę organizacinę problemą dėl koronaviruso, tai, mano galva, pozityvus požiūris į jį gali sustiprėti“, – dėstė L. Bielinis.

Anot R. Urbonaitės, Panemunės apygardoje kova bus pakankamai aktyvi, tačiau jei pergalė atitektų G. Skaistei, tada A. Verygai tai būtų skausmingas pralaimėjimas. Nors jis į Seimą jau pateko dėl pirmumo balsų daugiamandatėje apygardoje, A. Veryga yra vienas labiausiai matomų ir, pasak politologės, stipriai populiarintų figūrų pastaruoju metu.

„Į ką aš atkreipsiu dėmesį: nepaisant viso šito matomumo ir sukilusių reitingų, jis yra antras. Dabar daliai rinkėjų, kurie ateis, jis nebūtų buvęs pirmas pasirinkimas, o bus antras pasirinkimas. Tai šį tą pasako apskritai apie politikų populiarumą ir gebėjimą pritraukti savo rinkėją. Jeigu jis pralaimi, tada ko vertos pagrindinės figūros?“ – svarstė R. Urbonaitė.

„A. Veryga neturi tiek daug laiko, kad galėtų aktyviai agituoti už save pačioje apygardoje“, – sakė L. Bielinis.

Jos teigimu, šioje apygardoje siurprizų tikimybė yra didesnė, tačiau lems ir tai, ar A. Verygai pavyks pritraukti tuos rinkėjus, kuriems jis, kaip kandidatas, būtų antras pasirinkimas. G. Skaistės situacija, pasak R. Urbonaitės, yra nebloga.

„Matome čia įdomią porą ir aš manau, kad čia dar visko gali būti“, – pridūrė politologė.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija išankstiniame antrojo rinkimų turo balsavime iš automobilių leido balsuoti izoliuotis turintiems žmonėms, nors kiek anksčiau A. Veryga teigė, kad toks būdas nėra saugus. Tiek L. Bielinis, tiek R. Urbonaitė nemano, kad šis sprendimas duos papildomų taškų A. Verygai.

Pernai išrinktos į Kauno tarybą, šiemet žengia į Seimą

Dar viena LVŽS ir TS-LKD kova laukia Šilainių apygardoje: joje susirungs dvi Kauno miesto tarybos narės: „valstiečių“ kandidatė Ligita Valalytė ir konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Pernai jos buvo išrinktos į laikinosios sostinės tarybą. Kas nulėmė, kad po pusantrų metų jos nusprendė pasukti į nacionalinę politiką?

„Manau, kad tiek vienai, tiek kitai partijai trūko kandidatų Kaune. Matyt, neatrado kažkokių ryškesnių veidų, todėl miesto tarybos atstovės yra žinomesnės: jos pažįsta Kauną, žino miesto stipriąsias ir silpnąsias vietas. Greičiausiai, taip sakant, dėl kadrų trūkumo buvo pasirinkti tie kandidatai, kurie yra Kauno savivaldos nariai“, – aiškino L. Bielinis.

Pasak R. Urbonaitės, šios apygardos kandidatės yra kaunietės, skirtingai nei laikinojoje sostinėje Seimo nario kėdės siekiantys Vilniuje gyvenantys G. Landsbergis ar Arvydas Anušauskas. Tiek J. Šiugždinienė, tiek L. Valalytė yra geriau pažįstamos Kauno visuomenėje. Politologė sako, kad ši dvikova yra labai intriguojanti, turinti savo specifiką.

„J. Šiugždinienės ambicijos yra gana didelės, ji dirbo prie partijos rinkimų programos, strategijos, turi partijos viduje pakankamai gerą vertinimą. Kalbant apie L. Valalytę – ten yra dar „Vieningo Kauno“ ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šešėlis. Bet kaip kauniečiai sureaguos ir į tai atsižvelgs – labai sunku pasakyti, man pačiai tikrai įdomu“, – aiškino R. Urbonaitė.

Be to, politologės manymu, nemažai lems ir asmenybės: kiek jos sugebės imponuoti rinkėjui. Taip pat tai, kiek bus balsuojama ne už vieną ar kitą kandidatą, o prieš kurį nors iš jų. Toks balsavimas, anot R. Urbonaitės, padeda mobilizuoti rinkėją ir klausimas, kiek L. Valalytei tą pavyks padaryti, nes ir konservatoriai dar turi tai.

Taip pat skaitykite

Tiesa, šįkart rinkėjai daugiau balsų atidavė už J. Šiugždinienę (33,31 proc.) nei už L. Valalytę (17,4 proc.). Konservatorė pernai dalyvavo Kauno mero rinkimuose, tačiau surinko septynis kartus mažiau balsų nei išrinktasis miesto vadovas V. Matijošaitis. R. Urbonaitė minėjo, kad per mero rinkimus J. Šiugždinienę daugiau pamatė visuomenė, ji tapo atpažįstamu veidu, o tai yra privalumas. L. Bielinis aiškina, kad išaugęs šios politikės reitingas gali būti susijęs su tuo, kad į valdančiąją partiją visada žvelgiama kritiškiau.

„Jie veikia, daro sprendimus, kurie ne visiems patinka, o lūkesčiai visada būna užkelti“, – argumentavo politologas.

Susitiko tie patys kandidatai

Dar viena apygarda Kaune, kurioje nepasikeitė kandidatai, yra Petrašiūnų–Gričiupio: čia vėl į antrąjį turą pateko TS-LKD atstovas Kazys Starkevičius ir LVŽS kandidatas Gediminas Vasiliauskas. Tiek 2020 m., tiek 2016 m. po pirmojo turo pirmavo K. Starkevičius. Tačiau prieš ketverius metus pergalė atiteko G. Vasiliauskui. Ar gali pasikartoti panašus scenarijus? L. Bielinis atsakė, kad visko gali būti, tačiau galimos kelios priežastys, kodėl šįkart daugiau rinkėjų atidavė savo balsą už konservatorių.

„Iš dalies galbūt rinkėjai yra nusivylę G. Vasiliausku, kaip kandidatu: negirdėjo, nematė. Iš dalies galbūt K. Starkevičiaus partija daug aktyviau veikė, tai yra tiesa. Ir tai padėjo pačiam K. Starkevičiui, dabar situacija yra palanki jam.“

R. Urbonaitė pažymi, kad „valstiečiai“ šiemet į rinkimus neina su naujumo banga – dabar tai partija, kuri yra valdžioje, o tai yra tam tikras minusas.

„Ir manau, kad šį kartą K. Starkevičius turi visus šansus iš tikrųjų atsilaikyti ir išplėšti pergalę. Bet tiek jis, tiek jo oponentas G. Vasiliauskas nėra nacionalinio masto, gerai atpažįstamos figūros. Tai nėra kaip A. Verygos ar G. Landsbergio atvejais“, – minėjo politologė.

L. Bielinis taip pat pabrėžė, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis rūpestis visų apygardų kandidatams. Politologo manymu, visuomenė dabar yra pavargusi ne tik nuo pandemijos, bet ir nuo politikos, politinių kovų, todėl gyventojai gali pasyviau eiti prie balsadėžių.

„Aš manau, kad dabar abiem politinėms pusėms yra labai svarbu aktyvuoti (gal mobilizuoti) rinkėją, kažkaip įkalbėti, įtikinti, kad reikia balsuoti“, – aiškino L. Bielinis. Jis pridūrė, kad mažesnis aktyvumas būtų naudingesnis konservatoriams.

Be to, pasak politologo, Kaune yra dar vienas rinkimų veiksnys, kuris yra nusilpęs, susilpnėjęs, ne toks aktyvus: Kauno mero įtaka. Prieš pirmąjį rinkimų turą Kaune buvo galima išvysti plakatų, kuriuose V. Matijošaitis palaiko LVŽS kandidatus bei Vilniuje kandidatuojantį premjerą S. Skvernelį, tačiau, L. Bielinio manymu, Kauno meras galėtų aktyviau agituoti.

„Reiktų keisti strategiją, matyt, kažkas buvo ne taip. Šiuo atveju reikia rimtesnio ir aktyvesnio veikimo. Tai leistų LVŽS daug stipriau pasirodyti, jeigu V. Matijošaitis sugebėtų kokį aktyvumo elementą atrasti“, – pridūrė L. Bielinis.

Apie tai, kas Kauno miesto apygardose pateko į antrąjį Seimo rinkimų turą, skaitykite čia.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 d. Išankstinis balsavimas vyksta nuo spalio 19 d. iki 22 d.

Taip pat skaitykite