Lietuvoje

2020.10.21 05:30

Paskutinis garsaus matematiko Zabulionio tyrimas: kodėl Lietuvos penkiolikmečių žinios velkasi uodegoje

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.10.21 05:30

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo (PISA) rezultatai, švelniai tariant, yra nepalankūs Lietuvai. Jie kaskart (pastarasis tyrimas buvo atliekamas 2018-aisiais) sukelia aistringas švietimo bendruomenės, politikų diskusijas, tačiau padėtis negerėja. Kaip rodo naujausia šio tyrimo rezultatų analizė, kurią atliko matematikas Algirdas Zabulionis, yra kelios tai lemiančios priežastys.

PISA tyrimais nuosekliai domėjęsis A. Zabulionis, analizuodamas naujausio tyrimo rezultatus, nurodė didelį Lietuvos švietimo skaudulį: mūsų šalyje miestų ir kaimų vaikai turi nelygias ugdymosi galimybes. O ir tyrimo rezultatų skaičiavimai, anot jo, turi spragą: 15-mečiai juk gali būti tiek aštuntokai, tiek dešimtokai. O kuo vaikas aukštesnėje klasėje, tuo didesnė tikimybė, kad jo žinios – brandesnės.

Ši analizė – paskutinė ar viena iš paskutinių A. Zabulionio apžvalgų. Matematikas šių metų rugsėjo mėnesį mirė.

PISA rezultatų analizę inicijavo Nacionalinė švietimo agentūra. A. Zabulionis Lietuvos mokinių rezultatus tyrė keliais aspektais.

Pirmasis analizės aspektas – tai mokinio mokyklos mokomosios kalbos ir kalbos, kurią mokinys dažniausiai vartoja namuose, neatitiktis, t. y. mokinio „dvikalbystės veiksnys“ ir jo poveikis mokymosi pasiekimams. Antrasis analizės aspektas – tai mokinio ekonominė, socialinė ir kultūrinė aplinka šeimoje ir mokyklos vietovė.

Savo įžvalgose A. Zabulionis palygino Lietuvą su kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija.

Bėdos buvo matyti dar 2006-aisiais

Pernai paskelbti 2018 metų PISA tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos paauglių pasiekimai skaitymo, raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų srityje nepasiekė net 79 šalių vidurkio. Vien tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva velkasi uodegoje. Estija šiame reitinge išlaiko labai geras pozicijas nebe pirmą kartą, o Lenkija smarkiai išsiveržė į priekį.

Estiją pasaulio mastu aplenkė tik Kinija, Singapūras, Makao ir Honkongas.

Aptardamas PISA rezultatus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, A. Zabulionis savo analizėje atkreipė dėmesį į tai, kad „tiek Estijos, tiek Lenkijos kreivės pinasi tarpusavy, lenktyniaudamos kažkur aukštai virš „didmeistriškos“ 500 PISA taškų ribos“.

„Po šia riba – Lietuva ir Latvija, kurios 2018 metų kritimo žemyn iki 479 taškų niekaip nepasiekia mūsų dažnai deklaruojamas Lietuvos rezultatų „stabilus“ kilimas. Taip pat pažymėtina, kad šis skirtumas nėra matomas vien tik iš pastarųjų PISA ciklų – jis buvo gana didelis jau nuo pirmojo PISA-2006 tyrimo laikų ir, deja, tik didėja“, – apgailestavo matematikas.

Anot jo, liūdną prognozę dar labiau sustiprina Lietuvos mokinių PISA tyrime matuotų matematinio ir gamtamokslinio raštingumo pasiekimų dinamika 2006–2018 metais. Šiose dviejose srityse Lietuvos mokinių atsilikimas nuo kaimyninių šalių matomas dar ryškiau negu skaitymo gebėjimų.

„Išsiskiria dvi šalys – Estija ir Lenkija: jose mažiau silpnų, daugiau stiprių mokinių, skirtumai tarp vietovių taip pat mažesni (ypač Estijos)“, – pabrėžė A. Zabulionis.

Didelė bėda – atskirtis

Matematiko analizė rodo tai, kad PISA patvirtino problemą, apie kurią Lietuvoje kalbama itin garsiai, bet jos mastas nemąžta. Tai ugdymo atskirtis kaime ir mieste.

„Pagrindinė mintis aiški – Lietuvos švietimo sistemai, atrodo, kyla daugiausia problemų, užtikrinant lygias ugdymo(si) galimybes visiems mokiniams – ir kaimo, ir miesto mokyklų“, – tokią išvadą padarė A. Zabulionis.

Kaip rodo PISA analizė, Lietuvoje kaimo mokyklų mokinių rezultatai visose srityse visais metais (2006–2018 m.) buvo žemiausi ir nekilo.

„Didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai visais tyrimo metais buvo stabiliai aukšti, galima teigti – nežymiai kylantys“, – tvirtino A. Zabulionis.

Kaimo ir didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatų skirtumas 2018 m. tapo didesnis negu 60 PISA skalės taškų.

„Šie teiginiai tik patvirtina, kad atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų vis didėja“, – pateikė išvadą analitikas.

Kaip rodo analizė, kokių mokymosi rezultatų pasiekia vaikas, labai priklauso nuo jo šeimos ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos. A. Zabulionis atkreipė dėmesį, kad tiek skaitymo, tiek matematikos aukščiausiojo ir žemiausiojo mokinių šeimos ekonominės, socialinės ir kultūrinės (ESC) padėties statuso mokinių grupių vidutiniai pasiekimai skiriasi apie 100 PISA skalės taškų.

„Šis skirtumas išlieka Lietuvos švietimo sistemoje gana stabilus 2006–2018 m. Dažnai kalbama apie mokyklos kaip „socialinio lifto“ vaidmenį mažinant mokinių atskirtį, lygių galimybių užtikrinimas visą laiką minimas tarp prioritetinių švietimo politikos uždavinių, tačiau situacija, deja, nesikeičia.

Tiek skaitymo, tiek matematikos aukščiausiojo ir žemiausiojo ekonominio, kultūrinio ir socialinio statuso mokinių grupių vidutiniai pasiekimai skiriasi apie 100 PISA skalės taškų. Šis skirtumas išlieka Lietuvos švietimo sistemoje gana stabilus 2006–2018 m.“, – rašė A. Zabulionis.

Mūsų šalies padėtį jis sulygino su kaimyninių šalių situacija. Anot A. Zabulionio, Estijai pavyko bent jau iš dalies išspręsti problemą, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turėtų panašias galimybes įgyti žinių ir kad panašaus ekonominio, socialinio ir kultūrinio statuso mokinių PISA testų rezultatai nepriklausytų nuo mokyklos vietovės. Panaši padėtis – ir Lenkijoje, nors šioje kaimynėje aukšto ekonominio ir socialinio statuso mokiniams galimybės didžiuosiuose miestuose yra palankesnės.

„Šiuo požiūriu Estijos švietimo sistema tokias lygias galimybes visiškai užtikrina, Lenkijos – tik iš dalies. O Latvijos ir Lietuvos švietimo sistemose lygių galimybių užtikrinimo problema skaudžiai susiduria su abiem veiksniais – ir mokinio ekonominės ir socialinės aplinkos, ir mokyklos vietovės (kaimo ar miesto skirtumų).

Lietuvos mokiniai, deja, yra smarkiai veikiami abiejų veiksnių – ir kaimo bei miesto, ir ekonominės socialinės aplinkos. Todėl Lietuvos kaimo mokyklų mokinių galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą yra gerokai mažesnes negu miestų mokyklų“, – rašė A. Zabulionis.

Koją pakišo dvikalbystė

Kitas aspektas, kurį analizavo A. Zabulionis, – kokia kalba Lietuvos mokinių, dalyvavusių tyrime, yra gimtoji. Matematiko tyrimas rodo, kad tie 15-mečiai, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, testą lietuvių kalba atliko prasčiau.

Tyrimo PISA-2018 duomenų analizė rodo, kad apie 88 proc. Lietuvos penkiolikmečių mokinių namuose dažniausiai kalba lietuvių kalba, 7,8 proc. – rusų, 3,4 proc. – lenkų, o apie 1 proc. – kitomis kalbomis. Atlikdamas PISA testą kompiuteriu, mokinys gali pasirinkti vieną iš trijų galimų testo kalbų.

Namuose kalbantys lietuviškai mokiniai rinkosi testą laikyti lietuvių kalba (99,9 proc.), apie 70 proc. kalbančiųjų lenkiškai – lenkų kalba (apie 27 proc. rinkosi lietuvių kalbą), apie 50 proc. kalbančiųjų rusiškai – rusų kalba (apie 41 proc. rinkosi lietuvių kalbą).

„Gal tai rodo, kad Lietuvos švietimo sistemoje jau nelieka trijų izoliuotų kalbinių „salų“? O gal aiškėja dar viena potenciali atskirties grupė: mokiniai, kurie mokosi viena, o namuose kalba kita kalba („moksliškai“ kalbant, jie gyvena ir mokosi „dvikalbėje“ aplinkoje). Juk PISA testo (nesvarbu kurio – skaitymo, matematikos ar gamtos) mokinių, kurių testavimo ir „namų“ kalbos nesutapo, rezultatai yra daugiau negu 40 taškų žemesni, taigi šis dvikalbystės veiksnys juos „nuskriaudė“...“ – tokią įžvalgą pateikė A. Zabulionis.

Amžius tas pats, klasės – skirtingos

Matematikas A. Zabulionis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą.

Lietuvos PISA rezultatų dinamikos analizės problema, anot matematiko, – tiriamos mokinių grupės kaita. PISA tyrime testuojama mokinių grupė apibrėžiama labai tiksliai – penkiolikamečiai mokiniai (dar tiksliau – nurodomas galimas jų amžiaus intervalas testavimo metu: nuo 15 metų ir 3 mėnesių iki 16 metų ir 2 mėnesių).

„Tad mokinių amžius visuose tyrimo cikluose toks pats, tačiau jie gali būti skirtingose klasėse ir – tai labiausiai sunkina rezultatų palyginimą – jų dalis iš skirtingų klasių kinta. Lietuvoje pagrindinė tiriamųjų mokinių dalis yra devintokai (gimnazijose – pirmosios klasės gimnazistai). Tačiau penkiolikmečių visada yra ir gretimose klasėse – aštuntoje ar dešimtoje“, – svarstė A. Zabulionis.

Pirmą kartą 2006 m. Lietuvai dalyvaujant PISA tyrime, testuotų mokinių grupėje net 13 proc. visų dalyvių sudarė aštuntokai, o 2018 metais jų buvo tik 2,4 proc.

„Mokinių amžius liko toks pat, bet „mokyklinė“ patirtis pasikeitė (panašiai ir 10 klasės mokiniai – jų dalis imtyje taip pat keitėsi).

Gal korektiškiausias būdas tirti rezultatų dinamiką būtų lyginant ne tik to paties amžiaus, bet ir tokio paties „mokyklinio“ patyrimo mokinių grupę, t. y. nacionalinėje analizėje lyginti tik vienos 9 klasės mokinių pasiekimus? Tokia analizė nėra sudėtinga, ji parodo pakankamai stabilius Lietuvos penkiolikmečių devintokų rezultatus: nei aiškaus kilimo, nei kritimo 2006–2018 metais tikrai nebuvo“, – svarstė matematikas.

Tačiau A. Zabulionis šio veiksnio įtakos neabsoliutino. Mat kaimynės pavyzdys rodo kitokią padėtį. Santykinai didelė Estijos 8 klasių mokinių, dalyvavusiųjų PISA-2018 tyrime, dalis – daugiau nei 20 proc.

„Juk tai reiškia, kad Estijos mokinių „mokyklinė“ patirtis buvo mažiausia, tačiau jų rezultatai – aukščiausi. Tai dar labiau pabrėžia tikrai įspūdingus Estijos mokinių pasiekimus tarptautiniame PISA tyrime. Pagal 8 klasių mokinių dalį tarp penkiolikmečių (21,8 proc.) Estija yra PISA-2018 tyrimo lyderė.

Jos pasiekimai panašūs į kitų Rytų Azijos šalių, kuriose PISA tyrime vyravo aukštesniųjų klasių mokiniai (10 klasėje tarp PISA testuotų penkiolikmečių mokėsi: Japonijoje – 100 proc., Vietname – 94,9 proc., Singapūre – 90,8 proc, Pietų Korėjoje – 83,8 proc., Hongkonge – 66 proc, Taivane – 64,2 proc. mokinių). O Naujojoje Zelandijoje – 89 proc., Jungtinėje Karalystėje – net 93,4 proc. PISA-2018 dalyvių mokėsi jau 11 klasėje!“ – analizavo A. Zabulionis.

Populiariausi

Rugsėjo 1-oji

Lietuvoje

2021.03.05 12:48

Pradinukų sugrįžtuves į klases ketinančios skelbti Plungės meras: baubas nėra toks didelis, kokį jį piešia

iki antradienio vakaro laukia mokyklų, kurios nori atverti duris, apsisprendimo; atnaujinta 15.58