Lietuvoje

2020.10.16 14:28

Socdemų nesėkmė Seimo rinkimuose: trys priežastys, dėl kurių nukrypo kairiųjų traukinys

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.10.16 14:28

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) buvo viešai vadinama viena būsimų lyderių, tačiau partija pirmajame rinkimų ture pagal iškovotų mandatų skaičių liko ketvirta. LRT.lt kalbinti politikos ekspertai ir partijos senbuviai įsitikinę, kad socdemams nepasisekė dėl trijų priežasčių: neišryškintos kairiųjų ideologijos, nepakankamo komandos patrauklumo ir nenaudingos bičiulystės su „valstiečiais“.

LRT.lt kalbintas socdemų senbuvis europarlamentaras Juozas Olekas neslėpė, kad LSDP rezultatas po pirmojo Seimo rinkimų turo – iškovoti 8 Seimo nario mandatai – netenkina. Anot jo, tokį rezultatą galėjo lemti įvairios priežastys. Viena jų, J. Oleko teigimu, – socdemų pasyvumas, baksnojant į valdančiųjų klaidas. Kita vertus, pasak politiko, LSDP nukentėjo, nes buvo poruojami su konservatoriais.

Balsavimo rezultatai

„Turbūt suveikė tai, kad agresyvumo, griežtumo buvo per mažai, vertinant tas klaidas, kurias darė valdantieji. Nors mes išsakėme poziciją dėl COVID-19 suvaldymo, dėl kitų dalykų.

Kita vertus, reikia prisiminti, kad buvo išpilta labai daug purvo iš mūsų buvusių bendražygių („socialdarbiečių“ – LRT.lt). Rinkimų kampanija buvo ne diskusijos ir polemika, ką reikėtų ir kaip daryti, bet gąsdinimas, kad socdemai eis su konservatoriais į koaliciją. Tai paveikė kairįjį rinkėją ir jis pasirinko balsuoti už „darbiečius“, kurie pakilo aukščiau, negu tikėtasi. Dalis balsų nuėjo su „socialdarbiečių“ išėjimu iš partijos. Jei ne šie visi balsai, būtume tvirtoje trečioje arba net antroje vietoje po pirmojo turo“, – svarstė J. Olekas.

Socdemas neslėpė, kad LSDP nesėkmę rinkimų pirmajame ture galėjo lemti ir pokyčiai partijos komandoje, tai yra jaunesnių, naujesnių politikų įsiliejimas į pirmąsias gretas.

„Galbūt dar trūko nacionalinio lygmens pasitikėjimo jais, tais naujai atėjusiaisiais į partiją. Bet manau, kad jiems dar yra visa perspektyva ateityje“, – sakė pašnekovas.

J. Olekas, paklaustas, ar dabartinis LSDP vadovas Gintautas Paluckas turėtų perduoti partijos vairą kitam asmeniui, tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau pabrėžė, kad pirmininkas turi „užbaigti rinkiminį ciklą“, o jo sprendimai esą bus įvertinti socdemų suvažiavime kitų metų gegužę.

LSDP paskelbė, kad antrajame rinkimų ture rems dabartinių valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatus. J. Olekas, paklaustas, ar tai nėra klaida, tikino, jog visada geriau rinktis bent kiek labiau kairiąją politiką propaguojančius politikus, o ne dešiniuosius.

„Žinote, kai renkiesi tarp blogo ir blogiausio, turi rinktis mažesnį blogį“, – tvirtino socdemas.

Jis teigė manantis, kad LSDP galėtų eiti į koaliciją su LVŽS, tačiau turėtų kovoti dėl savo programos nuostatų įgyvendinimo.

„Šį kartą derybos turėtų būti dar sunkesnės. Jeigu programines nuostatas tam tikrose srityse galėsime įgyvendinti, tai eisime, jei ne, nedalyvausime koalicijoje. Galime būti ir opozicijoje“, – sakė J. Olekas.

Partijos senbuvis ragina nesibičiuliauti su LVŽS

Tuo metu ilgametis parlamentaras socialdemokratas Algimantas Salamakinas interviu LRT.lt sakė, kad LSDP nesėkmę pirmajame Seimo rinkimų ture iš dalies lėmė pasyvumas, atstovaujant kairiesiems rinkėjams.

„Ketverius metus „valstiečių“ vykdoma politika atvedė prie to, kad atsirado Laisvės partija. Tai yra absoliutus „valstiečių“ – Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio – kūrinys. Dalis balsų Laisvės partijai nuėjo. Vėl grįžo Darbo partija. Sakydami, kad Viktoras Uspaskichas yra kairysis, prieš tai turėtume persižegnoti. Šios partijos sužlugdė kairiąją politiką, o tą smūgį gavo socdemai. Dėl to jie ir liko su aštuoniais mandatais“, – tvirtino A. Salamakinas.

Jo įsitikinimu, LSDP bičiulystė su „valstiečiais“, o dabar – ir su „darbiečiais“ yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių partijai nesiseka šiuose Seimo rinkimuose.

„Reikėjo rinkėjams duoti žinią, kad nesame tapatūs su R. Karbauskiu, S. Skverneliu ir V. Uspaskichu. Reikėjo akcentuoti, kad esame socdemai, norime propaguoti socialdemokratines vertybes, o ne linkčioti galva matydami, ką jie dar per šią kadenciją darė, tai yra draudimai, pinigų švaistymas“, – kalbėjo socdemas.

„Mūsų pagrindiniai oponentai buvo „valstiečiai“, „darbiečiai“ ir visi, kurie prisirašė į kairiąją pusę, įskaitant ir Gedimino Kirkilo partiją. Ten buvo mūsų konkurentai ir su jais reikėjo kovoti. Reikėjo parodyti žmonėms, kad ne konservatoriai yra mūsų priešai“, – aiškino A. Salamakinas.

Jis neslėpė nepritariantis ne tik sprendimui LSDP remti „valstiečių“ kandidatus antrajame rinkimų ture, bet ir galimai socdemų koalicijai su LVŽS.

„Turime eiti normaliai dirbti į opoziciją ir nesidairyti atgal, negalvoti, kad „valstiečiai“ yra mūsų draugai“, – teigė politikas.

Santykiai su „valstiečiais“

Apię draugystę su „valstiečiais“, kaip apie vieną iš LSDP nesėkmės rinkimuose priežasčių, kalbėjo ir LRT.lt kalbinti politikos ekspertai.

Lietuvos karo akademijos docentas politologas Vytautas Isoda teigė, kad nors LSDP lyderis G. Paluckas atvirai ir nedemonstravo politinės meilės „valstiečiams“, visada atrodė, kad yra jų pusėje. Ir ši bendrystė, anot eksperto, sutrukdė socialdemokratams mobilizuoti savo rinkėjus, socdemai liko užgožti „valstiečių“.

„Nors socdemai to (draugystės su „valstiečiais“ – LRT.lt) prieš rinkimus aktyviai neeskalavo, atrodo, kad R. Karbauskis jiems pakišo kiaulę sakydamas, kad „valstiečiai“ socdemus tarsi mato kaip būsimą partnerį. Socdemų rinkėjams galėjo pasirodyti, kad socialdemokratai yra dabartinių valdančiųjų bendrininkai, nors jie juk nedirbo išvien.

Dabar socdemai atvirai deklaruoja paramą „valstiečiams“. Tai jiems gali dar labiau pakenkti, nes tie, kurie norės balsuoti prieš valdžią, nematys socdemų kaip alternatyvos, nes jie pasakė, kad mato save koalicijoje su dabartiniais valdančiaisiais“, – svarstė V. Isoda.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Antanas Kulakauskas tikino, kad socdemai per visą šią Seimo kadenciją taip ir nepademonstravo, kokie iš tikrųjų yra jų santykiai su LVŽS. Dėl to, anot jo, kairieji rinkėjai vėl ėmė dairytis į kitas politines jėgas.

„Aiškaus bičiuliavimosi tarp socdemų ir „valstiečių“ nebuvo, bet aiškios socdemų pozicijos „valstiečių“ atžvilgiu taip pat nebuvo. Platesnei publikai neaišku, ar socialdemokratai eina su „valstiečiais“, ar neina su jais, ar jie tarpusavyje derinasi, ar ne. Galiausiai išeina taip, kad tie, kuriems nepatinka „valstiečiai“, renkasi ne socdemus, o „darbiečius“, – pastebėjimais dalijosi politologas.

Lyderių ir komandos problema

Kita priežastis, kodėl LSDP nepavyko sužibėti per Seimo rinkimus, anot politologo A. Kulakausko, yra susijusi su partijos pirmininku G. Palucku. Pašnekovo įsitikinimu, partijai būtina turėti ryškių lyderių, o tokių LSDP, politologo manymu, šiuose rinkimuose neturėjo.

„G. Paluckas, ko gero, platesnei publikai, išskyrus pačius socialdemokratus, atsinaujinusius socialdemokratus, nėra toks žinomas.

Partijai reikia turėti komandą, kuri būtų matoma. Kartais reikia vieno žmogaus, kurį visi matytų, į jį atkreiptų dėmesį. Pavyzdžiui, Aušra Maldeikienė, kuri sukūrė savo „traukinį“, pasiėmė kelis žmones ir ją rinkėjai rėmė“, – teigė A. Kulakauskas.

Jam pritarė ir politologas V. Isoda. Jo manymu, socdemų rinkimų kampanija iš dalies buvo nyki dėl ryškių asmenybių stokos.

„Kažkas su jų lyderiu nėra gerai, galbūt trūksta charizmos. G. Paluckas nesugebėjo patempti sąrašo taip, kaip, pavyzdžiui, Viktoras Uspaskichas ar Aušrinė Armonaitė patempė savo partijų sąrašus. Taigi yra ir lyderystės problema“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak V. Isodos, LSDP tokioje situacijoje atsidūrė iš dalies dėl to, kad nuo jų atsiskyrė dalis patyrusių partijos narių ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

„Dabar žinomų veidų, kalbančių galvų partijoje yra gerokai mažiau. Taip, Gediminas Kirkilas ar Juozas Bernatonis buvo prieštaringai vertinami, bet jie bent buvo atpažįstami veidai. O dabar tėra vienas kitas atpažįstamas veidas, bet jie A. Brazausko, G. Kirkilo, A. Butkevičiaus laikais buvo antrieji smuikai ir dabar jų neužtenka“, – pabrėžė politologas.

Anot jo, matosi, kad LSDP lyderių stoką stengėsi kompensuoti žinomais visuomenėje žmonėmis, tačiau šis sprendimas nepasiteisino.

„Pavyzdžiui, Simona Krupeckaitė buvo, bet žemai sąraše, nefigūravo plakatuose, daug naudos neatnešė. Iš principo partija buvo per daug pilka ir jai reikia pergalvoti savo strategiją“, – svarstė V. Isoda.

Kairioji partija, pamiršusi kairumą

LRT.lt kalbinti politologai, ieškodami priežasčių, kodėl vienai didžiausių partijų Lietuvoje – socialdemokratams – nepasisekė Seimo rinkimuose, ragino atkreipti dėmesį ir į kairiosios politikos padėtį Lietuvoje.

A. Kulakauskas priminė, kad Seimo rinkimų pirmajame ture dalyvavo mažiau negu pusė rinkėjų. Politologo manymu, tarp nedalyvavusiųjų rinkimuose didžiąją dalį sudaro kairiųjų pažiūrų rinkėjai, į kuriuos LSDP turėtų orientuotis, mėginti juos išjudinti. Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, socdemai, mėgindami žmones patraukti atnaujintomis programomis, ideologijos išgryninimu, daro didžiulę klaidą. Tuo metu šia situacija naudojasi kitos politinės jėgos, imituodamos kairiąją politiką.

„Dabartinėje Lietuvos situacijoje tam europietiškam kairumui tarsi nėra nišos. Yra populistinis kairumas, kuriam atstovauja „valstiečiai“, nors iš tikrųjų jie nėra kairieji. „Valstiečiai“ pasitelkia kairuolišką retoriką, jie yra paprastai publikai geriau matomi, o tam tikrai seniems laikams labiau nostalgiją jaučiančiai publikai geriau už socdemus suprantama Darbo partija, kuri irgi nėra kairioji.

Rinkimuose reikia mases patraukti, kurios jokiais rafinuotais klausimais, kaip, pavyzdžiui, programos, ideologijos, nesidomi. Socdemai turi adaptuotis, keistis. Reikia atsinaujinančios ir netradicinės kairiosios ideologijos, nes tradiciškai kairiojo rinkėjo industrinėje visuomenėje nėra. Taip, yra samdomų darbininkų, bet jie neretai uždirba daugiau negu smulkieji verslininkai“, – apie poreikį LSDP keistis kalbėjo A. Kulakauskas.

Anot politologo, dabar iš esmės nėra svarbu, ar socdemai po šių Seimo rinkimų liks opozicijoje, ar dalyvaus valdančiojoje koalicijoje. Svarbiausia, A. Kulakausko manymu, yra aktyvus dialogas su rinkėjais.

„Auginti raumenis kitiems rinkimams galima tik aktyviai dalyvaujant politikoje. Reikia būti viešajame lauke. Reikia, kad apie tave rašytų. Jeigu susėda analitikai aplink tave ir tik padeda surašyti gerą programą, tai čia nėra raumenų auginimas. Tokie dokumentai tėra politologų disertacijų nagrinėjimo objektas, kuris rinkėjų paprastai niekada nedomina“, – sakė politikos ekspertas.

Panašiai kalbėjo ir politologas V. Isoda. Anot jo, socdemai, pasitraukę iš koalicijos su LVŽS ir atsidūrę opozicijoje, vengė kritikuoti valdančiuosius. Tokiu savo elgesiu, anot pašnekovo, socdemams niekaip nepavyko išsiskirti ir kartu pademonstruoti savo kairumo, alternatyvios nuomonės, pozicijų įvairiais klausimais.

„Kai kuriais atvejais socdemai neatrodė pakankama alternatyva „valstiečiams“. Tai, ką socdemai siūlė, buvo didžiąja dalimi „valstiečių“ politikos tęstinumas. Taigi socdemai neatrodė kontrastinga jėga, palyginti su „valstiečiais“, – aiškino politologas.

Anot V. Isodos, negebėjimas išsiskirti, išradingais būdais patraukti kairįjį rinkėją LSDP kišo koją ir rinkimų kampanijos metu.

„Jų pažadai buvo per daug atsargūs. Vis dėlto kairysis rinkėjas labiau mėgsta lozunginius, skambius pažadus, pavyzdžiui, „700 eurų pensija po rinkimų“. Jei jie manė, kad suvilios kairiuosius rinkėjus atsargiais pakalbėjimais, tai, akivaizdu, klydo“, – kalbėjo politikos ekspertas.

Populiariausi

Medikai dirba Alytaus Stasio Kudirkos ligoninėje karantino metu
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje

2021.04.20 09:34
COVID-19 TRUMPAI

Lietuvoje patvirtinti 1138 nauji koronaviruso atvejai, mirė 9 žmonės, pirmąją skiepo dozę gavo 4541 asmuo

mirė 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis asmuo; atnaujinta 10.00
Radviliškio mero rinkimai
10

Lietuvoje

2021.04.19 13:28

Po Konstitucinio Teismo sprendimo – merų raginimas keisti Konstituciją

Šimašius: nebalsavau už šį įstatymą; atnaujinta 15.40
10