Lietuvoje

2020.10.15 17:08

Liūdinanti statistika – dar iki pandemijos kas penktas lietuvis patyrė skurdo riziką

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.10.15 17:08

Praėjusiais metais skurdo riziką Lietuvoje patyrė kas penktas gyventojas, ir nors situacija nuo 2018 metų kiek pagerėjo, koronaviruso pandemija skurdo lygį vėl padidins. Nedaug kas keičiasi ir paslaugų srityje – jų nėra, problemos išlieka metai iš metų, o tai neleidžia daliai skurstančių įsidarbinti ir įsitraukti į darbo rinką.

Ketvirtadienį paskelbta Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo parengta ataskaita rodo, kad 2019 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,6 proc. Palyginti su 2018 m., šis skaičius sumažėjo 2,3 procentinio punkto, vis dėlto žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei pusė milijono (576 tūkst.) šalies gyventojų.

Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi asmenys yra vaikai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, auginantys vaikus, žmonės su negalia, senatvės pensininkai, vieniši asmenys ir bedarbiai.

Vis dėlto paskutiniai turimi duomenys rodo, kad Lietuvos skurdo rizikos rodikliai jau daug metų yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje.

Situaciją blogins pandemija

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė portalui LRT.lt sako, kad pandemija gerokai pakoreguos šią statistiką. Nors, geriausiai pandemijos įtaką matysime po dvejų metų, kai bus paskelbta 2020 metų statistika, greičiausiai, kad labiausiai nukentės tie, kurie jau iki pandemijos buvo labiausiai paveikti skurdo, gavo mažiausiai pajamas.

Kita grupė nukentėjusiųjų – tie, kurie pandemijos metu neteko darbų, kurių pajamos labai stipriai krito. Apklausa rodo, kad beveik 40 proc. apklaustųjų patyrė pajamų sumažėjimą karantino metu, pabrėžia A. Adomavičienė.

„Tai buvo didelis šokas žmonėms“, – priduria ji.

Šeimoms poveikį padarė ne tik pajamų sumažėjimas, bet ir kitos problemos. Pavyzdžiui, sako A. Adomavičienė, labai aiškiai matosi, kad karantino metu vaikai negalėjo dalyvauti ugdymo procese, jie neturėjo tam skirtų priemonių, o ne visi kompiuteriai vaikus taip greitai pasiekė.

„Kartais vieno kambario bute gyvena devyni žmonės, ten net nėra stalo, todėl net nėra kalbos apie nuotolinį mokymąsi – tokių galimybių nėra. Tos problemos buvo seniai žinomos – tiek socialinio būsto neprieinamumas, didelės eilės, tiek tai, kad skaitmeninė atskirtis Lietuvoje labai didelė. Visa tai buvo žinoma, bet pandemija tai labiau užaštrino“, – apgailestauja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.

Nėra tinkamų paslaugų, problemos lieka metai iš metų

A. Adomavičienė pabrėžia, kad paslaugos gali padėti išbristi iš skurdo. Pavyzdžiui, aiškina A. Adomavičienė, jei šeimoje yra žmogus su negalia, su specialiaisiais poreikiais arba yra mažų vaikų, labai svarbu, kad žmonės gautų paslaugas, o artimieji ar tėvai galėtų dalyvauti darbo rinkoje, kad išliptų iš skurdo.

„Pandemija iškėlė tuos skaudulius“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.

Pasak jos, paslaugų srityje mažai kas pasikeitė – kiekvienais metais bandoma kažką daryti, bet esmės tai nekeičia. Didelis trūkumas jau tai, apgailestauja pašnekovė, kad seniūnijoje dažnai dirba po vieną socialinį darbuotoją, kuris negali vienas visko aprėpti.

„Problemos su paslaugomis keliauja metai iš metų, daugybė pažeidžiamų žmonių skundžiasi, kad paslaugų nėra“, – tvirtina A. Adomavičienė.

Vaikai paliekami vieni, jiems ne visada teikiama pagalba

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė priduria, kad šiek tiek daugėja vaikų dienos centrų, tačiau jų dar nepakanka, trūksta darbuotojų, kurie galėtų dirbti ir su šeima, kad darbas būtų efektyvesnis.

Jos teigimu, nėra paslaugų vyresniems vaikams, jaunimui, o vaikai ne visada turi galimybių lankyti būrelius. Svarbu, kad vaikai neliktų vieni gatvėje, kad su jais būtų dirbama iki tol, kol jie taps pilnamečiai, pabrėžia A. Adomavičienė.

„Taip ir sukamės ratu – nepadedame vaikams, jie užauga, patys neturi socialinių gebėjimų, jų neperduoda ir savo vaikams. Ir tokiu būdu niekas nesikeičia. Trūksta tiek socialinių paslaugų, tiek švietimo sistema tų vaikų laiku „nepagauna“. Toks užburtas ratas“, – pasakoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.

Mažos pajamos – taip pat didžiulė problema. Remiantis statistiniais duomenimis, skurdo rizikos riba yra 379 eurai, o minimali alga siekia 361 eurą. Tai reiškia, sako A. Adomavičienė, kad minimali alga savaime neapsaugo nuo skurdo, o paprastai šeimoje yra ne vienas žmogus – jis turi išlaikytinių, vaikų, kitų artimųjų, todėl pajamos dalinasi.

Daugiau problemų kyla ir gyvenantiems regionuose, kur žmonės susiduria su visai kitais iššūkiais, akcentuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė. Anot jos, regionuose dažnai nėra daug kokybiškų darbų vietų, gerai apmokamų darbų, o nuvykimas iki darbo vietos yra labai sudėtingas, kartais nėra viešojo transporto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt