Lietuvoje

2020.10.15 13:42

COVID-19 mokyklose: jau 477 atvejai, ugdymo įstaigos pasirengusios permainoms, pedagogai siūlė pagalbą NVSC

vien nuotoliniu būdu šalyje dirba 16 švietimo įstaigų, VU – penki koronaviruso atvejai; atnaujinta 15.57
Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.10.15 13:42

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiuo metu mokyklose nustatyti 477 COVID-19 atvejai. Užsikrėtė 297 mokinių, likę 180 – mokytojai ir kiti mokyklų darbuotojai. Saviizoliacijos sąlygų laikosi 3500 asmenų, kurie susiję su mokyklomis. COVID-19 paveikė 199 šalies ugdymo įstaigas. Ketvirtadienį šią statistiką papildė šeši nauji atvejai progimnazijose, vienas – aukštojoje mokykloje, vienas – vaikų darželyje-lopšelyje.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ketvirtadienį sakė, kad nuotolinis ugdymas turėtų būti taikomas savivaldybėse, kur sergamumas yra didžiausias.

„Bet mes turime savivaldybių, kur nenustatyta naujų atvejų, kur sergamumas yra mažas. Todėl nuotolinis mokymas turi būti įvedamas atsižvelgiant į savivaldybės epidemiologinius rodiklius. Jei situacija blogėja, jei daugėja teigiamų tyrimų rezultatų procentinė dalis, tuomet savivaldybės turi įsivesti nuotolinį mokymą. Tačiau tikrai ne visokie Lietuvoje. Apie tai nekalbame“, – ketvirtadienį sakė K. Garuolienė.

Per konferenciją žiniasklaidai, paklausta, ar Vilniuje, kur greitai plinta virusas, reikėtų visoms mokykloms pereiti prie nuotolinio mokymo, viceministrė sakė, kad ugdymo procesą organizuoja savivaldybės, jos ir sprendžia dėl ugdymo pakeitimų.

Ugdymo įstaigose nuo rugsėjo registruoti 477 COVID-19 atvejai, gydymo įstaigose užsikrėtė 350 medikų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vien nuotoliniu būdu dirba 16 švietimo įstaigų – bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų, darželių.

Viilniaus universitetas pasirengęs grįžti prie nuotolinių studijų

Infekcijos nepavyko išvengti ir aukštosioms mokykloms. Keliose jau nustatyti užsikrėtimo atvejai.

LRT.lt trečiadienį rašė, kad koronavirusas įsiveržė ir į Vilniaus universitetą (VU). Šią savaitę skelbta, kad VU nustatyti trys COVID-19 atvejai – Gyvybės mokslų centro doktorantei, Filologijos fakulteto skandinavistikos ketvirto kurso studentei ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentui.

Ketvirtadienį VU rektorius Rimvydas Petrauskas studentams išplatino laišką, kuriame rašoma, kad šią savaitę penkiems su universitetu susijusiems asmenims diagnozuotas COVID-19 – po vieną atvejį skirtinguose padaliniuose. VU bendruomenė informuota, kad su šiais penkiais žmonėmis kontaktą galėję turėti asmenys nustatomi, skubiai informuojami ir jiems paskiriamas saviizoliacijos laikotarpis.

VU skelbia, kad, bendradarbiaudamas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), ėmėsi ir imasi visų priemonių, kad virusui plisti būtų užkirstas kelias. Patalpose nuolat atliekama dezinfekcija, sudaromos sąlygos perkelti paskaitas į erdvesnes vietas, kuriose galima užtikrinti socialinę distanciją.

Anot VU, šiuo metu situacija kontroliuojama, užsikrėtimų atvejai lokalizuoti ir suvaldyti, tad nėra būtinybės atsisakyti gyvo paskaitų ir seminarų formato,bet situacijai blogėjant universitetas pasirengęs sugrįžti prie pavasarį taikyto nuotolinio mokymo.

Daugėja nuotoliu dirbančių įstaigų

Kaip LRT.lt sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas, mokyklos yra pasirengusios, gausėjant atvejų, pereiti prie nuotolinio mokymo, tačiau kol kas stengiamasi laikytis iš paskutiniųjų ir dirbti kontaktiniu būdu.

„Mokyklų, kurios dalį klasių ar mokytojų išleidžia į izoliaciją ar nuotolinį ugdymą, laipsniškai daugėja. Nuo pat rugsėjo pradžios buvo mokyklų, kurios taikė dalinį nuotolinį ugdymą: savaitę ar dvi mokėsi kontaktiniu būdu, o paskui savaitę ar dvi – nuotoliniu. Dažniau taip elgėsi didžiosios miestų gimnazijos“, – sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Jis pabrėžė, kad susirgimų ar pirminių, antrinių kontaktų skaičius šalies mokyklose didėja.

„Bet, vertinant didžiųjų savivaldybių padėtį, kreivė nėra eksponentinė. Bet, kalbant apie padėtį Raseiniuose, Šiaulių rajone, Kelmėje, žinoma, yra kitaip. Raseinių mokyklos dirba visuotiniu nuotoliniu būdu. Kituose miestuose padėtis blogėja, bet nėra taip, kad jau rytoj reikia eiti į nuotolinį“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

LMVA vadovas pabrėžė, kad mokyklos vis geriau išmoksta pamoką – pasirengimas nuotoliniam mokymui vis gerėja ir mokyklos yra pasirengusios permainoms.

„Mokyklos vis labiau išmoksta su nuotoliniu ugdymu gyventi. Nerimas yra, bet padėtis valdoma. Tačiau mokyklų vadovai, mokytojai maksimaliai stengiasi dirbti taip, kad būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, kad būtų valdomi srautai, kad būtų atskirtos zonos. Puiku, kad operacijų vadovas pakoregavo rekomendacijų tekstą ir išlaisvino mokyklas priimant sprendimus, kai reikia eiti į kompromisą su higienos normomis ar ugdymo planu“, – aiškino D. Žvirdauskas.

LRT.lt primena, kad mokykloms skirtose rekomendacijose dėl koronaviruso valdymo buvo leista prireikus nepaisyti higienos normų, tarkim, leista tais pačiais tualetais naudotis ir berniukams, ir mergaitėms, leista vesti po kelias to paties dalyko pamokas iš eilės.

Siūlėsi sudaryti savanorių grupę

Kaip sakė D. Žvirdauskas, pedagogai siūlė savo pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), mat atskirais atvejais ugdymo įstaigas vėluodama pasiekia informacija apie galimus kontaktus su užsikrėtusiaisiais. Ypač tai aktualu kalbant apie neformalųjį švietimą.

„Kalbėjomės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, kad norėtume gauti operatyviai tokią informaciją. Teikėme siūlymus, kaip tai daryti, siūlėme savo švietimo bendruomenės pagalbą, sakėme, kad gal galėtume savanorių grupę sudaryti ir padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Šis centras sakė kol kas valdantis padėtį“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

LMVA duomenimis, nuotolinio mokymo mastas laipsniškai didėja. Dalis mokyklų, kai reikia klasei ar mokytojams izoliuotis, dirba nuotoliu.

„Mišrus ugdymas – dar sudėtingesnis nei atskirai kontaktinis ir nuotolinis. Mokytojas čia gyvai veda pamoką, čia nuotoliniu, tam reikia ir patalpų. Mokykloms ir mokytojams sunku operatyviai pritaikyti erdves ir technologijas. Bet, mano žiniomis, bendrai Lietuva tvarkosi neblogai“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

D. Žvirdauskas sakė, kad neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjai siūlo koreguoti savo veiklą. Kad nesimaišytų skirtingų klasių vaikai, klausiama, kad gal daugiau bendraklasių norėtų, tarkim, esamomis aplinkybėmis lankyti šokius.

NVSC vis įspėja, kad šokiai ir dainavimas yra ta veikla, kuri kelia didesnę grėsmę užsikrėsti. Paklaustas, kad gal pravartu išvis laikinai atsisakyti tokios veiklos, D. Žvirdauskas sakė, kad kol padėtis nėra bloga, jis būtų linkęs tiek formalųjį, tiek neformalųjį švietimą išsaugoti tokios pat apimties, kokia yra dabar.

„Iš paskutiniųjų reikėtų laikytis įprasto režimo. Bet jei neįmanoma užtikrinti srautų nesimaišymo, jei erdvės nepritaikytos, atstumo nesilaikoma, galima būtų laikinai nutraukti veiklą. Bet vis tiek reikėtų siekti, kad gyvenimas tekėtų įprasta vaga.

O jei epidemija didės, manau, operacijų vadovas priims sprendimą, kad dalį veiklų reikės apriboti, ir pirmiausia – neformalaus švietimo, o paskui – ir formalaus“, – sakė D. Žvirdauskas.

Jis tikisi, kad Lietuvai pavyks geriau valdyti COVID-19 situaciją nei kad, tarkim, Čekijai ar Ispanijai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt