Lietuvoje

2020.10.15 20:52

Vienmandatės apygardos: daug atskirų rinkimų su vietos žaidimo taisyklėmis

Giedrius Gaidamavičius, LRT.lt2020.10.15 20:52

Vienmandatėse apygardose rinkimų komunikaciją lemia vietinės tendencijos, o rinkėjų pasirinkimą – kandidatų asmenybės ir partinė priklausomybė. Tuo tarpu partijų bei merų deklaruota parama nėra žmonių apsisprendimą lemiantis veiksnys – sako LRT.lt kalbinti ekspertai. 

Antrajame ture dėl vietų Seime kovos 54 Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai, 32 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), po 12 – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Laisvės partijos (LP), 9 – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS).

Taip pat į parlamentą dar turi galimybių patekti nustatytos rinkimų kartelės neįveikusių politinių jėgų iškelti kandidatai: 5 – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP), po 2 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) ir Darbo partijos (DP) bei po 1 – partijos „Laisvė ir teisingumas“, Centro partijos–tautininkų ir Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) atstovą. Dėl vietų Seime varžysis ir 6 savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys kandidatai.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė bei Lenkų rinkimų akcijos atstovai – Beata Petkevič ir Česlavas Olševskis – savo apygardose buvo išrinkti jau pirmajame ture.

Antrojo turo balsavimai vyks tik vienmandatėse apygardose pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą, kuomet balsuojama ne už partijų iškeltų kandidatų sąrašus, bet už konkrečius asmenis.

Balsavimai vienmandatėse apygardose – daug atskirų rinkimų

LRT.lt kalbinto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, rinkėjų pasirinkimą antrajame ture lemia du veiksniai – kandidato asmenybė ir priklausymas tam tikrai politinei jėgai.

„Šių dviejų pagrindinių veiksnių balansas gali būti į vieną ar į kitą pusę, priklausomai dar nuo apygardos, nes kartais būna, kad į antrą turą išeina žmonės (labiau rajoninėse apygardose), kurie nėra labai gerai žinomi vietiniams. Tada svarbiau (tampa – LRT.lt) partija“, – aiškino politologas.

Dar vienas M. Jastramskio įvardytas tik vienmandatėms apygardoms būdingas galimas rinkėjų elgesio bruožas – strateginis balsavimas prieš vieną iš kandidatų. Tokį rinkėjų sprendimą gali lemti tiek kandidatuojančių politikų savybės, tiek partijų, kurioms priklauso kandidatai, vertinimas.

Pasak politologo, priklausomai nuo rinkimų, iki trečdalio rinkėjų, balsuodami daugiamandatėje apygardoje, gali remti vienos partijos sąrašą, tačiau vienmandatėje savo balsą atiduoti jau už kitos politinės jėgos atstovą.

„Aišku, įmanoma, kad žmonės balsuos daugiamandatėje už vieną partiją, pirmame ture (vienmandatėje apygardoje – LRT.lt) už kitą kandidatą, o antrame ture dar už trečią“, – apie galimus pasirinkimo variantus svarstė M. Jastramskis.

Vis dėlto, politologo teigimu, dalis rinkėjų, kurių remiamas kandidatas nepateko į antrą turą, pakartotiniame balsavime nebepasirodys. Todėl antrajame ture gali būti užfiksuotas mažesnis rinkėjų aktyvumas.

LRT.lt kalbinto viešųjų ryšių ir komunikacijos eksperto Arijaus Katausko teigimu, balsavimai vienmandatėse apygardose, tai daug „atskirų rinkimų, kur susikauna ne tik politinės partijos su savo plačiais požiūriais, tačiau ir konkretūs asmenys, konkretūs žmonės.“

Tokiu atveju, pašnekovo teigimu, daug svarbesnė tampa ne nacionalinė, bet vietoje vykdoma rinkimų komunikacija.

„Pradeda galioti vietos žaidimo taisyklės“, – teigė A. Katauskas, pridurdamas, jog toks reiškinys labiau būdingas regionams.

Nors vienmandatėse apygardose ir balsuojama už konkrečius asmenis, A. Katauskas, kaip ir M. Jastramskis, neatmetė ten dalyvaujančių kandidatų partinės priklausomybės svarbos rinkėjams. Tiesa, politinės partijos savo veiksmus turi derinti jau atsižvelgdamos į vietines tendencijas bei varžovus.

„Politinės partijos, dėliodamos savo (rinkimų – LRT.lt) komunikaciją, turi nacionalinę komunikaciją labai stipriai priderinti su vietos rinkimais, (...) nes žaidimo taisyklės yra skirtingos“, – teigė komunikacijos ekspertas.

Sėkmę lemia ir naudojimasis administraciniais resursais

Kai kuriose vienmandatėse apygardose net keletą kadencijų iš eilės išrenkami tie patys asmenys. Tokios apygardos kartais vadinamos ne oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suteiktu pavadinimu, o tampa „vardinėmis“ bei yra susiejamos su jose nuolat išrenkamo politiko pavarde.

M. Jastramskio teigimu, tokie atvejai nėra dažni ir veikiau yra išimtys, o kandidatų įsitvirtinimą gali nutraukti platesnio masto politiniai pokyčiai. Vis dėlto, pasak politologo, tokį įsitvirtinimą lemia politiko įdirbis bendraujant su rinkėjais bei žinomumas regione.

„Jeigu kandidatai ypatingai seniai renkami, nuolat renkami, jie turi labai didelį įdirbį – tiek organizacinį, tiek žinomumo“, – apie ilgalaikio įsitvirtinimo vienmandatėse apygardose priežastis kalbėjo A. Katauskas, antrindamas M. Jastramskiui.

Pasak komunikacijos eksperto, tokį dominavimą gali sustabdyti atsiradę rimtesni konkurentai, iškilę nauji vietiniai lyderiai arba politinės situacijos pokyčiai. Tokių pokyčių pavyzdys – 2016 m. metų Seimo rinkimai, kuomet didelį populiarumą tąkart įgijusios LVŽS atstovai eliminavo daug metų įvairiose vienmandatėse apygardose įsitvirtinusius žinomus politikus.

Pasak A. Katausko, įsitvirtinant apygardose bei dalyvaujant ten vykstančiose rinkiminėse batalijose taip pat praverčia politiko įgyti administraciniai resursai.

„Kažkiek suveikia tokie politiniai dalykai, kurie šiaip nepriklauso Seimo nariui, kai jis bendrauja su apygarda, rinkėjams vežioja visokias dovanas, kas prasprūsta tikriausiai pro VRK akis“, – apie vienmandatėse apygardose įsitvirtinusių politikų bendravimo su rinkėjais ypatumus kalbėjo M. Jastramskis.

Politologas taip pat paminėjo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tarp vienmandatėse apygardose išrinktų politikų pasitaikantį naudojimąsi administraciniais resursais.

„Pork and barrel politics“ (liet. „Kiaulienos ir statinės politika“; politika, grįsta viešųjų finansų skyrimu vietinėms reikmėms mainais už rinkėjų paramą – LRT.lt) – atvažiuoja ir dalija kažkokius dalykus. Arba stengiasi, kad resursai būtų skiriami jų apygardai. Tai nėra gerai, nes iškreipia atstovavimą“, – teigė M. Jastramskis.

Pasak politologo, tokiu atveju rinkėjai susiformuoja klaidingą Seimo nario įvaizdį, kuris gali turėti tam tikrą poveikį renkantis vienmandatėse apygardose iškeltus kandidatus.

„Gyventojų vertinimuose atsiranda toks dalykas, kad Seimo narys (...) turėtų stengtis, kad rajone būtų išasfaltuotos gatvės, geresnis apšvietimas ir taip toliau. Gal nebūtinai, kad jis tuo turi užsiimti, bet jie (rinkėjai – LRT.lt) galvoja, kad, jeigu bus išrinktas jų atstovas, tai jis paspaus savivaldą“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Partijų ir merų parama – svarbi, bet ne visada lemianti

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, vienas iš aktualiausių klausimų buvo politinių jėgų parama į antrą turą patekusiems kandidatams.

Dar prieš pirmąjį rinkimų turą LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis paramą antrajame ture pažadėjo socialdemokratams. Savo ruožtu, LSDP lyderis Gintautas Paluckas po pirmojo turo kitame rinkimų etape pažadėjo remti „valstiečių“ atstovus. Tiesa, kai kurie pirmojo turo barjero neįveikę socialdemokratų kandidatai jau paskelbė, kad partijos pirmininko nubrėžtos linijos nesilaikys ir antrajame ture vyksiančiose „valstiečių“ ir konservatorių akistatose rems pastaruosius.

TS–LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl paramos regionuose tariasi patys vienmandatininkai, o partija jiems neprimes jokių nurodymų.

Tuo tarpu apie paramą į antrąjį turą patekusiems liberaliems kandidatams bei Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen trečiadienį paskelbė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Tiesa, dėl platesnio palaikymo kitiems kandidatams partijos valdyba spręs penktadienį.

LRT.lt kalbinti ekspertai abejojo absoliučiu tokios partijų deklaruotos paramos poveikiu rinkėjams.

„Partijos deklaruoti paramą gali, bet tai nereiškia, kad rinkėjai jų klausys. Gali numoti ranka ir sakyti: „Ai, nėra antrame ture mano kandidato ir neisiu aš ten balsuoti“, – teigė M. Jastramskis.

Politologas atkreipė dėmesį į Lietuvoje vyraujantį žemą pasitikėjimą partijomis, taip pat mūsų šaliai būdingą tendenciją, jog partijos neturi pakankamai ištikimų ilgamečių rinkėjų. Anot pašnekovo, išimtys šiuo atveju galėtų būti tik TS–LKD ir LLRA–KŠS elektoratas.

„Lietuvoje partijos, išskyrus konservatorius ir Lenkų rinkimų akciją, neturi tokių ilgamečių ištikimų rinkėjų, kurie klausytų partijos lyderių ženklų. (...) Todėl, pavyzdžiui, ką remia konservatoriai, iš tiesų galėtų būti svarbu. Ką remia ar ko neremia „valstiečiai“ ar socdemai, aš manau, yra mažiau svarbu“, – svarstė M. Jastramskis.

A. Katausko teigimu, Lietuvoje nėra gilių politinės paramos tradicijų. Komunikacijos ekspertas atkreipė dėmesį ir į kai kurių socialdemokratų kandidatų deklaruotą paramą konservatoriams.

„Klausimas yra, ar socialdemokratų rinkėjas potencialiai mato save kaip konservatorių rinkėją. Aš drįsčiau abejoti. Tad šiose vietose reikia žiūrėti atskirai, kaip ta parama išreikšta, ir kaip ta parama atrodo“, – teigė pašnekovas.

Paramą konkretiems kandidatams nevengia išreikšti ir savivaldybių merai. Kaip rodo pirmojo turo rezultatai, daugumoje vienmandačių apygardų į antrąjį turą pateko apygardų teritorijose esančių savivaldybių merų bendrapartiečiai arba jų remiami kandidatai.

Kalbinti ekspertai, vėlgi, teigė, jog merų paramos poveikis rinkėjams priklauso nuo jos pobūdžio, ilgalaikiškumo, turinio.

Pasak M. Jastramskio, efektyvesnė yra ilgesnį laiką mero konkrečiam kandidatui reiškiama parama.

„Merų parama, vėlgi, turi būti ne tarp dviejų turų, bet ilgalaikė. Kitaip tariant, kandidatas turi važinėti į apygardą ir susitikti su rinkėjais, kai ir meras bendrauja, turi būti ir vietinėje žiniasklaidoje kalbama apie mero ir kandidato susitikimus. (...) Trumpojo laikotarpio parama, kai meras pasakė „aš remiu šitą (kandidatą – LRT.lt)“ ir anksčiau nieko nėra apie tai kalbėjęs, nebus efektyvi“, – kalbėjo politologas.

A. Katauskas sutiko, kad kai kuriais atvejais mero parama veikia sėkmingai. Kita vertus, pašnekovas atkreipė dėmesį į Kauno miesto vienmandačių apygardų pirmojo turo rezultatus, kuomet mero Visvaldo Matijošaičio paramos LVŽS kandidatams nepakako. Daugelyje apygardų jie liko antroje vietoje, o nuo pirmaujančių konservatorių juos skiria ryškus atotrūkis.

Komunikacijos ekspertas atskyrė tiesiogiai deklaruotą paramą bei paramą, kuri yra suteikiama per organizacinius resursus.

„Komunikacinė parama tiesiogiai išreikšta yra viena, bet parama, kuri vykdoma per organizacinius resursus su naujų žmonių pritraukimu į komandas, pasitelkiant į pagalbą savanorius, tai jau būtų visai kas kita“, – sakė A. Katauskas.

Rezultatus gali lemti ir aktyvumas

Daugiau nei pusė vienmandačių apygardų yra už didžiųjų miestų ribų. Vis dėlto M. Jastramskis nesutiko, jog vienmandatėse apygardose bendrą rezultatą lemia šalies periferijoje gyvenančių rinkėjų balsai.

„Yra apygardų, (...) kur į antrą turą išeina politikai ne pagal partijas, o pagal asmeniškumus, ir yra tokių apygardų, kur labiau įsitvirtinusios kairiųjų ar dešiniųjų jėgos, yra, kur keičiasi vis laiminti partija. Tai kažkokios tendencijos, kad kažkas mums išrenka valdžią, tikrai negalime pasakyti“, – teigė politologas.

Pašnekovas dar kartą pabrėžė aktyvumo svarbą. M. Jastramskio spėjimu, aktyvumas antrajame rinkimų ture turėtų būti žymiai mažesnis, o tai irgi gali lemti galutinius rezultatus.

Todėl politologas atmetė galimybę, jog po pirmojo turo, pirmiau pasirodžius duomenims iš mažesnių apylinkių, kurį laiką vyravęs „valstiečių“ bei Darbo partijos pirmavimas gali siųsti kokią nors žinią apie rinkėjų preferencijas ir antrojo turo rezultatus.

„Jokiu būdu. Dėl to, kad ir tų „darbiečių“ mažai į antrą turą išėjo. Ir čia labai svarbu bus, kas su kuo (susidurs antrajame ture – LRT.lt) ir kiek žmonių ateis“, – kalbėjo politologas.

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6