Lietuvoje

2020.10.18 14:30

Sociologė aiškina, kodėl apklausos prasilenkė su rinkimų rezultatais: prognozėms jos neskirtos

Rasa Tapinienė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.10.18 14:30

Pirmąjį Seimo rinkimų turą pralaimėjo ne tik kai kurios partijos, bet ir sociologinių apklausų bendrovės – netrukus po paaiškėjusių rezultatų sakė kai kurie apžvalgininkai. Vieni „pataikė“ daugiau, kiti mažiau, tačiau „Baltijos tyrimų“ vadovė pabrėžia, kad tokio tikslo nė nebūta. Kiti srities ekspertai sako, kad Lietuvoje galimybės tirti visuomenės nuomonę yra kur kas prastesnės negu, pavyzdžiui, Estijoje, o pastaraisiais metais šalyje vyksta ir ryškūs demografiniai pokyčiai.


Dauguma apklausų patekti į Seimą galėjo leisti tikėtis „Laisvės ir teisingumo“ partijai, tačiau ne visuomet – Laisvės partijai. Pastarosios rezultatai pranoko paskutiniųjų apklausų rodmenis ir virš įprastos 3 proc. paklaidos ribos. Apylygiai šansai iškovoti daugiausiai mandatų atrodė ir lyginant „valstiečius“ bei konservatorius, tačiau valdžios partija pasirodė gerokai prasčiau.

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ pažymėjo, kad priešrinkiminės apklausos nedidelėse šalyse kaip Lietuva atliekamos kartą per mėnesį ir jos nėra prognozė.

„Tai yra to momento, kada atliekamas tyrimas, gyventojų nuotaikų ir ketinimų nuotrauka. Nuotaikos kinta. Neklausiame juk, kai liepos mėnesį būna vienokie skaičiai, o rugpjūtį kitokie, kodėl jie pradėjo judėti? Natūralu, kad nuomonės kinta, o paskutiniosios apklausos prieš rinkimus atliekamos likus 3-4 savaitėms iki rinkimų.

Vyksta rinkiminė kampanija, vyksta debatai. Kam tada reikėtų daryti LRT debatus, jeigu niekas nedarytų įtakos rinkėjų nuomonei? Iš rinkiminių apklausų negalima daryti tiesioginių prognozių pasiėmus tuos skaičius. Taip, galima modeliuoti, skaičiuoti, kas bus, jeigu bus, bet tai yra ne prognozė, o instrumentas, parodantis nuotaikas tam tikru metu“, – kalbėjo sociologė.

Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ vadovas Lietuvoje Antanas Nasutavičius sako, kad su keblumais tyrėjai susiduria ir kitose šalyse, tačiau Estijoje pastarieji rinkimai sociologams šia prasme buvo sėkmingi. 2019 m. parlamento rinkimų Estijoje rezultatai buvo itin netoli nuo „Norstat Eesti“ atliktų nuomonės apklausų, teigė pašnekovas.

„Didžiausias skirtumas tarp realių rezultatų ir jų rodytos prognozės buvo 0,9 procento. Jie tai pasiekė darydami 1000 Estijos gyventojų apklausą per savaitę tris mėnesius iki rinkimų, tai yra 4000 apklaustųjų per mėnesį. Tai buvo didelis darbas, kuris reikalauja žmogiškųjų ir, be abejo, finansinių resursų. Ir dabar jie jau ruošiasi 2023 metų rinkimams, ir jau dabar atlieka apklausas tokiu dažnumu“, – sakė A. Nasutavičius.

Pasak R. Ališauskienės, estų tyrėjams galima pavydėti pirmiausia dėl masto, kuriuo šalies gyventojai naudojasi elektroninėmis paslaugomis.

„Kiekvienas pilietis turi savo elektroninio pašto adresą, kuriuo valdžia bendrauja su juo. Taigi ir imtį galima sukonstruoti atsitiktiniu būdu – užsakyti iš jų Registrų centro ar tos institucijos, kuri turi duomenų bazę. Tada atsiranda galimybė pasiekti praktiškai kiekvieną pilietį, mes tokios privilegijos neturime“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Socialinių tyrimų metodologijos specialistė Inga Gaižauskaitė sako, kad pasiekti visas sociodemografines grupes ir išsiaiškinti jų nuotaikas tyrėjams darosi sudėtingiau, negu anksčiau, ne tik Lietuvoje. Sociologai bando skirtingus metodus, taip pat jų derinimą.

„Jeigu apklausas darome tiesiogiai, susiduriame su vis didėjančiu respondentų nenoru dalyvauti apklausose, sunkiau pasiekiamos tam tikros socialinės demografinės grupės. Jeigu modeliuojame apklausas internetu, yra tikimybė, kad tam tikros grupės sunkiau pateks, pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra vyresnio amžiaus žmonės. Todėl pasaulyje eksperimentuojama su mišriaisiais metodais, kai bandoma tiesiogines apklausas ir internetu bei telefonu derinti tarpusavyje, bandant aprėpti demografinį profilį, kuris duotų kuo tikslesnį reprezentatyvmą“, – kalbėjo mokslininkė.

Visgi, pasak A. Nasutavičiaus, Lietuvoje tiksliausiai gyventojų nuostatas galima sužinoti teiraujantis to telefonu, kurį turi dauguma gyventojų.

„Prieš keletą metų Lietuvoje atlikome palyginamąjį tyrimą. Yra trys apklausų metodai – „nuo durų prie durų“, telefoninė bei internetinė apklausa. Mes identišką tyrimą atlikome visais trimis būdais, samdėmės profesionalus iš išorės, kurie padėjo mums analizuoti duomenis ir skirtumus tarp tų apklausų būdų. Ir vis dėlto Lietuvoje, pagal mūsų atliktą tyrimą, geriausias metodas yra telefonu atliktos apklausos“, – kalbėjo „Norstat“ vadovas.

Vis dėlto toks apklausų būdas, plačiai naudojamas Estijoje, reikalauja didelių investicijų, atsiversti seną telefonų knygą neužteks.

„Turi būti skambučių centras, turi būti programinė įranga, kuri atsitiktinai generuoja telefono numerius, neima jų iš kažkokių sąrašų, nes šiais laikais tai turbūt net ir nelegalu būtų“, – pridūrė A. Nasutavičius.

Lietuvos demografų asociacijos pirmininkė prof. Vlada Stankūnienė sako, kad visuomenėje vykstantys pokyčiai, gyventojų judėjimas, natūraliai tampa papildomu iššūkiu norint daryti nacionalinio masto tyrimus.

„Kaip žinome, keitėsi migracijos srautai, grįžtančiųjų ir išvykstančiųjų, ir demografinės situacijos informacija buvo gana ribota. (...) Paskutiniais metais labai keitėsi tiek išorinė, tiek vidinė migracija – vyko dalies gyventojų išėjimas už miesto – ir neaišku, kur jie deklaravę gyvenamąją vietą, kur jie balsavo, nors gyvena kaimiškose vietovėse. Situacija sudėtinga, nes mūsų gyvenamosios vietos deklaracija dažnai gerokai skiriasi nuo realios gyvenamosios vietos“, – laidoje sakė V. Stankūnienė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.