Lietuvoje antrą parą iš eilės nepavyksta atsekti daugiau kaip penktadalio sergančiųjų koronavirusu užsikrėtimo kelio, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Nerimą epidemiologams kelia ir tai, jog nuo rugpjūčio padidėjo vyresnio amžiaus sergančiųjų dalis.
„Šiandien vėl turėsime gerokai virš 100 atvejų, epidemiologai dirba paskutiniąsias valandas su duomenimis. Tendencijos panašios, taip pat nėra teigiama tendencija, kad antrą parą iš eilės matysime apie 25 proc. paros atvejų, kurių užsikrėtimo grandinės mums nepavyko atsekti, kad nefiksuotume naujų atvejų“, – LRT RADIJUI trečiadienį sakė R. Lingienė.
Pasak jos, atsirado ir naujų židinių – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio ugdymo centre, Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centre, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. „Atvejai, kai suserga didelės rizikos asmenis prižiurintys specialistai arba patys pacientai kelia didelį susirūpinimą“, – sakė pašnekovė.
Lietuvoje ligoninės vis dar turi pakankamą vietų rezervą priimti sergančius sunkesne koronaviruso forma – jie užima apie 37 proc. lovų gydymo įstaigose, kuriose galima gydyti sergančiuosius šia liga.
„Mano žiniomis, yra penkios pagrindinės ligoninės, taip vadinamos organizuojančiosios, kurios gydo pačius rimčiausius ligonius. Jose yra 401 lova, taip pat yra 598 rezervinės lovos įvairiose Lietuvos ligoninėse. Yra paskaičiuota, kad jeigu 70 proc. tuščių lovų užimta COVID-19 pacientai, tai būtų signalas, kad reikia imtis priemonių, kurios tikrai nepatiks ir neigiamai veiks didelę visuomenės dalį. Tai reikš, kad reikia pertvarkyti procesus sveikatos priežiūros įstaigose, riboti planinių paslaugų teikimą“, – sakė R. Lingienė.
Nors „gerąja prasme“ atsiliekama nuo Lenkijos ar Prancūzijos, R. Lingienė sako, jog situacija gali sparčiai pasikeisti, mat daugėja vyresnio amžiaus pacientų.
„60 m. ir vyresnių metų žmonių sergamumos nuo rugpjūčio auga, o vyresni žmonės dažniau serga sunkesnėmis ligos formomis, dažniau negu jaunus juos tenka hospitalizuoti ir taikyti intensyvaus gydymo formas. Tendencija yra tokia šiuo metu“, – LRT RADIJUI sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Ji pridūrė, jog sąlygos plisti COVID-19 šiuo metu yra geresnės negu vasarą. „Sąlygos oro yra labai geros, sausėja oras patalpose, tuoj prasidės šildymo sezonas, visi grįžome į patalpas – žmonių tankumas padidėjo. Taip pat peršalimo ligų atsiradimas nepadeda diagnozuoti COVID-19“, – kalbėjo epidemiologė.
