LRT FAKTAI
Išankstinis balsavimas

Lietuvoje

2020.10.13 19:00

Kremliaus žiniasklaida apie Lietuvos Seimo rinkimus: šią šalį apėmęs nusivylimas

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.13 19:00

Kokį Seimo rinkimų paveikslą piešia Kremliaus tarnybų kuriama žiniasklaida? Ekspertai sako, kad Lietuvoje, priešingai nei JAV, kišimosi į rinkimus laukti neverta, ar jis bent jau bus kitoks. Tačiau portalai rusų kalba beda pirštu į eiles, pažeidimus ir kalbina abejotinos kompetencijos ekspertus.

Laimėjo „rusofobai“, o lietuviai esą laukia ES žlugimo

Kol Lietuvoje svarstoma, kas formuos valdančiąją koaliciją, portalas „Eurasia Daily“ svarbiausia rinkimų naujiena laiko tai, kad laimėjo „rusofobai“. „[Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai] išsiskiria ryškiausia antirusiška ir rusofobiška retorika“, – rašoma portale.

Lietuvoje mane nuvylė pernelyg daug dalykų.


Prieš rinkimus buvo bandoma vaizduoti Lietuvą kaip nusivylusią politika valstybę. Portalas „Baltnews“ pakalbino JAV gyvenantį Valdą Anelauską – žmogų, žinomą kaip komunistinės santvarkos sovietinėje Lietuvoje kritiką, vėliau emigravusį į JAV ir pradėjusį kritikuoti šios valstybės politiką, juodoaodžių teises ir ekonominę santvarką. Jo mintys apibūdinamos kaip Lietuvos politinę padėtį atspindintis „kartėlis ir nusivylimas“.

„Niekada daugiau nebesidomėsiu Lietuvos politika, nesigilinsiu, ir tai ne tik dėl rinkimų. Jau pasakiau visiems savo draugams: Lietuvoje mane nuvylė pernelyg daug dalykų“, – kalba vyras, kurio mintys pristatomos kaip visos Lietuvos rinkėjų nuotaikų atspindys.

Pašnekovas sako, kad Lietuva turėtų mažiau kištis į kaimyninių valstybių reikalus, turėdamas omenyje vykstančius protestus Baltarusijos režimą, išreiškia viltį, kad ateityje sumenks JAV galia pasaulyje ir žlugs Europos Sąjunga.

Kalba apie sistemą, kuri nesikeičia

V. Anelauskas – ne vienintelis Kremliaus tarnybų remiamų Lietuvos naujienų puslapių kalbinamas pašnekovas. „Baltnews“ kalbina ir Žilviną Razminą, prieš 16 metų kandidatavusį į Seimą su Respublikonų partija ir vėliau teistą dėl neapykantos kurstymo, kituose rusiškuose portaluose jau pernai metais per prezidento rinkimus pasisakiusį dėl siūlymo įkalinti kandidatą Gitaną Nausėdą dėl to, kad jis neva pernelyg proamerikietiškas.

Šįkart jis cituojamas kaip esą boikotuojančiųjų rinkimus atstovas, tai neva masinis reiškinys Lietuvoje.

„Rinkimai nieko nieko nepakeis“, – cituojamas Ž. Razminas. Jis užsimena ir apie Lietuvą neva valdančią „sistemą“: „Nėra politinės organizacijos, kuri norėtų tikrų pokyčių. Jie tik nori šiame eurokonclageryje padaryti euroremontą“.

Apie esminius pokyčius, kurių neva laukia Lietuvos gyventojai, kalba ir cituojamas politikos ekspertas Aleksandras Nosovičius – pasak jo, šalies politika yra užsikonservavusi, naujų partijų valdžia neatneša permainų.

„Per praeitus rinkimus 2016-aisiais tai įrodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tai jausmas, kad Lietuvą valdo ta pati partija, tik skirtingais pavidalais“, – cituojama eksperto nuomonė apie Lietuvos politiką.

„Baltnews“ atkreipė dėmesį ir į tai, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pirmajame ture neperžengė minimalaus 5 procentų slenksčio. „Liberalus jaunimas sužlugdė Lietuvos lenkus“, – perfrazuojami partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio žodžiai, apeliuojant į lenkų tautinės mažumos tariamą neatstovavimą Seime. Portalas taip pat rašė apie ilgas balsuojančiųjų eiles bei fiksuotus pažeidimus, tačiau į šiuos klausimus nesigilino, o tik minėjo atraštėse apie tai, kaip vyksta išankstinis balsavimas.

Laurinavičius: reikia ieškoti asmeninių ryšių su Kremliumi

Vilniaus politikos analizės instituto analitikas, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad Kremliaus politikai palankiausios šiandien tos partijos, kurios kalba apie draugiškus santykius su visais kaimynais.

Parodyti, kad valstybė yra žlugusi, nefunkcionuoja, tinkamai neveikia, neatstovauja žmonių interesų.


Tačiau, pasak apžvalgininko, Lietuva iš kitų valstyvbių išsiskiria tuo, kad bendros nuotaikos yra antikremliškos, vadinasi, silpnoji grandis yra mūsų politikų ir verslininkų asmeniniai ir verslo ryšiai su Rusija.

„Lietuvos vaizdavimas iš esmės siejamas su vienu naratyvu – tai, kas vadinama „failed state“, arba žlugusios valstybės, ką jie įvairiais būdais bando pademonstruoti, kai tik įmanoma. Per šiuos rinkimus, jei jie bandė kalbėti apie rinkimų boikotą, tai yra to paties naratyvo dalis, norint parodyti, kad valstybė yra žlugusi, nefunkcionuoja, tinkamai neveikia, neatstovauja žmonių interesų. Tai yra vienas naratyvas, ir antras, kuris mums yra būdingas gerokai mažiau nei Latvijai ar Estijai, bet vis tiek kartas nuo karto yra ištraukiamas, tai apie tautinių mažumų teises.

Ir trečias, ypač vidinei Rusijos auditorijai eksploatuojamas, yra tai, kad Baltijos valstybės, ir pirmiausiai Lietuva, yra Vakarų ir JAV liokajai, kurie tik vykdo šeimininkų Vakaruose nurodymus“, – apie Lietuvos paveikslą Kremliaus žiniasklaidoje pasakojo M. Laurinavičius.

Jis taip pat kalbėjo, kad nebūtina tikėtis atvirai reiškiamos paramos vienai ar kitai Lietuvos partijai.

„Priklausomai nuo to, kurias politines jėgas [Kremliaus tarnybos] mato kaip galinčias atstovauti Rusijos politinius interesus, nebūtinai [palaikymas reiškiamas] tiesiogiai. Nereiškia, kad tos politinės jėgos yra politiniai agentai – gali būti ir dėl vidinės jų darbotvarkės. Pavyzdžiui, jei kokie nors socialdemokratai pasisakydavo už išlaidų gynybai nedidinimą, visuomet būdavo pateikiami geroj šviesoje Kremliaus požiūriu ir atvirkščiai“, – apie tai, kad ta pati Lietuvos partija dažnai gali būti ir palanki, ir nepalanki Rusijai, pasakojo apžvalgininkas.

Tuo metu JAV žvalgyba jau kuris laikas kalba apie tai, kad Rusija ir vėl bando daryti įtaką šalies prezidento rinkimams: vykdomi įsilaužimai, dezinformacijos kampanijos taip pat siejamos su Kremliaus tarnybomis. M. Laurinavičius sako, kad Lietuvoje apie tokius incidentus negirdime dėl to, kad Rusija įtaką mūsų šalies politikai daro kitomis priemonėmis.

„Rusijos kišimasis į rinkimus neprasideda su rinkimų kampanija ir nesibaigia su jos pabaiga. Nėra vieningo modelio, kaip Rusija į tuos rinkimus kišasi, nes aplinkybės labai skiriasi, skiriasi žmonių paveikumas. Lietuvoje dar per praėjusius rinkimus sakiau, kad tokio kišimosi, kaip matėme JAV, Prancūzijoje, ar iš dalies Vokietijoje, mes tikrai nepamatysime“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak M. Laurinavičiaus, tokios atviro kišimosi priemonės, kaip įsilaužimai, informacinės ir kibernetinės atakos Lietuvoje sukeltų tik dar didesnį pasipriešinimą Rusijai: „Bet tai nereiškia, kad Kremlius nesikiša į rinkimus. Tai gali būti daroma kitomis priemonėmis, gali būti, kad Kremlius laukia vienų ar kitų jėgų politinių pergalių jų pačių jėgomis arba kaip nors joms padedant ne taip, kaip esame įpratę“, – sakė jis.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt