Lietuvoje

2020.11.03 10:28

Tautinių mažumų mokinių sunkumai atvėrė dar vieną dviejų Lietuvų skirtumą: Vilniuje – vienaip, Kaune – kitaip

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.11.03 10:28

Kitataučiai mažai, o kartais išvis nebendrauja lietuviškai, išskyrus lietuvių kalbos pamokas. Tokią pagrindinę prastesnių lietuvių kalbos egzamino rezultatų priežastį nurodė Lietuvių kalbos mokytojų, dirbančių tautinių mažumų mokyklose, metodinio būrelio pirmininkė Irena Baltakienė. 

Tuo tarpu Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius sako, kad jo vadovaujamoje mokykloje tokia bėda nekyla ir šiemet lietuvių kalbos egzaminą išlaikė visi abiturientai.

Egzamino rezultatai skiriasi

Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys, abiturientų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai prastesni už kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, tačiau skirtumas tarp šių dviejų grupių rezultatų mažėja.

Šiais, 2020 metais, vidutinio egzamino įvertinimo skirtumas tarp šių dviejų mokinių grupių buvo 15 valstybinio brandos egzamino (VBE) taškų, pernai – 19.

Skiriasi ir neišlaikiusiųjų procentas, bet pastaraisiais metais atotrūkis tarp analizuojamų grupių rezultatų sumažėjo ir šiuo aspektu, pavyzdžiui, 2018 m. egzamino neišlaikė 24,5 proc. kandidatų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir 6,8 proc. kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba, o 2020 m. neišlaikė 19,7 proc. kandidatų iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir 9,2 proc. kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba.

Kenčia kalbos taisyklingumas

Kaip sakė NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, didžiausi skirtumai tarp mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir lietuvių mokomąja kalba mokyklų kandidatų yra kalbos taisyklingumo srityje.

„Ypač didelis rezultatų skirtumas gramatikos ir leksikos bei rašybos srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad gramatikos ir leksikos sritis yra problemiškesnė kandidatams iš mokyklų rusų mokomąja kalba, o skyrybos sritis yra problemiškesnė mokiniams iš mokyklų lenkų mokomąja kalba. Reikšmingų skirtumų tarp šių dviejų grupių kandidatų rezultatų rašinių turinio aspektu nėra“, – komentavo A. Ranonytė.

Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programa suvienodinta 2011 m., o 2013 m. tautinių mažumų mokiniai pirmą kartą laikė suvienodintą egzaminą. Tiesa, abiturientams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, taikomos vertinimo lengvatos.

Kaip nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos skirtumai, vertinant tautinių mažumų mokinių darbus, bus mažinami atsižvelgiant į Nacionalinės švietimo agentūros lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų analizės rezultatus, taip pat į atnaujinamų Bendrųjų programų įgyvendinimą.

LRT.lt primena, kad Seime svarstomas tautinėms mažumoms aktualus Švietimo įstatymo projektas, pagal kurį lietuvių kalbai ugdyti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupėse būtų skiriama daugiau valandų – nebe keturios per savaitę, o penkios. Tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų mokslo metų pradžios.

Nuomonę dėl vienodo egzamino pakeitė

Lietuvių kalbos mokytoja I. Baltakienė dirba Vilniaus tautinių mažumų mokykloje, kurioje mokomosios kalbos – rusų ir lenkų. Anksčiau maniusi, kad teisinga rengti vienodą lietuvių kalbos brandos egzaminą ir lietuviams, ir kitataučiams, ilgainiui ji pakeitė nuomonę, mat suprato, kad egzaminas per sunkus tiems, kurių gimtoji kalba – ne lietuvių.

„Kadaise maniau, kad yra teisinga, kad kitataučiai laikytų tokį pat valstybinį ar mokyklinį egzaminą, kaip ir lietuviai. Dabar mano mąstymas pasikeitė.

Kodėl maniau, kad gerai, kad vienodą egzaminą laikys? Todėl, kad man atrodė, kad taip būtų labai teisinga. Nes egzaminas buvo bilietas studijuoti nemokamai. O dabar, per daugybę metų, priėjau prie tokios išminties, kad neturėtų būti egzaminas visiškai vienodas. Nes mūsų vaikai neįkanda šio kurso taip pat, kaip lietuviai. Žinoma, galėtume apskritai kalbėti ir apie tai, kad šiuolaikinė karta mažiau skaito. O ir ne visi gali mokytis puikiai“, – aiškino I. Baltakienė.

Ji pamena tą laiką, kai vyko skambios ir gana aršios diskusijos dėl vienodo lietuvių kalbos egzamino.

„Kai buvo paskelbta, kad egzaminas bus vienodas, vienas mano mokinys sakė, kad taip ir turi būti. O kažkas aiškino neišlaikysiantys egzamino taip gerai, kaip kad lietuviai. Suprantama, kad mokyklų direktoriai ar tėvai audringai reagavo, kad galimybių įstoti ir jaustis visaverčiu piliečiu bus sudėtingiau.

Yra įvairių šeimų. Bet jos supranta, kad reikia mokytis lietuvių kalbą. Tas žodis „reikia“… O juk vaikui kitaip atrodo. Juk mokytis nėra lengva. Kai jie mokosi anglų ar net japonų iš animacijos, išmoksta labai lengvai. O lietuvių kalbos mokantis reikia įdėti darbo, tad tai ne taip patrauklu“, – kalbėjo pedagogė.

I. Baltakienė sakė, kad dėl šios problemos lietuvių kalbos mokytojoms, dirbantiems su kitataučiais, skauda širdį.

„Pasišnekame su kolegėmis, kad ugdymas lyg ir vienodas – ir vadovėlių, ir pratybų turime, ir pamokų skaičius lyg ir nemažas – penkios per savaitę, o 11-12 klasėms – po šešias ar net septynias, ir moduliai yra, ir konsultacijos, bet rezultatai kitokie“, – aiškino pedagogė.

Supranta, kad be lietuvių kalbos neapsieisi

I. Baltakienė yra ir klasės vadovė, ji ne kartą klausė tėvų, ar šeima žiūri lietuvišką televizijos kanalą.

„Juk galima žiūrėti animacinius filmukus lietuviškai. Atsako, kad neturi lietuviško kanalo, kad neįdomu. Tačiau visi žmonės skirtingi. Nesakyčiau, kad yra susipriešinimas, kone visi supranta, kad be lietuvių kalbos neapsieisi. Dažnas vaikas kalba ir rašo lietuviškai puikiai“, – apibūdino pedagogė.

Pedagogė pabrėžė ir tai, kad lietuvių kalbos mokymo kitataučių mokyklose reforma buvo pradėta ne tuo to galo – sistema buvo pradėta keisti nuo 11-12 klasės.

Anot mokytojos, dažnam kitataučiam vaikui mokantis lietuvių kalbos negali padėti vyresni šeimos nariai.

Anot mokytojos, reformą pradėjo ne nuo to galo

Pedagogė pabrėžė ir tai, kad lietuvių kalbos mokymo kitataučių mokyklose reforma buvo pradėta ne tuo to galo – sistema buvo pradėta keisti nuo 11-12 klasės.

„Paskui – 9-10, 7-8 klasės. O juk turėtų pradėti nuo mažų vaikų. Nenoriu nieko bloga pasakyti. Švietimas yra tokia sritis, kuri nuolat reformuojama norint gero“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja.

Ką daryti? Anot I. Baltakienės, kitataučių mokyklose vyresniems vaikams lietuvių kalba galėtų būti dėstoma daugiau dalykų, tarkim, geografija ar biologija.

„O kalbėdama apie pradinukus, norėčiau aptarti tokį vieną probleminį klausimą. Pradinėms klasėms lietuvių kalbą turėtų dėstyti labai geri specialistai. Dabar labai dažnai lietuvių kalbą dėsto lietuvių filologiją baigę kitataučiai, kuriems tai nėra gimtoji kalba. Tuomet iškyla keblumų dėl tarties. O taisyklingas tarimas šioje situacijoje labai padėtų. Kai to nėra, kenčia raštingumas. Taigi toks šleifas problemų“, – kalbėjo I. Baltakienė.

Vertinimo lengvatos turėtų išlikti

Ar reikėtų keisti egzaminą – kitataučiams jį rengti kitokį, mokytoja I. Baltakienė neturi tvirto atsakymo. Tačiau ji įsitikinusi, kad vertinimas su nuolaidomis kitataučiams, kaip yra dabar, turėtų ir išlikti.

„Mokydamasis lietuvių kalbos atlieki daug įvairių darbų – ir deklamuoji, ir pristatymus rengi, o per egzaminą turi rašyti rašinį. O kitataučiai vaikai juk nemąsto lietuviškai.

Man labiausiai skauda širdį, kai labai geras mokinys, kuris gauna šimtuką iš anglų kalbos, iš fizikos – per 90 balų, o iš lietuvių kalbos nepasiekia trečio lygio – 84-86 balų. O vaikas gabumais apdovanotas. Bet mąstoma ne lietuvių kalba, o gimtąja, todėl toks ir rezultatas“, – aiškino lietuvių kalbos mokytoja.

Anot I Baltakienės, labai svarbu, kad kitataučiai vaikai pasiektų aukštą raštingumo lygį.

„Esu buvusi Estijoje, klausinėjau, koks jų rašinys. Man atsakė, kad geras tonas būtų rašant pasiremti literatūra, bet rašydamas probleminį rašinį gali atskleisti temą nebūtinai remdamasis literatūra.

Mes, lituanistai, ir gerbiame kalbą, ir džiaugiamės, kad ji valstybinė, ir norime, kad vaikai skaitytų. Bet nenorėčiau, kad tai būtų daroma per prievartą“, – patikino I. Baltakienė.

Šiemet egzaminą išlaikė visi abiturientai

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, kurioje mokomasi ir rusų kalba, ir lietuvių kalba, ir mišriai, direktorius E. Griškevičius sakė, kad jo mokykloje problemų dėl lietuvių kalbos kyla tik tiems vaikams, kurie į Lietuvą atvyko palyginti neseniai. Jis pabrėžė, kad šiemet visi abiturientai išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, kad gimnazijos mokiniai nugali konkursuose, kuriuose varžosi ir vaikai, kuriems lietuvių kalba – ne gimtoji.

E. Griškevičius pasakojo, kad gimnazija jau seniai taiko savo išrastą receptą – skiria papildomų valandų lietuvių kalbos mokymui, priešmokyklinukams taip pat skiriamos valandos mokytis lietuvių kalbos, tai daro gerai pasirengę lituanistai.

„Ministerija mums duoda tam tikrų laisvių. Kiekviena mokykla turi galimybę dalį lėšų, o tai reiškia – valandų, naudoti tam, kam mato esant reikalinga. Mes daug metų mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės skiriame vieną papildomą valandą lietuvių kalbai mokyti. Tarkime, jiems priklauso penkios valandos, o mes turime šešias“, – kokį kelią pasirinko, pasakojo E. Griškevičius.

„Kaune yra kitaip, socialinė aplinka turbūt palankesnė. Vaikai su bendraklasiais, žinoma, bendrauja rusiškai. Bet ne kartą svečiai, pasiklausę vaikų šurmulio koridoriuje, tikslinosi, kokia mūsų mokomoji kalba, mat ten skambėjo lietuvių kalba“, – pasakojo gimnazijos direktorius.

Be to, savo klases A. Puškino gimnazija skelia perpus, tad pamokoje mokosi 10 mokinių.

E. Griškevičius sakė, kad kasmet daugėja lietuviškai besimokančių vaikų. Dabar jų yra daugmaž perpus: po dvi klases besimokančiųjų rusiškai, dvi – lietuviškai. Tarp vyresnių klasių proporcija kol kas kitokia: yra dvi klasės rusiškai besimokančių ir viena – lietuviškai.

Be to, visų dalykų mokytojai terminus, sąvokas privalo išversti į lietuvių kalbą. Tarkim, rusiškai mokydami matematikos pedagogai išverčia į lietuvių kalbą, kaip lietuviškai bus „įstrižainė“, „kvadratinė šaknis“, o chemikai – „rūgštis“ ar „šarmas“.

„Gal prieš trylika metų, kai darėme pokyčius, kai papildomai skyrėme lietuvių kalbos pamokų, vienoje klasėje buvo iškilusi toks diskusija, kad galimai reikia rusų kalbos, o ne lietuvių daugiau. Tada tie vaikai buvo antrokai. Bet paskui, penktoje klasėje, viskas apsivertė aukštyn kojomis, tėvams prireikė lietuvių kalbos.

Mokydami lietuvių kalbos mes ruošiame vaikus ne egzaminui, o gyvenimui Lietuvoje.

Kaune yra kitaip, socialinė aplinka turbūt palankesnė. Vaikai su bendraklasiais, žinoma, bendrauja rusiškai. Bet, kita vertus, ne kartą svečiai, pasiklausę vaikų šurmulio koridoriuje, tikslinosi, kokia mūsų mokomoji kalba, mat ten skambėjo lietuvių kalba“, – pasakojo gimnazijos direktorius.

E. Griškevičius sakė, kad tėvai sutarė ir kad rusakalbiai priešmokyklinukai mokytųsi lietuvių kalbos. Pas šiuos vaikus ateina lietuvių kalbos mokytoja.

„Pas mus vaikai, kurių gimtoji kalba – lietuvių kalba, moko rusakalbius, o rusakalbiai pamoko lietuvių rusų kalbos“, – sakė direktorius.