Lietuvoje

2020.10.12 21:56

Politologai įvertino rinkimų rezultatus: besikeičiančios kartos, pavojaus signalai partijoms ir asmenybių svarba antrame ture

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.10.12 21:56

Socialdemokratai ir „valstiečiai“ susitarė remti vieni kitų kandidatus antrajame Seimo rinkimų ture, tačiau trijose apygardose kaip tik jų atstovai pateko į antrąjį turą. Kokios prognozės dėl antrojo turo rezultatų ir ką rodo balsavimas pirmajame, – pokalbyje su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu ir Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesoriumi Mindaugu Jurkynu.

– Kodėl pirmasis turas šiemet dabartiniams valdantiesiems nebuvo toks sėkmingas kaip prieš ketverius metus? Dalis tuomet vienmandatėje išrinktų jų Seimo narių netgi nepateko į antrąjį turą.

M. Jurkynas: Aš manyčiau, sėkmė labiau lydėjo konservatorius. „Valstiečių“ rezultatas, nors yra prastesnis ir, pagal sociologus, išliktų 3 proc. paklaidų ribose, jeigu remtumės „Vilmorus“ apklausų duomenimis, kita vertus, nėra toks tragiškas, nes būti valdančiaisiais ir turėti tokius rezultatus, man atrodo, tik konservatoriai tokį gerą rezultatą – virš 200 000 balsų – yra surinkę po vienos kadencijos, kai po to pateko į opoziciją. [...]

„Valstiečiai“, žinoma, gavo mažiau, bet pakankamai solidžiai pasirodė ir antrame ture iš tiesų turi daugiau nei teorines galimybes sudaryti valdančiąją koaliciją. Mes galime abstrakčiai pakalbėti, o tų priežasčių gali būti įvairių. Mes galime sakyti, kad nepatiko draudimų politika, atsirado nauja karta, kuri norėjo daugiau laisvės, mažiau moralinių ar kitokių suvaržymų, galbūt lyderiai nebuvo pakankamai charizmatiški.

Dienos tema. Politologai pasidalino antrojo turo prognozėmis: svarbu – stiklinės lubos ir ar prieš valdžią (su vertimu į gestų k.)

– Lenkų rinkimų akcijos pralaimėjimas. Ar tą laimėjimą nusinešė trečios vietos laimėtojas V. Uspaskichas su savo partija?

M. Jastramskis: Kaip pasakė Mindaugas, yra tam tikros hipotezės, bet remiesi ankstesnėmis studijomis, kurių teko daryti ne vieną. Tai yra tas dalykas su Darbo partija: kai dalyvaudavo V. Uspaskichas arba būdavo ryškus – šiuose rinkimuose jis pats nedalyvavo, – bet Europos Parlamento rinkimuose rusakalbiai balsavo taip: trečdalis balsavo už Lenkų rinkimų akciją, trečdalis – už Darbo partiją. Taip, lenkams, pritrūko labai nedaug – kelių tūkstančių balsų. Tie keli tūkstančiai balsų galėjo būti Vilniuje. Šiandien žiūrėjau – Vilniuje Lenkų rinkimų akcija prarado 6 000 balsų nuo praėjusių Seimo rinkimų, lygiai tiek pat gavo Darbo partija. Mes nedarysime tos klaidos, kai matai agreguotus skaičius ir sakai, kas viduje, bet tikėtina, kad tam tikrose apylinkėse buvo paimta. Kitas dalykas – apskritai 13 000 balsų prarado, palyginti su praėjusiais Seimo rinkimais. Tai galbūt mes matome, kad bendrai Lietuvos populiacijoje anksčiau ar vėliau pradeda keistis kartos, seni žmonės su senais rinkiminiais įpročiais jau nedalyvauja rinkimuose. Jaunos kartos elgiasi kitaip. Tikėtina, kad galbūt ir tautinių mažumų jaunosios kartos šiek tiek kitaip balsuos, rinksis nebūtinai šitą partiją.

– Ar Darbo partija vėl atgimė kaip vieno žmogaus partija ar daugiau kaip vieno žmogaus partija?

M. Jurkynas: Manau, kad V. Uspaskichas yra partijos veidas ir prekių ženklas. Bet aš nemanau, kad taip bus visada. Pažiūrėkime į reitingavimą – A. Guoga šauna į priekį. Žinant jo politinį spalvingumą ir pomėgį dalyvauti ne vienos politinės partijos veikloje, netgi įvairius finansinius ir kitokius pajėgumus, tai aš manau, kad jis stengsis nelikti nuošalyje nuo toje partijoje vykstančių valdymo procesų. Ir, manau, norės, kad ateityje jo veidas ir partija būtų labiau siejami. Manau, vienokiu ar kitokiu būdu jis gviešis lyderystės. Ar pasiseks, kitas klausimas, bet, manau, Darbo partija nesitelks vien tiktai ties V. Uspaskichu.

– Laisvės partijos staigmena – netikėtumas, naujasis gelbėtojas ar stiprėjanti liberalių rinkėjų išdava, ar kaip nors, jūsų vertinimu?

M. Jastramskis: Žinot, jeigu būtų atėję visi žmonės į rinkimus, kurie yra labai liberalių ir progresyvių pažiūrų, ir tai dar jų balsų tikriausiai nebūtų užtekę konservatorių liberaliam flangui ir abiem liberalų partijoms. Aš spėčiau, kad Laisvės partijos didelė dalis paaiškinimų yra jauni nauji rinkėjai, pastaruosius 5 metus stebintys politinį gyvenimą. Ne vien Lietuvos, bet ir globalų, sakykim, mes nesame vienas Lietuvos kaimas. Jie mato tuos klausimus, kurie aktualūs ne tik Lietuvoje, bet ir kitur – Europos Sąjunga, imigracija, D. Trampo išsišokimai ir taip toliau. Antras dalykas, lietuviai ieško ko nors naujo, ne visi, bet yra dalis žmonių, kurie balsuoja, pavyzdžiui, pirmą kartą arba praėjusius rinkimus praleido ir nebalsavo. Už ką balsuoti? Naujovių nebuvo tiek jau daug, Laisvės partija galėjo būti, sakykim, prekių ženklas, kur pora procentų žmonių galėjo balsuoti. O kodėl ne? Kaip yra sakiusi profesorė A. Ramonaitė, kai kurie Lietuvos žmonės balsuoja kaip loterijoje – gal ištrauksim laimingą bilietą.

– Kuri naujosios valdančiosios koalicijos tikimybė po antrojo didesnė? Konservatorių su abiem liberalų partijomis ar Darbo partijos, socdemų ir „valstiečių“?

M. Jurkynas: Tas prognozavimas iš tiesų susijęs su kavos tirščiais, bet kavos tirščių yra pakankamai daug. Turbūt galvojame apie tam tikrą psichologinį pranašumą, kurį rodo ir skaičiai, kurį rodo tam tikras nustebimas, jog štai sociologinių apklausų „nepateisinusi“ Laisvės partija surinko tiek mandatų. Ir tas vienmandačių apygardų peržiūrimas, kur tarsi emocinis ir žiniasklaidos dėmesio toks pranašumas tarsi konservatorių pusėje, teigti vienareikšmiškai, kad būtent jie suformuos, sakyčiau, galbūt 51 prieš 49. Iš kitos pusės, antrajame ture mes turime du pagrindinius klausimus: pirma, kiek aukštai ar iš viso yra konservatorių stiklinės lubos antrajame ture, antra, ar „valstiečiai“ yra kaip valdžios partija, tai reiškia, jog balsuosime prieš valdžią, nes jie mus sunervino. Ar dėl alkoholio draudimų, ar dėl kažkokių sveikatos apsaugos paslaugų sutrikimų ir panašiai. Štai šitie du dalykai – ar stiklinės lubos ir ar prieš valdžią – bus svarbūs balsuojant antrajame ture.

M. Jastramskis: Tos studijos, kur mes anksčiau žiūrėdavome, ne vien kas ten balsuoja, už ką, bet pridėjome tokius klausimus, kaip žmonėms tiesiog vertina partijas, kiek jie būtų linkę balsuoti pagal tai. Remiantis tais duomenimis, jau 2019 metais vertinimas tiek „valstiečių“, tiek konservatorių nesiskyrė. Todėl galime apskritai kalbėti, kad Lietuvos rinkėjai norėtų balsuoti „prieš“, jie nemėgsta partijų. Jeigu jie turėtų pasirinkimą, jie nebalsuotų už partijas. Mes matėme, kaip baigėsi prezidento rinkimai ir didelė dalis rinkimų į mero postą. Kuri partija Lietuvos rinkėjų akyse dabar yra labiau odiozinė? Aš sakyčiau, kad „valstiečiai“. Jie ką tik ketverius metus valdė, priėmė sprendimus ir yra daug dėl ko kabintis. Apskritai čia nėra vien psichologija, realus skaičių atotrūkis: konservatoriai – 24, „valstiečiai“ – 17. Tai yra nemažai. Jeigu mes norime kalbėti apie psichologinį efektą, jis atsiranda būtent iš to pranašumo, nes dalis žmonių balsuoja už laimėtoją. Ir tas laimėtojas turi nemažą atotrūkį pirmame ture. Ir tai nebūtinai partija, vienmandatėse balsuojama ir už asmenybę, konkretų žmogų. Bet čia, aišku, yra problema su liberaliomis partijomis, kiek jos gali paimti mandatą antrajame ture. Keista, kad mes kalbame apie galimą konservatorių koaliciją su dviem liberalų partijomis. Jei bet kokiame politikos forume būtų tokia mintis išsakyta prieš kokius dvejus metus, tokiam apžvalgininkui būtų pasukioję pirštą prie smilkinio. Yra stiklinės lubos, kaip sakė Mindaugas, 30 proc., bet mes dabar kalbame, kad dešinė gavo virš 40 proc. balsų. Kai sako centro kairė, tai kairieji yra Darbo partija, „valstiečiai“ ir socdemai. Atsiprašau, kokia yra kairė Darbo partija? Oligarchinė kairė, ne konservatoriai. Tai čia tikra dešinė.

M. Jurkynas: Toks teiginys labiau semantinis. Skiriame blokais. Aišku, kairė daugiau kaip tuščias indas, ten pripildyti galima įvairaus turinio.

M. Jastramskis: Tas tuščias indas ir lieka tuščiu indu. Kaip Darbo partija – tik V. Uspaskicho veidas kaip etiketė ant jo uždėta.

M. Jurkynas: Gal daugiau per koalicijų sudarymą mes juos vadiname kairiaisiais, nes jie šliejasi labiau prie kairiųjų nei prie konservatorių, kurie ne kartą Darbo partiją pavadino ne tik oligarchine, bet ir Maskvos pakalike, ir prokremliška.

M. Jastramskis: Tačiau dabar jie laikosi labai atsargiai. Vakar, kai G. Landsbergis su I. Šimonyte dalyvavo laidoje, taip taip ramiai kalbėjo.

M. Jurkynas: Aš irgi pastebėjau tam tikrą nuoseklumą toje centro kairėje, nes jie vis tiek sako: mes, šios trys partijos, daugiau mažiau įsivaizduojame bendrą darbą, remsime antrame ture – net ir socialdemokratai šitą išsakė. O konservatoriai anksčiau kalbėjo apie plačią koaliciją su socialdemokratais. Dabar mato, kad jiems kaip ir nereikės, kai yra praėjusios dvi liberalų partijos. Jie jau slenkasi į centrą. Sako, mes turėtume pažvelgti empatiškai ir į tuos, kurie pralaimėjo. Natūralu, politinės partijos, ypač tos, kurios jaučia, kad gali būti stiklinės lubos ir prieš jas gali būti balsuojama, slenkasi link centro.

M. Jastramskis: Visi turi stiklines lubas. Socdemams dabar turi stiklines grindis, stiklinį dugną. Ant jo jie stovi ir gali tas dugnas trūkti, galima žemyn nugarmėti. 9 procentus Socialdemokratų partija paskutinį kartą buvo gavusi 2000 metais savivaldos rinkimuose. Po jų pradėjo skambėti pavojaus signalai, iš pirmos politinės pensijos buvo prikeltas A. Brazauskas vienyti jėgų. Čia yra didelis fiasko. Aš nežinau, ką ten kalba apie centro kairės koalicijas. Aš matau, kad dabar G. Paluckas susitarė su R. Karbauskiu. Jeigu aš būčiau G. Palucko vietoj, nematyčiau jokios koalicijas. Eičiau į opoziciją, sėdėčiau ir labai rimtai galvočiau, ką daryti toliau, kur yra problema, kad mes nusileidom iki tiek.

– O jie būtumėt rinkėjas, kiek ta deklaruojama parama padėtų apsispręsti?

M. Jurkynas: Kaip jau minėjau, rinkimuose žmonės renkasi įvairiais motyvais. [...] Kad ir kiek politologai aiškintų, kad mums reikia proporcinės sistemos galbūt su didesniu reitingavimu, kad išliktų galimybė vienokius ar kitokius pažįstamus veidus pastūmėti aukštyn per reitingą, vis tiek žmonės nori rinktis vienmandatėse, akcentuodami asmenybes. Būtent asmenybės, įdirbio, matomumo, kontraversiškumo veiksnys, ko gero, bus gana didelis. Aišku, kokiai partijai priklauso, irgi negalima atmesti. Naujas tretinis veiksnys, kad paremkime vieną ar kitą partiją, gali suveikti, bet ne visada. Atsimenu, V. Matijošaičio kvietimai balsuoti už S. Skvernelį per daug nerezonavo tarp rinkėjų. Kvietimas yra mažiau svarbus nei asmenybės vertinimas ir galbūt partinė priklausomybė. Aš tokią hipotezę kelčiau pagal esamus pastebėjimus.

Populiariausi

Sniegas ir pūgos Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.25 10:52

Sniego bus iki soties: pūgos kilti pradės jau antradienio naktį, o dalyje Lietuvos regionų pusnys gali siekti kelius intensyvus snygis truks mažiausiai pusantros paros; atnaujinta 13.04

12
Agnė Bilotaitė

Lietuvoje

2021.01.25 13:07

Ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną dar mėnesiui Dulkys spėja, kad balandžio 1 d. karantinas galėtų baigtis; atnaujinta 15.51

10
Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.25 09:33

541 COVID-19 atvejis: židiniai fiksuojami įmonėse, tęsiasi protrūkis Klaipėdos vaikų globos namuose mirė 15 žmonių, o pasveiko – 133, atnaujinta 10.03

6