Lietuvoje

2020.10.12 16:43

Mato dešiniųjų pranašumą: nusilpus kairiesiems, pas konservatorius gali perbėgti svarbus žaidėjas

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.10.12 16:43

Pirmojo Seimo rinkimų turo tendencijos rodo, kad antrasis turas gali būti palankesnis dešiniesiems, teigia LRT.lt kalbinti politologai. Anot jų, vis dėlto, ir centro kairės, ir centro dešinės galimoms koalicijoms po antro turo gali trūkti balsų iki daugumos Seime, tad neatmestina, kad galutinę koaliciją gali lemti kelių, ne daugiausiai mandatų surinkusių, partijų sprendimai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionus demokratai (TS-LKD), iškovoję 23 mandatus Seime, antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 16 vietų parlamente, trečioje – Darbo partija (9 mandatai).

5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjerą peržengė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iškovojusi 8 mandatus, tiek pat vietų parlamente iškovojo ir pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija, šeštoje vietoje atsidūrė Liberalų sąjūdis su 6 laimėtais mandatais.

Balsavimo rezultatai

Įžvelgia dešiniųjų pranašumą

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, šie Seimo rinkimai, panašu, tampa tam tikru lūžiu, mat, jo skaičiavimu, dešiniosios politinės jėgos pirmą kartą nuo 1996 m. gavo didžiąją dalį rinkėjų balsų.

Anot jo, tikėtina, jei ši tendencija išliks ir antrajame rinkimų ture, tai reikš, jog dabartiniai valdantieji, tai yra LVŽS, pralaimės rinkimus, neturės galimybės formuoti valdančiosios daugumos.

„Jei aną kartą (per 2016 m. Seimo rinkimus – LRT.lt) situacija atrodė apylygė ir vėliau buvo nusverta į vieną pusę, nes „valstiečiai“ buvo priimti kaip nauja partija, šį kartą jie tokio dalyko neturi. Dabar jie yra keturis metus valdžioje buvusi partija. Tai gali būti jiems nenaudinga“, – apie kitą aspektą prabilo politologas.

Apie aiškiai pastebimą rinkėjų polinkį į dešiniųjų politinių pakraipų partijas – konservatorius, liberalus – LRT.lt kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo teigimu, rinkimų statistika yra nepalanki kairiesiems.

„2016 metų Seimo rinkimuose už kairiojo elektorato partijas – „valstiečius“, socdemus ir „darbiečius“ – balsavo maždaug 517 tūkstančių rinkėjų daugiamandatėje apygardoje, o šiemet už šias jėgas balsavo tik 459 tūkstančiai rinkėjų. Taigi, tai yra minus beveik 58 tūkstančiai rinkėjų. Dešiniojo elektorato 2016 m. rinkimuose buvo 418 tūkstančių, o dabar – 473 tūkstančiai rinkėjų, tai yra padaugėjo beveik 55 tūkstančiais“, – apie dešiniųjų rinkėjų augimą ir kairiųjų smukimą kalbėjo V. Dumbliauskas.

Laimėtojų dar teks palaukti, bet kai kurie fiasko – akivaizdūs

Vis dėlto, tiek M. Jastramskis, tiek ir V. Dumbliauskas teigė, kad po pirmojo turo apie aiškius rinkimų favoritus kalbėti dar nereikėtų. Tiesa, politologų teigimu, kai kurių partijų nesėkmės yra akivaizdžios.

V. Dumbliauskas išskyrė dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių Lietuvos sociademokratų darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nesugebėjimą peržengti 5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjero. Politologo teigimu, tokį LLRA-KŠS rezultatą galima buvo numanyti.

„Esu linkęs pritarti, kad Viktoro Uspaskicho žavesiu vadovaujama Darbo partija galėjo paimti rusakabius rinkėjus iš LLRA-KŠS. Matome, kad tai ir įvyko – jie (LLRA-KŠS – LRT.lt) neperžengė 5 procentų barjero. Jie anksčiau šitą barjerą peržengdavo, nes susijungdavo su Rusų aljanso atstovais“, – atkreipė dėmesį V. Dumbliauskas.

Abu politikos ekspertai bedė pirštu į LSDP, kurie prieš rinkimus neretai užimdavo trečiąsias reitingų lenteles, tačiau po pirmojo turo liko ketvirti.

„Socdemai, net jei skaičiuotumėme kartu su Gedimino Kirkilo socialdemokratais, per šiuos rinkimus, palyginti su praėjusias Seimo, prarado apie 40 tūkstančių balsų. Tai yra žiauru, tai yra stiprus pralaimėjimas, tai yra tragedija, jie eina žemyn akivaizdžiai“, – LSDP nepalankią statistiką pateikė V. Dumbliauskas.

„Neaišku, ką G. Paluckas su socdemais galvoja. [...] Jeigu atvirai, aš jo vietoje eičiau į opoziciją, neprisidėčiau nė prie vienos koalicijos, pradėčiau ruoštis kitiems Seimo rinkimams, pradėčiau socdemų partijoje galvoti apie naujus pirmininko rinkimus“, – apie socdemus atviravo M. Jastramskis.

Tvirtos koalicijos dar nematyti

Tiek M. Jastramskis, tiek ir V. Dumbliauskas LRT.lt teigė, kad po pirmojo turo kalbėti apie aiškias koalicijos po rinkimų neverta – viską nulems antrasis rinkimų turas. Tiesa, pasak politologų, jau dabar aiškėja, kad politinė koalicijos dėlionė nukryps arba į centro kairę, kur galėtų išvien dirbti LVŽS, LSDP ir Darbo partija, arba į centro dešinę, kur darbuotųsi TS-LKD su Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu.

„Bet reikia palaukti antrojo rinkimų turo. Gali nė viena koalicija – nei konservatoriai su liberalais, nei likusios trys partijos – neturėti 71 mandato. Tokiu atveju gali lemti keli mažų partijų į Seimą patekusių kandidatų mandatai“, – perspėjo M. Jastramskis.

Panašiai kalbėjo ir V. Dumbliauskas. Anot jo, net ir po antrojo turo galimos koalicijos, tikėtina, dar nebus tvirtos.

„Daugiamandėje apygardoje dešiniosios jėgos turi 37 mandatus, o kairiosios – 33. O prognozuoti kovas vienmandatėse apygardose yra sunku. Būna taip, kad kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų pirmame ture, pralaimi antrame“, – svarstė politologas.

Tad kuri galima koalicija – centro kairės ar centro dešinės – yra labiau tikėtina?

Centro kairės koalicija: galimybes tokiai sąjungai temdo LSDP nesėkmė

M. Jastramskis, kalbėdamas apie galimybes išvysti centro kairės valdančiąją koaliciją, pažymėjo, kad dabartinės rinkimų tendencijos tokiai sąjungai nėra palankios.

„Atotrūkis tarp konservatorių ir „valstiečių“ yra didelis. Tai yra demotyvacija centro kairės koalicijai. Dar yra ir antras demotyvacijas šaltinis – baisus socialdemokratų pasirodymas, lyginant su anksčiau buvusiais pasirodymais. Skaičiai, kalbant apie į antrą turą išėjusius vienmandatininkus, rodo, kad dešinės politikų į antrą turą išėjo daugiau“, – atkreipė dėmesį VU TSPMI docentas.

Anot jo, iš esmės LSDP buvo vienas svarbiausių žaidėjų, kalbant apie centro kairės koalicijos perspektyvas.

„Nemanau, kad socdemai eis taip atvirai į koaliciją su dešiniaisiais. Tai būtų labai keista. Iš kitos pusės, jie gali pakenkti „valstiečiams“ ir Darbo partijai tuo, kad nebus entuziastingi. Šitas demotyvacinis socdemų faktorius gali suvaidinti vieną esminių vaidmenų antrame ture“, – kartojo ekspertas.

V. Dumbliauskas pažymėjo, kad socdemai, jo manymu, iš esmės neturi kitų pasirinkimų, išskyrus bandymą jungtis prie centro kairės koalicijos, jei tokia būtų buriama, tačiau pačios LSDP pasirodymas rinkimuose mažina tokios sąjungos galimybę.

„Jie eis į koaliciją su „valstiečiais“ būtinai, jei tokią pavyktų formuoti. Manau, kad jiems eiti į koaliciją su konservatoriais neverta, nes prarastų savo tapatybę“, – apie socdemu kalbėjo V. Dumbliauskas.

Centro dešinės koalicija: galėtų tapti dar platesnė, persiviliojusi „darbiečius“

Kaip teigė politologas M. Jastramskis, apie centro dešinės koaliciją kalbėti nebūtų buvę pagrindo, jei liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdis, Laisvės partija – būtų patyrę fiasko per pirmąjį parlamento rinkimų turą.

„Labai svarbi centro dešinės koalicijos prielaida yra abiejų liberalų partijų patekimas į Seimą. Ta prielaida aktyvavosi ir būtent dėl to visi pradėjo kalbėti apie centro dešinės koaliciją. Jeigu mes būtumėme pamatę, kad liberalų partijos prastai pasirodė, nebūtų jokių kalbų apie centro dešinės ar centro kairės koaliciją, būtų buvę kiti dalykai“, – dėstė politikos ekspertas.

Vis dėlto, jis priminė, kad ši galima trijų partijų koalicija, tikėtina, ir po antro Seimo rinkimų turo neturėtų daugumos parlamente, tad dešiniesiems tektų ieškoti papildomos politinės jėgos. Tokia, pasak M. Jastramskio, galėtų tapti labiau centro kairės flangui priskiriama Darbo partija.

„Manau, kad Darbo partija gali suvaidinti tokį vaidmenį, kokį LLRA-KŠS suvaidino 2012 m. rinkimuose. Tarkime, susiformuoja koalicinė ašis iš konservatorių ir dviejų liberalų partijų. Ir „darbiečiai“ gali būti pridedami, kaip saugumą suteikianti partija tvirtesnei daugumai. Tad manau, kad pasiliekama erdvės manevravimui, nes tų mandatų gali prireikti, bet, iš kitos pusės, aš nemanau, kad (Darbo partija konservatoriams – LRT.lt) yra prioritetiniai partneriai“, – svarstė M. Jastramskis.

„Darbiečius“, kaip tuos, kurie turi galėtų veikti ir galimoje centro kairės, ir galimoje centro dešinės koalicijoje įvardijo ir V. Dumbliauskas. Tiesa, pasak jo, šliejimasis prie dešiniųjų gali būti nenaudingas pačiai Darbo partijai.

„Įdomu, ką gali vilioti dešinieji. Darbo partija gali turėti apie 10 mandatų. Bet ar verta V. Uspaskichui eiti su konservatoriais? Jų rinkėjai juk nemėgsta konservatorių, o V. Uspaskichui partija reikalinga ir dėl to, kad jis išlaikytų savo mandatą Europos Parlamente. [...] Kita vertus, V. Uspaskichas, esantis be jokios ideologijos, galėtų dirbti su įvairiomis partijomis. Sunku pasakyti“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.

Populiariausi

Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų