Lietuvoje

2020.10.12 14:27

Karjera Seime nutrūko: vieni mįslingi ir džiaugsis laisve, Skardžius taikysis į kitus postus, Puteikis nusiteikęs laikraščio leidybai

atnaujinta 17.03
Giedrius Gaidamavičius, LRT.lt2020.10.12 14:27

Kadenciją baigiantys ir parlamentą turėsiantys palikti Seimo nariai savo tolimesnių karjeros planų iki galo neatskleidžia, tačiau iš politikos visiškai pasitraukti nežada.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbus pirminius rezultatus, jau dabar aišku, kad naujos kadencijos Seime nebus bent 43 šiuo metu dirbančių parlamentarų.

Steponavičius planuoja dirbti švietimo srityje

Septyni kadenciją baigiantys Seimo nariai apskritai nekėlė savo kandidatūrų. Dar 2018 m. vasarą apie planus trauktis iš politikos pirmą kartą paskelbė parlamento senbuvė konservatorė Irena Degutienė. Tiesa, pirmadienį pirmoje dienos pusėje LRT.lt su politike susisiekti nepavyko.

Be I. Degutienės, rinkimuose nedalyvavo ir nuo 2000 m. parlamente dirbantys politikos senbuviai – socialdemokratas Bronius Bradauskas (2016–2019 m. parlamente nedirbo) bei buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Savo kandidatūrų nekėlė ir 2016 m. su valstiečiai į Seimą patekę Virgilijus Poderys, Viktoras Rinkevičius, Antanas Baura, taip pat Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Leonardas Talmontas.

LRT.lt po rinkimų kalbintas G. Steponavičius sakė, jog sprendimą nebekelti kandidatūros lėmė noras išbandyti save kitose srityse.

„Priežasčių yra pakankamai daug, bet dvidešimt metų darbo Seime yra pakankamas laikotarpis galvoti, kad ateina metais išbandyti save kitose veiklose“, – sakė pašnekovas.

G. Steponavičius pasidžiaugė pirmajame rinkimų ture liberalių politinių jėgų pasiektais rezultatais: „Matydamas rezultatus aš galiu tiktai džiaugtis, kad liberalios idėjos bus pakankamai stipriai ir garsiai atstovaujamos naujajame Seime“.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras pripažino, jog susimąstyti apie politinę karjerą jį paskatino ir kaltinimai piktnaudžiavimu politinės korupcijos byloje.

„Žinoma, kad iš dalies tai irgi vertė mane mąstyti apie dalyvavimą politikoje. Bet pagrindinė priežastis iš tiesų yra tai, kad aš tikrai turiu aiškų supratimą, ką ketinu veikti toliau ir labai šviesia galva, optimistiškai žiūriu į priekį“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Pašnekovas atskleidė, jog pasibaigus kadencijai dirbs švietimo srityje, taip pat patvirtino turintis konkrečių pasiūlymų.

„Kol kas nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet iš tiesų laukia konkretūs darbai“, – sakė G. Steponavičius.

Paklaustas apie planus grįžti į politiką, pašnekovas tikslaus atsakymo nepateikė: „Kalbėkime apie tai, kad manęs laukia nauji iššūkiai, naujose veiklose“.

Puteikis planuoja leisti laikraštį

Kaip rodo VRK skelbiami pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatai, kad naujai išrinktame parlamente nematysime ir daugiau kadenciją baigiančių narių.

Panašu, kad naujos darbo vietos teks ieškoti 12 parlamentarų, kurie 2016 m. į Seimą pateko iškelti arba remiami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS): Kęstutis Bacvinka, Laimutė Matkevičienė, Alfredas Stasys Nausėda, Petras Nevulis, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Lauras Stacevičius, Levutė Staniuvienė, Audrys Šimas, Petras Valiūnas bei Virginija Vingrienė.

Naujai išrinktame Seime nebus ir 2016 m. su valstiečiais išrinkto, tačiau šiemet Krikščionių sąjungos sąraše kandidatavusio Algimanto Kirkučio.

Po pirmojo turo paaiškėjo, kad parlamente nebedirbs ir LVŽS frakcijai priklausę Juozas Imbrasas bei Naglis Puteikis. Praėjusį rudenį tuo metu dar egzistavusią partiją „Tvarka ir teisingumas“ palikusiam J. Imbrasui į Seimą nepavyko patekti su rinkimų barjero neperžengusia Kartų solidarumo sąjunga–Santalka Lietuvai. Rinkimų kartelės neįveikė ir N. Puteikio vedamas Centro partijos–tautininkų sąrašas.

LRT.lt kalbintas pirmą kartą 1997 m. į Seimą patekęs, o nuo 2011 m. be pertraukos parlamente dirbęs N. Puteikis neslėpė nusivylimo rinkimų rezultatais.

„Visose laimėjusiose partijose į pirmas vietas išėjo libertarių pažiūrų politikai – pradedant konservatoriais, baigiant valstiečiais. Vadinasi, Lietuva pasirinko Italijos pokarinį variantą, kai laimi partijos, kurios gina stambųjį kapitalą“, – istorinių paralelių ieškojo politikas.

Pasak N. Puteikio, artimiausias jo darbas – rinkimai Telšių vienmandatėje apygardoje, kur į antrąjį turą pateko jo bendrapartietis Algirdas Bacevičius.

Pašnekovas teigė toliau planuojantis užsiimti politine su viešinimu susijusia veikla – kasmėnesinio laikraščio leidimu, kuriame bandys įtikinti rinkėjus esą klaidingu jų pasirinkimu.

„Kadangi visiškai akivaizdu, kad rinkėjai pasirinko ne viešo intereso gynimo partijas, tai mes savo politine veikla atskleisime, kad rinkėjai suklydo“, – sakė N. Puteikis.

Į Seimą nepatekę socialdarbiečiai skirstytis nežada

Naujai išrinktame Seime nebus ir 7 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovų. Partijai neįveikus minimalaus 5 proc. barjero, mandato neteks nuo 1992 m. parlamente dirbantis partijos pirmininkas, ne kartą įvairius postus Vyriausybėje užėmęs Gediminas Kirkilas. Kartu su juo į Seimą nepateko ir parlamento senbuviai – Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, taip pat 2016 m. išrinktas Rimas Andrikis. Seimo nario statuso neteko ir partiją šiuose rinkimuose vedęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

LRT.lt kalbinta nuo 1992 m. Seime dirbanti LSDDP atstovė I. Šiaulienė išreiškė liūdesį dėl abiejų socialdemokratinių politinių jėgų rezultato pirmajame ture: „Gaila, kad viena (socialdemokratų partija – LRT.lt) nepraėjo, o kita socialdemokratų partija irgi žemiau prognozuotų reitingų“.

Pašnekovė pripažino turinti ateities planų, tačiau jų įvardyti nepanoro.

„Nieko nenoriu kol kas skelbti“, – į klausimą, apie pasiūlymus dėl būsimos veiklos lakoniškai atsakė politikė.

Pašnekovė teigė su politika neplanuojanti atsisveikinti, o veiklą žadą tęsti ir partijoje. Tiesa, pasak jos, viskas paaiškės pasibaigus antrajam rinkimų turui.

„Nemanom, kad mes čia tuo ir pabaigsim, nes vis tiek yra įdirbis. Turėsime savo tarybą ir tada visos kryptys dėliosis. Kai pasibaigs rinkimai, praeis antras turas, tada bus aiškesni sprendimai. Bet šiaip nesam nusiteikę išsivaikščioti“, – sakė I. Šiaulienė.

Tai, kad LSDDP net ir po nesėkmingo pasirodymo planuoja toliau tęsti veiklą, LRT.lt patvirtino jos pirmininkas G. Kirkilas.

„Partija tikrai neplanuoja skirstytis net jeigu mes ir norėtume. Yra jau susikūrusi partija, yra žmonės, yra skyriai, yra jų gyvenimas. Nėra klausimų. Tokių planų net nebuvo“, – teigė politikas, pridūręs, jog po rinkimų numatoma surengti partijos suvažiavimą.

Pašnekovas teigė, kad, nepaisant pralaimėjimo, jo nuotaika išlieka darbinga.

„Laikau save politikos profesionalu ir tokiems dalykams kaip pralaimėjimai rinkimuose esu pasiruošęs visada“, – kalbėjo politikos senbuvis.

G. Kirkilas teigė jokių su tolimesne karjera susijusių pasiūlymų nesulaukęs ir veiklos turėsiantis: „Žaisiu tenisą, turiu daug hobių, žvejyba, knygos, aišku, svarbiausia. Turiu ką veikti. Laisvė yra geras jausmas“.

Savo frakcijos naujai išrinktame Seime neturės ir Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjunga. Partijai neperžengus 5 proc. barjero, be parlamentarų mandatų liko ne vieną kadenciją Seime dirbęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius bei jo kolegos – Zbignevas Jedinskis, Michalas Mackevičius, Vanda Kravčionok ir Irina Rozova.

Skardžius taikosi į kitus politinius postus

Naujojoje Seimo kadencijoje neišvysime ir beveik du dešimtmečius Seime praleidusio su Darbo partija į parlamentą šiemet bandžiusio patekti Artūro Skardžiaus. Tiesa, pašnekovas politinių ambicijų neatsisako.

„Politikoje gali dalyvauti ir nebūdamas Seimo nariu“, – apie tolimesnius planus LRT.lt teigė A. Skardžius.

Kadenciją baigiantis Seimo narys teigė rinkimų rezultatų nesureikšminantis ir neslėpė ketinantis toliau dalyvauti politikoje. Pasak jo, visi atsakymai paaiškės po antrojo turo bei formuojant valdančiąją daugumą.

„Jeigu valdančiojoje daugumoje bus Darbo partija, tai, be abejo, yra kito politinio pasitikėjimo darbo – tiek vykdomojoje valdžioje, tiek kitur yra politinių pareigybių. Kadangi turiu patirtį, nenoriu sudėti savo kaip politiko įgaliojimų“, – sakė A. Skardžius.

Konkrečių ateities planų pašnekovas neatskleidė, tačiau užsiminė apie įvairias galimybes – nuo dalyvavimo rinkimuose iki politinio pasitikėjimo pareigų.

„Artimiausi rinkimai bus į merų vietas, kaip Trakų (rajono – LRT.lt), jeigu merė išeis į Seimą. Po to Europos Parlamento rinkimai ir daug kitų rinkimų, savivaldos rinkimai. Politiko gyvenimas nesibaigia Seimo rinkimais. Politikai dalyvauja ir vykdomojoje valdžioje“, – tolesnes galimybes vardijo A. Skardžius.

Paklaustas, ar kalbos apie vykdomąją valdžią reiškia siekį užimti ministro postą, pašnekovas toliau vardijo politinės veiklos galimybes.

„Manau, galėčiau bet kokį postą užimti, pagal savo politinę patirtį ir žinias, bet tai priklauso nuo susitarimo. Galėčiau ir ministru dirbti, ir viceministru, ir ministro patarėju – įvairiose srityse, kuriose turiu sukaupęs patirtį per 20 metų dalyvavimo politikoje. (...) Ministro patarėjas irgi yra politikas, viceministras taip pat yra politikas, tai tų politinių postų pakankamai daug. Galų gale yra postai ir pačiame seime, ir frakcijoje, ir partijoje“, – kalbėjo A. Skardžius.

Neišrinkta ir daugiau parlamento senbuvių

Lapkričio mėnesį darbą pradėsiančiame naujai išrinktame Seime neišvysime ir daugiau ne vieną kadenciją čia dirbusių parlamentarų.

Likęs trečias Raudondvario vienmandatėje apygardoje, pirmą kartą nuo 2008 m. į parlamentą nepateko savarankiškai kandidatavęs buvęs konservatorius Mantas Adomėnas. Pirmadienį pirmoje dienos pusėje LRT.lt su parlamentaru susisiekti nepavyko.

Panevėžio vakarinėje vienmandatėje apygardoje į antrą turą taip pat nepateko ir kitas nepriklausomas kandidatas – nuo 2012 m. Seime dirbęs praėjusiuose rinkimuose valstiečių remtas Povilas Urbšys.

Jau po pirmojo turo aišku, kad į parlamentą nebepateko ir su Krikščionių sąjunga kandidatavę politikos senbuviai – Egidijus Vareikis bei Rimantas Jonas Dagys. Neišrinktas ir su „Laisvės ir teisingumo“ partija į Seimą patekti bandęs Kęstutis Bartkevičius.

„Ieškosimės darbo“, – į klausimą apie planus pasibaigus kadencijai LRT.lt atsakė nuo 1992 m. su vienos kadencijos pertrauka Seime dirbantis R. J. Dagys.

Parlamentaras teigė, jog kol kas nieko konkretaus dar nėra numatęs ir laukia Seimo kadencijos pabaigos. Su karjera susijusių pasiūlymų tikino taip pat negavęs.

Paklaustas apie politinę veiklą, R. J. Dagys teigė, jog nuo jos atsitraukti neketina: „Tiek metų praleidus politikoje visiškai nuo jos atsiriboti būtų sudėtinga“.

Dalyvavimą politikoje pašnekovas teigė siejantis su savo vadovaujama Krikščionių sąjunga. R. J. Dagys teigiamai atsakė paklaustas apie partijos planus dalyvauti rinkimuose bei tikino nemanantis, jog politinė jėga galėtų išsiskirstyti.

„Aš žinojau, kurdamas naują partiją, krikščionišką partiją, kad nebus nuo to gyvenimas patogesnis. Galima buvo ieškoti įvairiausių kompromisų, bet aš nebuvau linkęs tai daryti. Šešios kadencijos pamokė, kad kompromisai su sąžine nieko gero neduoda“, – paklaustas, kokiomis nuotaikomis sutiko žinią, jog po daugiau nei dviejų dešimtmečių darbo teks pasitraukti iš parlamento, sakė R. J. Dagys.

Be to, dviejų praėjusios kadencijos Seimo narių nebeturės Liberalų sąjūdis. Jau po pirmojo turo aišku, kad partijai Seime nebeatstovaus Jonas Liesys ir Gintaras Vaičekauskas.

Populiariausi

Gausus sniegas laužo medžių šakas

Lietuvoje

2021.01.26 14:32

Vienas didžiausių snygio iššūkių – Varėnoje: medžiai lūžta kas 10 minučių, dalis kelių neišvažiuojami, o sniego kiekis sparčiai auga miškininkai įspėja: pasivaikščiojimus verčiau atidėkite; atnaujinta 15.54

14
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 06:52

Pamatykite: kaip atrodo rytas sostinėje po snygio krituliai tęsis – smarkus snygis kels pūgas, kelininkai įspėja vairuotojus

59
Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2021.01.26 09:35

COVID-19 Lietuvoje: NVSC specialistai bando užkirsti židinių plitimą Vilniaus nakvynės namuose ir Grigiškių slaugos ligoninėje per parą – 686 nauji atvejai, paskiepytų žmonių – 36, antra doze – 0; atnaujinta 11.16

8
Sniegas Vilniuje

Lietuvoje

2021.01.26 10:06

Snygis Lietuvą užklupęs jau daugiau nei pusę paros: didžiausios pusnys – nuo Varėnos iki Vilniaus ugniagesiai šalina virtusius medžius, elektros neturi apie 18 tūkst. namų ūkių; atnaujinta 13.23

24