Lietuvoje

2020.10.08 22:19

Stumbryno įrengimas Dzūkijoje pakibo: teks grąžinti jau panaudotus 700 tūkst. eurų?

Rūta Lankininkaitė, Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.08 22:19

Lietuvai gali būti sunku derėtis su ES dėl naujos paramos aplinkosaugos projektams, sako aplinkosaugininkai. Esą stringant dabartiniams projektams ir aplinkos ministrui birželį sustabdžius stumbryno įrengimą Varėnos rajone, ES fondams gali tekti grąžinti jau panaudotas lėšas. Ministras sako laukiantis, kada Saugomų teritorijų tarnyba pateiks patikslintą stumbrų apsaugos projektą. Tačiau minėtos tarnybos vadovas tikina esą tarnyba pavedimo peržiūrėti projekto naudą ir sąmatą nėra gavusi.

Jeigu stumbryno įrengimas nebūtų sustabdytas, Dzūkijos nacionalinio parko vadovo teigimu, jau būtų pradėti pirmieji žingsniai – baigiamas tverti aptvaras, pievose atsirastų šėryklos, pašarų aikštelės.

„Dzūkijoje jie mažiausiai žalos darytų. Susijungtų su Baltarusijos ir lenkų stumbrais, įvyktų kraujomaiša ir tie stumbrai būtų sveiki ir gyvybingi, turbūt bėgant laikui atsistatytų populiacija“, – sako Eimutis Gudelevičius.

Stringant stumbryno projektui – žala ne tik gyvūnams: ES fondams gali tekti grąžinti jau panaudotas lėšas

Naujam stumbrynui įkurti numatyta 100 hektarų miškų ir pievų. Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika birželį nurodė nutraukti viešuosius pirkimus ir sustabdė projektą. Saugomų teritorijų tarnybai, vykdančiai projektą, nurodė išsiaiškinti, kodėl Vidurio Lietuvoje krito 5 stumbrai.

„Turim atsakyti į klausimus, pirmiausia, kodėl gaudymo metu nugaišo stumbrai, dėl kokių priežasčių gaišta stumbrai .Kodėl tai vyksta, turi atsakyti ekspertai, ko dar nėra atsakyta“, – sako K. Mažeika.

Mokslininkai ištyrė, kad stumbrai krito dėl ligų ir silpnos kraujomaišos.

„Aplinkos ministerijai buvo perduoti liepos mėnesį. Ar juos specialistai pateikė ministrui, negaliu komentuoti. Visaip gali būti. Bet ministerija gavo informaciją apie tyrimus“, – tikina Saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis.

Stumbro apsaugos projekto sąmata – daugiau nei 5 milijonai eurų. Už juos numatyta įrengti naują stumbryną, rekonstruoti Pašilių stumbryną, atlikti genetinius tyrimus.

Aplinkos ministras sako, kad projektas sustabdytas, nes esą stumbryno infrastruktūrai Dzūkijoje numatyta nereikalingų pastatų, 20 stumbrų perkėlimui lėšų skiriama per daug.

Pasak K. Mažeikos, projektą bus galima tęsti, kai saugomų teritorijų tarnyba jį pakoreguos. Tačiau tarnybos vadovas tikina pavedimo tikslinti projektą negavęs. Stumbrų apsaugos planą esą rengė Aplinkos ministerija, o jie – tik vykdytojai.

„Mes esame jiems pasakę, koks yra lūkestis. Sukurti optimalią infrastruktūrą, kad tai nebūtų auksinių narvelių projektas“, – sako K. Mažeika.

„Mes šiai dienai ministerijai neturime ką priduoti, nes neturime pavedimo ką nors koreguoti. Aplinkos ministerija turi apsispręsti, pakoreguoti stumbrų apsaugos planą ir nustatyti bendrus rodiklius saugomų teritorijų tarnybai“, – tvirtina A. Stanislovaitis.

Dėl šio ir kitų stringančių aplinkosauginių projektų nepasitenkinimą reiškia gamtosaugininkai, visuomeninės organizacijos.

„Šiuo metu Lietuva derasi dėl naujos finansinės perspektyvos ir būtent gamtos apsaugos finansavimą EK smarkiai kvescionuoja dėl tikslingumo. Tai, jeigu mes parodome, kad mes net ir turėdami tam numatytas lėšas ir neįgyvendiname, nesprendžiame svarbių gamtosaugos problemų, tai tik parodome, kad gamtosaugos finansuoti nereikia“, – teigia Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Jeigu projektas nebūtų įgyvendintas laiku, ES fondams tektų grąžinti jau panaudotas lėšas – 700 tūkstančių eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Alytaus ligoninės COVID-19 skyrius
COVID-19 TRUMPAI