Sausio 17 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgos minės 25-ąsias įkūrimo metines. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune, atidaryta paroda „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“.
Naujoje parodoje – Krašto apsaugos savanorių pajėgų ketvirčio amžiaus istoriją pristatantys daiktai – pagrindinė ginkluotė, ekipuotės elementai, karinė atributika, apdovanojimai, vėliavos.
„Pati paroda stacionari, tačiau parodos elementai – kilnojami, todėl po pusmečio šią parodą bus galima vežioti, pateikti, parodyti kariniuose daliniuose, švietimo, kultūros, mokslo įstaigose. Be to, planuojama ir kita parodos versija – skaitmeninė. Kiekvienas besidomintis kariuomenės istorija galės su ja susipažinti interaktyvioje erdvėje“, – aiškina Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėjas Andriejus Stoliarovas.
Parodą padėjo rengti savanoriai. Jie dalijosi daiktais, fotografijomis, prisiminimais. Pastaruosius muziejininkai sako ypač tikrinę, nes kai kurie, atrodo, dar netolimos praeities pasakojimai nesutapo. Lietuvių tautai, pasak parodos rengėjų, savanorystės idėja niekada nebuvo svetima – tėvynę gynė įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties žmonės. Buvo priešinamasi ne tik ginklu, bet ir žodžiu, spauda, tikėjimu.
„Paprastai muziejuose ir parodose žmonės skatinami neliesti eksponatų, tik pasižiūrėti. Šiuo atveju suteikiame galimybę pavartyti, pasižiūrėti, ką rašo „Savanorio“ spauda“, – tvirtina Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė Lina Kasparaitė-Balaišė.
Pirmieji atkuriamų savanorių pajėgų žingsniai žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. Po metų pradėta kurti karinė sistema. Savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. Sausio įvykiai imtis veiksmų paskatino dešimtis tūkstančių. 1991 sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro šešios teritoriniu pagrindu suformuotos rinktinės.
