Lietuvoje

2020.10.02 05:30

COVID-19 susirgusį policijos profsąjungos vadovą gąsdina ne virusas, o Vyriausybės veiksmai: galbūt Skvernelis bijo

Gytis Pankūnas, LRT.lt2020.10.02 05:30

Koronavirusu tarnyboje užsikrėtęs Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkas Saulius Grigonis teigia, kad COVID-19 infekcijos plitimas pareigūnų gretose jo negąsdina. Policininkų atstovo teigimu, kur kas didesnė problema – Vyriausybės abejingumas tarnybos bėdoms ir profesionalų nutekėjimas į kitas teisėsaugas institucijas.

Angelų sargų, arba Policijos, dienos proga – LRT.lt interviu su LPDPS vadovu S. Grigoniu, kuriame pareigūnas įvertino dabartinės policijos planus koreguoti ankstesnės vadovybės įvykdytą reformą, Vyriausybės duotus pažadus kelti algas pareigūnams. S. Grigonis pokalbyje atvirai papasakojo ir apie tai, kaip užsikrėtė koronavirusu.

– Kokiomis aplinkybėmis užsikrėtėte koronavirusu?

– Pati sveikatos apsaugos sistema, atrodo, šioje vietoje nėra tokia tobula. Kita vertus, visiškai apsisaugoti nuo viruso neįmanoma. Turiu omeny, kad viruso simptomų žmogus gali nejausti, apie užsikrėtimą net ir nesužinoti.

Mano atveju buvo taip, kad su kolegomis darbo dienos vakare sužinojome, kad ryte pas mus laikyti įskaitų buvo atvykęs žmogus, kuris kontaktavo su koronavirusu galbūt užsikrėtusiu asmeniu. Mes dezinfekavome patalpas. Kitą dieną sužinojome, kad pas mus lankęsis žmogus serga koronavirusu. Dar neskubėjome karantinuotis, dirbome toliau, dar labiau sustiprinome dezinfekavimą. Atrodė, kad viskas gerai, bet užkratą turime. Neaišku, iš kur virusas atėjo, bet oficialiai teigiama, kad užkratas atėjo iš Raseinių pareigūnų.

Kadangi esu instruktorius, pas mane atvyksta kiti pareigūnai laikyti įskaitų. Šiame procese negali išvengti kontakto, nes tikriname pareigūnų profesinius gebėjimus, tad yra ir prakaitas, ir antrankiai naudojami, ir tame pačiame automobilyje būname.

– Kada sužinojote, kad užsikrėtėte? Pajautėte simptomus?

– Iš pradžių simptomais pradėjo skųstis mano kolega. Aš pats negalavimus pajutau savaitgalį. Tada karantinavomės, izoliavosi apie 10 kolegų ir atlikome tyrimus. Teigiamo tyrimo dėl koronaviruso atsakymo rezultato sulaukiau praėjusią savaitę, trečiadienį.

– Kaip jaučiatės dabar?

– Jaučiu viruso simptomus. Jaučiu silpnumą, dingo uoslė. „Apdovanojau“ virusu ir žmoną. Sūnus, ačiū Dievui, nesusirgo. Gerai, kad gyvendami kartu turime galimybę atsiriboti, tad su sūnumi dabar kalbamės telefonu.

– Kitaip tariant, koronavirusu užkrėtėte žmoną, bet sūnus sveikas?

– Taip. Gyvename visi kartu, bet, kai supratome, kad gali būti, jog sergame, vaikas nustojo eiti į mokyklą. Sūnus dabar gyvena tame pačiame pastate, bet kitame aukšte, izoliuotai.

– Ar, Jūsų manymu, policijos pareigūnai yra tinkamai apsaugoti nuo koronaviruso? Ar jais pasirūpinta?

– Skirtingai nei pandemijos pradžioje, dabar tikrai visko užtenka. Šiuo metu, kiek pastebiu, galbūt patys pareigūnai truputį atsipalaiduoja – per pirmąją koronaviruso bangą užsikrėtė keliolika pareigūnų, o dabar tokių skaičiuojame dešimtimis.

– Virusas diagnozuotas daugiau negu 30-iai policijos pareigūnų. Jus tokie skaičiai gąsdina?

– Dėl ligos pavojingumo – ne, nes ligos forma yra lengva. Tačiau dėl policijos sistemos – taip. Jei po savaites iš tų 30 bus 130, tai gali eliminuoti pareigūnus, o kitiems dėl to didės krūviai ir rizika.

– Ar pareigūnų profesinės sąjungos savo nariams, kurie užsikrečia koronavirusu, teikia kokią nors papildomą pagalbą?

– Kol kas ne. Bet mes stebime ir analizuojame padėtį ir pasirengę, pagal galimybes, ateiti į pagalbą.

– Ar turite kokių nors pastabų policijos vadovybei, kalbant apie koronaviruso kontrolę, pareigūnų aprūpinimą?

– Tikrai neturiu. Policijos situacija apskritai kardinaliai pasikeitė. Su džiaugsmu galiu pasakyti, kad policijoje atsirado demokratija. Tiesa, demokratija taip greitai autokratijos nepakeičia, kad ir kaip to norėtųsi. Bet pokyčiai labai jaučiami. Jei kyla problemų, bendraujame su vietiniais vadovais, jei reikia – kreipiamės į aukštesnius vadovus, ir viskas išsprendžiama.

– Profsąjungos dar anksčiau prašė, kad pareigūnams, kurie susiduria su rizika užsikrėsti COVID-19, būtų mokami 60–100 proc. priedai prie algos. Ar šis klausimas Jums tebėra aktualus?

– Taip, nes šis klausimas iki šiol nėra išspręstas. Seimo nariai nuo pat pradžių šį siūlymą aktyviai palaikė, prie pataisos iniciatoriaus Vytauto Bako dėl šios iniciatyvos prisidėjo ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Bet šis klausimas užstrigo Vyriausybėje. Šios idėjos, šios įstatymo pataisos įgyvendinimas būtų geriausia dovana pareigūnams iš šios, jau kadenciją baigiančios Vyriausybės.

Dabar ši pataisa Vyriausybėje yra marinuojama. Kodėl? Galbūt Saulius Skvernelis bijo, kad jam bus prikaišiojama, esą padeda saviškiams. Bet jis kaip tik puikiai supranta, kokiomis sąlygomis dirbame ir kaip mums šito reikia.

Dabar mums tenka atsiremti į 50 procentų priedų prie algos lubas. Realiai mes iš viso gauname tik apie 20 procentų priedus prie atlyginimo už darbą kenksmingomis sąlygomis. O kadangi nėra paskelbtas karantinas, tai negauname ir tiek. Tarkime, mano ir mano kolegų, kurie serga COVID-19, atveju nukenčiame. Tiems, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, situacija yra geresnė. Pavyzdžiui, man nedarbingumas, gausiu tik 60–70 procentų algos, tad ir nukentėsiu finansiškai.

– Ar mūsų centrinė valdžia, kalbant apie premjerą, vidaus reikalų ministrę, kitus Vyriausybės narius, girdi policijos bendruomenės bėdas? Ar centrinė valdžia atsižvelgia į Jūsų prašymus?

– Manau, kad į mūsų bėdas nėra pakankamai įsiklausoma. Galiu pateikti iliustratyvų pavyzdį metų pradžioje – Policijos departamentas neteko finansų asignavimo valdytojo statuso. Iš policijos atimtas šis statusas, o kartu vidaus reikalų ministrė, ne tik kad nederinusi, bet net ir neinformavusi policijos vadovybės, sausio pirmomis dienomis atėmė beveik 500 tūkstančių eurų. Tai buvo grubus ir demonstratyvus kišimasis į policijos veiklą, kas yra nepriimtina ir ši padėtis turi būti taisoma, nes kitaip policija bus politizuota. Beje, pats ministras pirmininkas, dar būdamas policijos vadovu ir vėliau vidaus reikalų ministru, tam prieštaravo, tačiau neužkirto tam kelio, būdamas Vyriausybės vadovu.

Priminsiu, kad nėra įgyvendinta ir „Programa 1000“, tai yra, ne visi pareigūnai gauna bent 1000 eurų dydžio algą, nors Vidaus reikalų ministerijos atstovai aiškina kitaip. Galbūt statistiškai atrodome geriau, bet policijoje algų prasme klesti didžiulė atskirtis ir mes nepatenkame į „Programos 1000“ rėmus. 2019 m. pabaigoje teikėme pasiūlymus, kad iš policijos neatimtų 3,5 mln. eurų. „Programos 1000“ įgyvendinimui reikėjo 39 mln. eurų. Šiemet minimaliai reikia bent 7,7 mln. eurų papildomai darbo užmokesčiui.

– Kodėl, Jūsų manymu, Vyriausybė taip ir nesugebėjo įgyvendinti „Programos 1 000“?

– Žiūrėkime į visa tai paprasčiau. Buvusi policijos vadovybė, švelniai tariant, buvo prisidirbusi. Ir už tai, kad policija prarado finansų asignavimo valdytojo statusą, reikia „padėkoti“ būtent buvusiai policijos vadovybei.

Renatas Požėla vadovauja policijai mažiau nei metus. Siekiama pokyčių, bet tai paskutiniai metai prieš Seimo rinkimus. Nežinau, galbūt čia yra politikos. O kas liečia politikus, jie tiesiog nesilaiko įsipareigojimų, o kai kurie ir duoto žodžio.

– Kaip vertinate planuojamą policijos pertvarką, kurios metu ketinama stambinti padalinius, mažinti vadovų skaičių, optimizuoti dalį policijos funkcijų?

– Pritariu pertvarkai. Svarbiausia, kad šiuo metu su pareigūnais yra kalbama, atsižvelgiama į mūsų nuomonę, diskutuojama. Tik tiek, kad reikėtų neužmiršti, jog mūsų bendruomenė yra išvarginta tų reformų ir turime atitinkamas to pasekmes. Policija visada buvo kadrų kalvė kitoms teisėsaugos institucijoms.

Prieš kelerius metus prasidėjo profesionalų nutekėjimas į kitas institucijas ir tas nutekėjimas nesibaigia iki šiol. Matyt, dėl to, kad pareigūnai prarado tikėjimą tarnyba, jos ateitimi. Reikia spręsti šią problemą, imtis veiksmų, kad žmonės nebėgtų į kitas tarnybas, kad tie kadrai, kurie nutekėjo, grįžtų į policiją. Policijos vadovas, mėgindamas spręsti šias problemas, dabar ima legionierius iš savo buvusios tarnybos, tai yra iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

Pasipriešinimo, lengvo, vidinio sabotavimo, kalbant apie planuojamą reformą, policijoje yra, kadangi „elitas“ per pastaruosius penkerius metus tarnyboje suvešėjo. Šiuos žmones supykdė policijos vadovybės planai mažinti vadovų skaičių.

Pritariu pertvarkai, dabar tam yra tinkamas laikas ir pertvarkos yra būtinos. Policijos sistemoje buvo prisisteigę vietinės reikšmės „kunigaikštysčių“ su „kunigaikščiais“ ir jie darė, ką norėjo. Dabar atėjo laikas padėtį taisyti.

– Bet turbūt buvusios policijos reformos reformavimas taip pat kelia įtampą tarnyboje?

– Taip, bet kitos išeities nėra.

– Ko palinkėtumėte savo kolegoms Angelų sargų dienos proga?

– Linkiu, kad į tarnybą grįžtų pasitikėjimas, linkiu didžiuotis savo tarnyba, nes to policijai trūksta.

Populiariausi

Medikų kova su COVID-19

Lietuvoje

2021.01.15 12:24

Nerimas Pagėgiuose: COVID-19 mistiškai plinta slaugos įstaigoje, serga tik globotiniai, darbuotojų testai – neigiami kol kas neatsekama užsikrėtimų grandinė, papildyta NVSC komentaru

7
VUL Santaros klinikos; gydytojai; ligoninė

Lietuvoje

2021.01.15 09:32

1149 COVID-19 atvejai: naujas protrūkis Pagėgiuose, po tris asmenis mirė 50–59 ir 60–69 amžiaus grupėse nuo pandemijos pradžios pasveiko daugiau nei 100 tūkst. žmonių; atnaujinta 11.22

5