Lietuvoje

2020.10.01 14:08

Kritikos dėl pasisakymų apie smurtą prieš moteris sulaukusi Jurkuvienė paskirta Šeimos tarybos pirmininke

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.10.01 14:08

Ketvirtadienį Seime slaptu balsavimu pritarta naujos Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės Ramunės Jurkuvienės kandidatūrai. Vis dėlto dėl jau anksčiau kritikuotos naujosios tarybos pirmininkės ir šį kartą kilo diskusijos – Seimo salėje priminti R. Jurkuvienės žodžiai, kad apie smurtą pranešančios moterys gali piktnaudžiauti, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas situacijos ne tik nepagerino, bet ir ją pablogino.

Už naująją pirmininkę balsavo 60 parlamentarų, 11 buvo prieš, o penki Seimo nariai susilaikė.

Seimo salyje parlamentaras Rimantas Jonas Dagys sakė, kad pabaigtas svarbus etapas – sukurtas tinklas, kuris organiškai padengs visą įstatymo leidybos erdvę nuo viršaus – Seimo, – iki savivaldybių.

„Dažnai remiamės piliečių valia, šiuo atveju piliečiai savo nuomonę galės ir pasakyti“, – teigė R. J. Dagys.

Anot parlamentaro, dėl R. Jurkuvienės kompetencijų klausimų nekilo: „Žmogus tam pasiruošęs“, – pridūrė jis.

Vis dėlto R. J. Dagys sakė, kad jį neramina „tik vienas dalykas“.

„Neradus priekaištų iš esmės kandidatūrai, (pradėta sakyti – LRT.lt), kad man jūsų konservatyvios pažiūros nepriimtinos. (...) Mes dėl pažiūrų norime pradėti diskriminaciją – visi turime savo pažiūras, bet jei žmogus demokratiškai išrinktas pagal procedūras, neturėtų jam būti metami kaltinimai“, – teigė parlamentaras.

Seimo narys Povilas Urbšys kėlė klausimus, ar tos šeimos, kuriose mušami ir nužudomi vaikai, yra santuokinės šeimos.

„Aš suprantu jūsų susirūpinimą, bet galbūt yra skirtingas suvokimas, kur yra smurto priežastys. Jūs kalbate apie smurtą artimoje aplinkoje prieš moterį, prieš vaiką, o jūs nors kartą pasidomėjote, kas ta artima aplinka, kas per dariniai, kuriuose mušami ir žudomi vaikai. Ar ten yra santuokinės šeimos? Aš labai norėjau sužinoti šitą statistiką, bet kažkodėl nesužinojau.

Yra ir ta kita statistika, kurią atliko Vakarų šalys ir toje pačioje Skandinavijoje, kur priėjo išvados, kad tuose dariniuose, kuriuose yra vienalyčių santykiai, būtent vaikas jaučiasi labiau pažeidžiamas nei tradiciniuose santykiuose tarp vyro ir moters“, – kalbėjo P. Urbšys.

Į tai replikuodama Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kas santuokinis statusas nedaro įtakos smurto artimoje aplinkoje mastams.

Ji taip pat kritikavo R. Jurkuvienės pasisakymus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sakė, kad Nacionalinės šeimos tarybos tikslas yra ne visiškai aiškus, todėl susidarė situacija, kai sukuriama dar viena institucija, kurios tikslas – stumti labai konservatyvų požiūrį ir neigti realias problemas, su kuriomis moterys kasdien susiduria.

Seimo narė Dovilė Šakalienė klausė, kaip galima tinkamu vadinti žmogų, kuris „neigia mokslo duomenis, statistinius duomenis ir nemato smurto prieš moteris Lietuvoje problemos“.

„Kaip toks žmogus gali vadovauti Nacionalinei šeimos tarybai, kai viena didžiausių ir jautriausių problemų yra smurtas šeimoje? (...) Su kokiomis šeimomis šis žmogus ruošiasi dirbti, kaip gali patarinėti dėl šeimos politikos formavimo? Nebent įsivaizduojama, kad Lietuvos šeimose moterų nėra arba kad moterys Lietuvos šeimose nėra svarbios. Man kyla labai rimtas klausimas dėl žmonių, kurie vadina šį asmenį kompetentingu“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė akcentavo, kad tarybos veiklą formuos ne viena pirmininkė, o visa taryba. Pasak jos, komiteto posėdyje pasirodė, kad į visus klausimus buvo atsakyta pakankamai aiškiai ir argumentuotai, o tam padėjo ir praktinė kandidatės patirtis.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė sakė nepalaikysianti tarybos pirmininkės kandidatūros.

„Šeimas reikia palikti jų pačių reikalui, šeimas reikia palikti žmonių reikalui – ne visų šių visažinių politikų, kurie demonstruoja pseudo susirūpinimą šeimomis (...). Kandidatė kalbėjo tribūnoje. Atleiskite, bet nesupratau nė vieno atsakymų į mūsų klausimus.

Yra smurtas artimoje aplinkoje problema ar ne? Visam išsivysčiusiam pasauliui yra, visi tyrimai rodo, kad 8 iš 10 atvejų smurto artimoje aplinkoje yra prieš moteris. Žmogui, kuris planuoja pirmininkauti tarybai, atrodo, kad tai yra ne problema“, – tvirtino A. Armonaitė.

Andrius Navickas svarstė, kad R. Jurkuvienė kandidatuoja ne į „lyčių lygybės kontrolieriaus instituciją“, kurioje, pridūrė jis, kandidatė sunkiai tiktų. Vis dėlto, pasak A. Navicko, R. Jurkuvienė yra besimokantis ir kitus galintis girdėti žmogus, todėl siūlė balsuoti už jos kandidatūrą.

„R. Jurkuvienė yra nuoširdus, labai gilus ir galintis besimokyti, galintis girdėti kitus žmogus. Šiuo atveju aš visgi apsvarstęs visus „už“ ir „prieš“ ir nelabai žinodamas, kokia galėtų būti geresnė kandidatūra šiuo atveju, o jei jau įkūrėme tarybą, visgi siūlyčiau balsuoti „už“, – ragino A. Navickas.

Papiktino R. Jurkuvienės žodžiai apie smurtą artimoje aplinkoje

Rugsėjo pabaigoje parlamentui pateikus R. Jurkuvienės kandidatūrą, jos teiginiai Seimo salėje apie smurtą patiriančias moteris netruko papiktinti ne tik parlamentus, bet ir sulaukti kritikos socialiniuose tinkluose.

LRT.lt primena, kad politikai ir lygių galimybių ekspertai R. Jurkuvienės žodžius apie tai, kad apie smurtą pranešančios moterys gali piktnaudžiauti, o Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas situacijos ne tik nepagerino, bet ir ją pablogino, vadino smurto prieš moteris masto neigimu ir cinizmu.

Taip pat skaitykite

Rugsėjo pabaigoje R. Jurkuvienė Seimo salėje Stambulo konvenciją ir jos ratifikavimą vadino sudėtingu ir gilios analizės reikalaujančiu klausimu.

„Jei pažiūrėtume skubios pagalbos skyrių statistiką, tai ten dominuoja vyrų prieš vyrus smurtas. Ar tai yra vienintelė koncepcija smurto prieš moteris, tai yra lyties pagrindu, ar tai yra, pavyzdžiui, socialinio išmoktumo teorija? Čia dar reikalingos rimtos analizės ir labai rimtai reikėtų pažiūrėti, kaip vis tik, kodėl jo (smurto – LRT.lt) nemažėja, o auga, ir ką daro tie specializuotos pagalbos centrai“, – Seimo salėje sakė R. Jurkuvienė.

Ji taip pat teigė, kad jei anksčiau priimti įstatymai veiktų efektyviai, policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje turėjo mažėti, bet, kaip teigė ji, nemažėjo. Anot jos, tada, kai į šeimos gyvenimą „įsijungia“ didelės jėgos struktūros, gali atsirasti piktnaudžiavimo faktų.

„Kiek yra piktnaudžiavimo momentų šitoje statistikoje ir kiek yra iš tikrųjų moterys patiriančios pažeminimą ir smurtą, mes rimtų duomenų neturime. Kitas momentas, jei kalbant lyties pagrindu, yra nemažai atvejų, kai yra moterų smurtas prieš vyrus ir problema yra tame, kad vyrai nedrįsta kreiptis ir nelabai yra išreikšti mechanizmai, kaip jie tai galėtų padaryti“, – kalbėjo kandidatė į Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkes.

Kritikuota ir anksčiau

Kritikos Nacionalinė šeimos taryba sulaukė dar anksčiau. Biurokratinis agregatas, priežiūros ar cenzūros institucija ir raganų medžioklė – taip dar gegužės mėnesį, Seime pristatant Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį, kalbėjo jos kritikai.

Taip pat skaitykite

Tada kritikos sulaukė ir teikiama tarybos pirmininkė. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė portalui LRT.lt sakė, kad šeimos taryba gali tapti raganų medžiokle.

„Jei (tarybos – LRT.lt) pirmininkė sugebės atsiriboti nuo savo subjektyvių vertinimų ir priešiškumo Stambulo konvencijai, kuri ir yra iš esmės sukurta tai pačiai šeimai, sukurti saugumą nuo smurto artimoje aplinkoje, (...) tai sveikinu, bet iš ankstesnių pasisakymų matome, kad yra pavojus, jog tikrai šeimos taryba su tokia pirmininke ir kai kuriais atstovais gali patapti tokia raganų medžiokle“, – apgailestavo B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Šeimos stiprinimo įstatymas buvo kurtas konservatyvesnių jėgų, kurios labai dažnai viešumoje pasisako diskriminacinėmis ar menkinančiomis nuostatomis kai kurių šeimų atžvilgiu.

B. Sabatauskaitės teigimu, įstatyme yra diskriminacinių nuostatų, todėl yra rizikos, kad taryba, sukurta įstatymo pagrindu, veiks panašiai. Akivaizdu, kad pats Šeimos stiprinimo įstatymas parengtas ir teiktas neatsitiktinai, tai – vystymasis po ilgų bandymų apibrėžti šeimos sąvoką, bandymų apibrėžti šeimą tik per santuoką ar po pasipriešinimo vaiko teisių apsaugos principų įtvirtinimui Lietuvoje, visų formų smurto uždraudimui, portalui LRT.lt kalbėjo B. Sabatauskaitė.

Seime pritarus tarybos sudėčiai, jos kritikai sakė, kad „kone pusė šios tarybos narių prieštarauja vaiko teisių konvencijai, Europos Tarybos moterų teisių ir Smurto prieš moteris įveikimo konvencijai“, baiminosi, kad taryba neužtikrins mažumų nuomonės.

Kokie tarybos įgaliojimai?

Įstatyme teigiama, kad šeimos pagrindas yra „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“ bei „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Šeimos stiprinimo įstatymas buvo priimtas 2017 metų spalį. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytas teisinis pagrindas Nacionalinei šeimos tarybai įsteigti.

Įstatyme teigiama, kad Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Taryba dalyvaus formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikys ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuos jų lūkesčius, teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.

Numatoma, kad taryba taip pat rengs ir kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pristatys pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.

Populiariausi

Seimas

Lietuvoje

2020.10.27 11:48

Seime – du nauji koronaviruso atvejai atnaujinta 12.02