Lietuvoje

2020.10.01 07:07

Miško festivalyje bus aiškinamasi, ar politikai pasuks Žaliuoju kursu, ar didins miškų kirtimą

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.01 07:07

Miško festivalis kasmet rengiamas Anykščių miškuose, šįkart jis kviečia susipažinti su politikų aplinkosauginėmis programomis. Partijų pažadus ir galimybes juos įgyvendinti padės vertinti aplinkosaugos specialistai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena iš diskusijos dalyvių, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, teigia, kad ne visi politikai supranta, kokių permainų reikia imtis gamtosauginėje srityje. Atskaitos tašku jos vadovaujama nevyriausybinė organizacija pasirinko ES paskelbto Žaliojo kurso gaires. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas tikslas, kad Europa 2050 metais taptų žaliuoju žemynu, pasak aplinkosaugininkės, verčia jau šiandien imtis permainų. Tačiau dar ne visi Lietuvos politikai, atrodo, tai supranta, teigia L. Paškevičiūtė.

Šį rudenį Miško festivalis moko iš lėto pasidžiaugti Lietuvos gamta ir pasigilinti į savo santykį su mišku. Festivalio tema – gilusis prisitaikymas. Atsiradęs kaip atsakas į miškų kirtimus saugomose teritorijose, per trejus metus festivalis tapo bendruomenės sambūriu, kuriame rengiami gamtos terapijos užsiėmimai, pažintiniai žygis, kuriuose dalyviai mokomi pažinti valstybės saugomas augalijos buveines.

Šiemet kartu su mokslininkais, etnologijos tyrinėtojais, filosofais bus ieškoma atsakymų, kodėl lietuviai taip skaudžiai reaguoja į naikinamus žalius plotus. Festivalio organizatorė Simona Vaitkutė teigia, kad šiemet vienas iš renginių bus diskusija apie partijų aplinkosaugines programas.

„Mums labai svarbu iki rinkimų pažinti, ką politinės partijos planuoja, kokia bus miškų ir visos gamtosaugos politika“, – sako S. Vaitkutė.

Pasak jos, dažnai miškas sudega krosnyse, kaip biokuras, kirtimuose pasodinami nauji medeliai. „Tačiau matome, kad užsienyje vyksta kitokios diskusijos: mokslininkai sako, kad stabdant klimato krizę ypatingai svarbu išsaugoti brandžius senus miškus. Mums įdomu, kaip Lietuvos politikai ketina spręsti šitą klausimą“, – teigia S. Vaitkutė, spalio 3 dieną kviečianti į diskusiją su politikais, rengusiais partijų aplinkosaugos programos dalį.

Aplinkosaugos koalicija Miško festivalyje pristatys tyrimą, kaip vertina partijų „žaliąsias“ programų dalis. Koalicijos pirmininkė L. Paškevičiūtė teigia, kad atskaitos tašku pasirinko Europos komisijos paskelbtą Žaliąjį kursą. Nevyriausybinės organizacijos vertinimą galima rasti čia .

„Dabar yra formuojama ES politika, jau yra nustatyti daugelio sričių tikslai, kitas etapas yra derybos, kuo prisidės kiekviena šalis narė. Norėtųsi, kad Lietuva prisiimtų ambicingus racionalius tikslus ir išeitų iš užsisukusio rato „duokite mums pinigų, bet neduokite įsipareigojimųׅ“. Tai bus pirmas darbas būsimam Seimui. Antras didelis darbas imtis lyderystės ir įtikinti verslą, visuomenę, kad tie pokyčiai yra būtini. Trečias tikslas – atstatyti sugriuvusią aplinkosaugos sistemą“, – sako L. Paškevičiūtė.

Pasak koalicijos vadovės, kol kas politikai, panašu, nesuvokia Europos sąjungos užduotų iššūkių masto.

„Jeigu suvokti, ko prašo ES su tuo Žaliuoju kursu, tai ji sako, kad norint, jog gamta nebūtų toliau naikinama, 30 procentų sausumos plotų turi būti gerai saugomos, tvarkomos teritorijos. Trečdalis iš jų turi būti išvis griežtai saugoma. Lietuvoje rezervatų teritorija neužima nė dviejų procentų. Taip pat turi būti vystoma gamtiškoji miškininkystė. Kiekvienas miestas, turintis daugiau nei 20-mt tūkstančių gyventojų, privalo kurti apželdinimo planus. Ne „trinkelizavimo“, bet „žalinimo“, o tai apima ir šalia miestų esančius miškus, jie turėtų tapti miesto parkais“, – sako ji.

Miško festivalyje Aplinkosaugos koalicija teigia siūlysianti atkreipti dėmesį, kaip Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos supranta priemones, kurių reikia norint stabdyti klimato krizę. „Visos partijos supranta, kad didžiausios problemos – miškų politikoje. Ir beveik visos pasisako, kad saugomos teritorijos turėtų būti saugomas, o savininkams teisingai kompensuojama, reikalingas nacionalinis susitarimas. Tik viena partija prioritetą teikia laisvam savininko apsisprendimui, o ne saugomų teritorijų politikos prioritetams“.

Aplinkosauginė organizacija teigia, kad programose – ir daug paradoksų. Pasak L. Paškevičiūtės, kiekviena partija šiuose rinkimuose skiria daug dėmesio aplinkosaugai, tačiau politikai dar nekalba apie tai, kad ES Žaliasis kursas – ne tik aplinkosauga, bet ir ūkio, žmonių gyvensenos pertvarkymas. Naujasis Seimas turės imtis pokyčių: mažinti žemės ūkio, transporto sukeliamą taršą, skatinti žiedinę ekonomiką, mažinti gamtos išteklių naudojimą.

„Beveik visos partijos teigia, kad plės biokuro gamybą, vadinasi, siūlys kirsti miškus. Ir nemini, kad tai gali sukelti pavojų biologinei įvairovei. Europos sąjungos specialistai jau keletą metų kelia klausimą, ar biokuras – tikrai tvarus šaltinis. Užkliuvo ir tai, kad kol kas politikai nemini gamtinės miškininkystės. Kaip naudoti mišką, kad nebūtų pakenkta biologinei įvairovei. Toks terminas Lietuvoje dar neegzistuoja“, – sako L. Paškevičiūtė

„Jeigu mums pavyks, tai mes jau po dešimties metų turėsime visai kitokias darbo vietas. Tačiau, jei neturėsime plano ir nedarysime pokyčių dabar, o tam turime 10-20 metų, tai vėliau teks imtis chaotiškų, brutalių veiksmų, kaip buvo dėl COVID-19 paskelbto karantino pradžioje. Tai geriausiai rodo, kas Lietuvai galėtų grėsti“.

Miško festivalis nuotolinę diskusiją su politikais ir specialistų komentarais apie jų programas rengia spalio 3 dieną, ją transliuos socialiniuose tinkluose.

Populiariausi

Seimas

Lietuvoje

2020.10.27 11:48

Seime – du nauji koronaviruso atvejai atnaujinta 12.02