Lietuvoje

2020.10.01 12:59

Valdžia pažėrė pinigų senjorams, medikams ir mokytojams – nuoširdus rūpestis ar rinkiminis saldainis?

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.10.01 12:59

Nuoširdus rūpestis ar rinkimų kampanijos dalis? Toks klausimas jau kurį laiką lydi išmokas, kurias valdžia skyrė senjorams ir medikų poilsiui. Greitu metu poilsiui skirtos išmokos turėtų pasiekti ir pedagogus.

Rugpjūtį visi šalies senjorai gavo vienkartines 200 eurų išmokas. Tokios pačios sumos kuponus poilsiui gauna medikai, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kad po 100 eurų poilsiui gaus ir mokytojai.

„Kiekvienam pedagoginiam darbuotojui – 100 eurų poilsio dotacija“, – skelbia ŠMSM. Praėjusią savaitę pasirodžiusiame pranešime nurodoma, kad dotacijos bus finansuojamos Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytomis lėšomis, o švietimo įstaigose pagrindines pareigas eina 62,9 tūkst. pedagoginių darbuotojų. Taigi, aišku, kad vien mokytojų dotacijoms išmokėti prireiks daugiau nei 6 mln. eurų.

Tokių išmokų skyrimas neįtikina nei politologų, nei ekonomistų. Anot jų, tokios išmokos retai kada būna tikslingos, o jų skyrimo laikas kelia klausimų.

A. Lašas: dar vienas saldainis prieš rinkimus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas portalui LRT.lt kalbėjo, kad žvelgiant į mokytojams skiriamus pinigus neaišku, kokia yra jų paskirtis: „Atostogų sezonas jau baigėsi, dabar yra darbų sezonas. Jei mes galvosime, kad pedagogai ilsėsis su šeima, tai jiems to 100 geriausiu atveju vienai nakvynei užtenka. Nežinau, ar čia ta paskata, kuri ką nors keičia.“

Jei mes galvosime, kad pedagogai ilsėsis su šeima, tai jiems to 100 geriausiu atveju vienai nakvynei užtenka.

A. Lašas taip pat kalbėjo, kad reikėtų atsižvelgti į priešrinkiminį laikotarpį. Pasak jo, tokiu laikotarpiu priimti sprendimus dėl panašių išmokų reikėtų atsargiau. Juolab, A. Lašo teigimu, pati pinigų davimo tvarka nėra nustatyta, neaišku, iš kokių šaltinių iš tikrųjų atsiras lėšų.

„Pradžioje ŠMSM ir ministras kalbėjo, kad tai bus iš Ateities ekonomikos DNR plano lėšų, paskui buvo pakeista, nes su tuo planu šitos dotacijos nieko bendro neturi, bet iš kokių šaltinių tai finansuos, iki šiol nėra aišku. Ir tai kelia papildomų įtarimų, kad šiuo atveju nėra sprendžiama realiai, o duodamas dar vienas priešrinkiminis saldainis“, – komentavo A. Lašas.

Anot jo, yra daug efektyvesnių ilgalaikių investicijų, o skiriami 100 eurų – trumpalaikė dotacija. KTU fakulteto dekanas kalbėjo, kad prasmingiau būtų įsteigti, pavyzdžiui, fondą ar plėtoti edukacinių technologijų startuolį. Jo teigimu, tai būtų prasminga investicija su ilgalaike grąža, nes dabar einama lengviausiu keliu, žadant išmokas likus porai savaičių iki rinkimų.

„[Geriau finansuoti] iniciatyvas, kurios paliks ilgalaikį pėdsaką ir padės užsiauginti žmonių, kurie turės meškerę rankose, o ne tik padalinsime žuvies. Visada laikausi principo, kad išmokykime žmones žvejoti, duokime įrankius, investuokime į tai, o ne dalykime žuvis“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Lašas.

Jis teigė blogai vertinantis tokių išmokų skyrimą, o artėjant rinkimams tai tiesiog primena rinkėjų papirkinėjimą. A. Lašo manymu, tokie sprendimai būtų buvę suprantamesni ir naudingesni iškart po karantino, kai pedagogų įdirbis buvo didelis ir jiems tikrai reikėjo pailsėti.

Dabar visi mokytojai atėję po dviejų mėnesių atostogų, tai aš nesuprantu, į ką ir į kokias atostogas taikoma.

„Dabar visi mokytojai yra atėję po dviejų mėnesių atostogų, tai aš nesuprantu, į ką ir į kokias atostogas taikoma“, – teigė KTU fakulteto dekanas.

Dotacijos būtų buvusios tikslingos pavasarį

Tokių išmokų tikslingumu abejojo ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Portalui LRT.lt jis kalbėjo, kad tokios priemonės tikslingos tik esant ekstremaliai ekonominei situacijai, siekiant padidinti visuomeninę paklausą.

„Lietuvos atveju tokių priemonių taikymas būtų buvęs tikslingas balandžio, gegužės, gal birželio mėnesiais. Bet matant, kaip ekonomika sparčiai atsigauna ir pati atsistoja ant kojų, tokios bendro pobūdžio priemonės, siekiant padidinti visuomeninę paklausą, nebėra tikslingos“, – kalbėjo ekonomistas ir pridūrė, kad kyla klausimų dėl tikrojo išmokų tikslo.

Ž. Mauricas kalbėjo, kad pirmadienį buvo paskelbti rezultatai, rodantys, jog mažmeninės prekybos augimas siekia 7 proc., o tai, anot jo, yra labai spartus ekonomikos augimas, palyginti su tuo, ko buvo tikimasi. Pasak ekonomisto, toks ekonomikos skatinimas, kai suteikiamos dotacijos, praktiškai nebėra reikalingas.

„Rudenį tai visiškai netikslingas ekonomikos skatinimo įrankis. <...> Tokios tikslinės dotacijos poilsiui, maistui, būstui ar panašiai apskritai yra netikslingos. Jos niekada nėra tikslingos, nes iškraipo ekonomiką ir tai yra ne gerovės valstybės bruožas, o geros valstybės bruožas.

Tokios priemonės populiarios į rytus nuo Lietuvos sienos, ypač link Azijos. Centrinės Azijos šalys mėgsta taikyti tokias subsidijas, norėdamos parodyti, kokia valdžia yra gera ir kaip rūpinasi piliečių, tarkime, poilsiu, neatsižvelgdamos į tai, kad tas pilietis galbūt nenori poilsiauti“, – komentavo Ž. Mauricas.

Tokios priemonės populiarios į rytus nuo Lietuvos sienos, ypač link Azijos. Centrinės Azijos šalys mėgsta taikyti tokias subsidijas, norėdamos parodyti, kokia valdžia yra gera ir kaip rūpinasi piliečių, tarkime, poilsiu.

Jis teigė, kad visada yra geriau leisti žmogui pasirinkti, kur jis nori išleisti skiriamas lėšas, nei nurodyti, kad jos turi būti skiriamos, pavyzdžiui, poilsiui. Anot ekonomisto, taip labiau auga ekonomikos efektyvumas, nes žmogus turi galimybę pasirinkti, kur ir kada leis gautus pinigus, o paslaugų gavėjai konkuruoja lygiomis sąlygomis.

„Gal žmogus turi kolektyvinį sodą ir nori ten investuoti pinigus, nenori važiuoti atostogų, tai kodėl priverstine tvarka reikia jį skatinti važiuoti atostogų?“, – portalui LRT.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

Populiariausi

Koronavirusas Lietuvoje

Lietuvoje

2020.10.23 11:08

Rekordinis COVID-19 susirgimų skaičius: infekcija – vėl Ukmergės gydymo įstaigoje, liepsnoja nemažai ligoninių, mokyklų per parą – 442 atvejai, viena mirtis; Vilniaus apskrityje – situacija karščiausia; atnaujinta 11.42

10