Lietuvoje

2020.10.14 20:00

Prabilo Genocido centro darbuotojai – nerimauja dėl centro politizavimo ir istorikų kiršinimo

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2020.10.14 20:00

„Neramina, kad istoriniai faktai ir tiesa bus nustumti į šalį siekiant kitų, su moksliškumu nesusijusių tikslų“, – portalui LRT.lt kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojas. Jis ir keli jo kolegos pasakojo nerimaujantys, kad centrui gali būti siekiama daryti politinė įtaką. Centro direktorius tokias kalbas neigia.

Portalas LRT.lt bendravo su keturiais LGGRTC darbuotojais. Visų jų vardai ir pavardės redakcijai žinomi, tačiau tekste atskleisti nebus. Darbuotojai LRT.lt pasakojo, kad tai, jog centras matomas kaip patrauklus politinis įrankis, nėra naujiena, tačiau tai išryškėjo, kai prie centro vairo stojo naujasis direktorius.

Taip pat skaitykite

Nerimauja dėl politinės įtakos

Visi centro darbuotojai, su kuriais bendravo LRT.lt, kalbėjo tą patį – vis ryškiau matomi siekiai daryti įtaką centro veiklai. Vienas iš kalbintų darbuotojų pasakojo, kad LGGRTC, kaip politinis įrankis, traukė kai kuriuos politikus ir anksčiau, tačiau tai dar labiau išryškėjo liepą, kai pasikeitė vadovybė.

„Centras yra jautri institucija ir politikai visada vienaip ar kitaip stengėsi pasitelkti jį. Su šita valdžia jaučiamas didesnis bandymas daryti įtaką, vis dažniau tam tikri politikai dalyvauja centro renginiuose, pažiūrėkite, kuris Seimo narys pastaruoju metu nuolat dalyvauja“, – kalbėjo centro darbuotojas.

Pasak jo, atrodo, kad norima LGGRTC pasitelkti kaip įrankį informaciniuose karuose, kovojant su propaganda ir ta, anot pašnekovo, nebūtų savaime blogai, tačiau LRT.lt kalbinti darbuotojai nerimauja, kad tai bus daroma istorinės tiesos sąskaita.

„Sakoma, kad gerais noras kelias į pragarą grįstas ir mums toks nerimas kyla, ar istoriniai faktai, ta tiesa, kuri gali būti skaudi ir nemaloni, nebus nutylima dėl politinių tikslų. Turbūt dėl to ir istorikų bendruomenė yra sunerimusi, <...> kyla nuogąstavimai, kad centro veikla bus pakreipiama tam tikra linkme. Manau, kad natūralus toks susirūpinimas“, – pasakojo vienas iš keturių centro darbuotojų, su kuriais kalbėjo LRT.lt.

Taip pat skaitykite

Kitas LGGRTC darbuotojas, kalbėjęs su LRT.lt, svarstė, kad politinių kovų įrankiu jau kurį laiką yra tapusi Lukiškių aikštė. Primename, kad vasarą, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, aikštėje buvo supiltas dirbtinis pliažas, dėl kurio netruko užvirti aistros. Dar liepą Seimas priėmė įstatymą dėl Lukiškių aikštės memorialinio statuso, o rudenį buvo prabilta apie tai, kad aikštės valdytoju galėtų tapti LGGRTC.

„Lukiškių aikštė yra labai geras pavyzdys. Tai yra objektas, kuris be politinio krūvio negali egzistuoti, ir visiškai nesvarbu, kas toje aikštėje vyksta. Tai generuoja politinį kapitalą“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip sakė centro darbuotojas, siekiama, kad LGGRTC taptų ne tik Lukiškių aikštės, bet ir Lukiškių kalėjimo valdytoju. Pastarasis žingsnis, anot pašnekovo, būtų logiškas. Visgi dėl aikštės valdymo kyla neaiškumų.

Taip pat skaitykite

„Nėra tam istorinio pagrindimo. <...> Tai tikrai politizuotas klausimas, nuo pat pradžių toks buvo ir dabar tai yra toks politinių dividendų auginimas. <...> Kodėl kokia nors įstaiga turėtų perimti valdyti miesto aikštę, aš nelabai sugalvoju“, – teigė LRT.lt centro darbuotojas.

Keliama priešpriešą, kur jos nėra?

Apie Lukiškių aikštę kalbėjęs centro darbuotojas taip pat teigė matantis tai kaip siekį galimai supriešinti centre dirbančius specialistus su išorės istorikais.

„Nuo liepos, kai pasikeitė vadovybė, girdisi ne tik iš aukščiausio vadovo, bet ir iš jo aplinkos žmonių, atėjusių dirbti kartu ar neseniai atsiradusių centre, toks noras sukurti vaizdą viešumoje ir mūsų centre, kad egzistuoja kažkokia priešprieša tarp išorinių istorijos mokslo specialistų ir centro specialistų, kad išoriniai specialistai kritikuoja centro veiklą vedini asmeninių ambicijų, pavydo ar dar kažko, o tai yra netiesa“, – kalbėjo centro darbuotojas.

LGGRTC darbuotojai, su kuriais kalbėjosi LRT.lt, vienbalsiu tikino, kad pasverta išorės istorikų kritika gali būti naudinga, padedanti augti ir tobulėti darbe. Centro darbuotojas kalbėjo, kad realybė yra kitokia, nes centro istorikai nejaučia jokios priešpriešos su išorės istorikais ir yra atviri bendradarbiauti.

„Tokios idėjos iškėlimas ir stūmimas palengvina tą politizavimo procesą, centro pajungimą politiniams interesams. <...> Sakant, kad mes tiesiog skelbiame tam tikrą istorijos versiją, o ją puola kiti istorikai, kažkur dirbantys, yra pridengiamas noras nusičiupti politinį kapitalą, orientuotis ne į istorinius tyrimus, o į politinius žaidimus, neva mes čia gerai tiriame, o mus tik puola“, – sakė LRT.lt pašnekovas.

Tiesa, pats liepą pareigas pradėjęs eiti centro vadovas Adas Jakubauskas yra kalbėjęs apie tai, kad centras galėtų pasitelkti išorės istorikus atliekant tyrimus.

Centro vadovas: keista girdėti tokius priekaištus

Pats LGGRTC vadovas A. Jakubauskas portalui LRT.lt pabrėžė, kad centro veiklos nebandoma nei politizuoti, nei juo labiau cenzūruoti. Jis stebėjosi ir tuo, kad kas nors gali manyti, jog centro istorikus bandoma kiršinti su išorės istorikais, nes, jo teigimu, situacija yra visiškai priešinga.

„Tai yra perdėti nuogąstavimai. Mes susitikome su istorikais, jie tą patį sakė per mūsų susirinkimą. Čia turbūt buvo dėl to, kad įsteigtume ekspertų komisiją. Turiu pasakyti, kad ekspertų komisija nėra jokie politikai, mes subūrėme pagal nuostatus, kur direktoriui leidžiama pasikviesti į talką iš išorės ekspertų, kurie padėtų išgryninti tam tikrus postulatus, kaip misija, vizija. Toje komisijoje yra labai garbingi žmonės“, – kalbėjo A. Jakubauskas.

Mes norime suburti, kad būtų vieningas kolektyvas ir kad istorinė bendruomenė mūsų centro būtų konsoliduota.

LGGRTC direktorius teigė, kad jam labai keista girdėti priekaištus dėl priešpriešos, keliamos tarp centro ir išorės istorikų. A. Jakubauskas tikino, kad yra priešingai – centras siekia bendradarbiavimo su universitetuose dirbančiais istorijos mokslo specialistais.

„Tokių net minčių nėra. Mes norime suburti, kad būtų vieningas kolektyvas ir kad istorinė bendruomenė mūsų centro būtų konsoliduota. Mes norime kalbėtis ir su Vilniaus universiteto vadovybe, juolab kad Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas yra istorikas, su Istorijos fakultetu pasirašyti sutartį, kurios buvo pasirašytos – pratęsti“, – komentavo centro vadovas.

Jis sakė manantis, kad jei ir kyla kokia nors priešprieša, tai yra atskirų asmenų nuogąstavimai, o jie yra visiškai nepagrįsti. A. Jakubauskas tikino, kad jis, kaip LGGRTC direktorius, net nemanė, kad gali atsirasti kokia nors priešprieša.

Tiesa, paklaustas apie centro tyrimus, kuriuos išorės istorikai kritikavo, centro direktorius teigė negalintis to komentuoti, nes tai buvo tik pavienės, asmeninės istorikų nuomonės, pozicijos.

„Kadangi gyvename demokratinėje valstybėje, mes kiekvienas turime teisę reikštis“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie Lukiškių aikštės situaciją, centro vadovas teigė, kad pagal galiojančius įstatymus centrui yra pavesta kuruoti memorialinę aikštės dalį, tad jei Seimas ir Vyriausybė centrui paves būti aikštės valdytoju, tai nesikirs su centrui jau keliamais uždaviniais.

„Nepamirškime, kad centras tokią funkciją iš dalies atlieka, mes gi turime Tuskulėnų memorialinį parką, tai yra beveik 5 hektarai teritorijos ir mes prižiūrime tai. Manau, kad čia viskas pagal įstatymą ir moralę“, – komentavo Genocido centro vadovas.

Paklaustas, ar per tris mėnesius, kai vadovauja LGGRTC, juto, kad jam asmeniškai būtų siekiama daryti politinę įtaką, A. Jakubauskas sakė galintis patikinti, kad jokios įtakos jam nėra daroma.

„Mes stengiamės, kad centras taptų nepolitizuota institucija ir kad jokios politikų įtakos nebūtų. Centras turi savo misiją, kuri yra apibrėžta įstatymais, ir tą misiją vykdome“, – kalbėjo A. Jakubauskas.

Populiariausi