Sovietinėje armijoje tarnavę lietuviai tikriausiai dar pamena, kad vasario 23-ioji būdavo minima kaip sovietinės armijos diena. Artėjant šiai datai Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė nutarimą dėl valstybinių pensijų pareigūnams ir kariams. Jame konstatuota, jog Lietuvos piliečiai neteisėtai buvo paimti į prievartinę karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose.
Sovietinėje armijoje tarnavę lietuviai tikriausiai dar pamena, kad vasario 23-ioji būdavo minima kaip sovietinės armijos diena. Artėjant šiai datai Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė nutarimą dėl valstybinių pensijų pareigūnams ir kariams. Jame konstatuota, jog Lietuvos piliečiai neteisėtai buvo paimti į prievartinę karo tarnybą SSRS ginkluotosiose pajėgose.
Apie priverstinę Lietuvos piliečių tarnybą SSRS armijoje Konstitucinis Teismas pasisakė nagrinėdamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo atitiktį Konstitucijai.
Šis įstatymas numatė, jog sovietų armijoje, pasienio, vidaus reikalų ir kitose tarnybose po 1990 m. kovo 11 d. tarnavusiems Lietuvos piliečiams šis tarnybos laikas neįskaičiuojamas į tarnybos laiką skaičiuoti pensijai.
Tačiau Teismas nusprendė, jog asmenų lygiateisiškumo principas yra svarbiau.
Anot Konstitucinio Teismo, pagal tarptautinės teisės normas okupuotos teritorijos gyventojų negalima versti tarnauti priešo valstybinėse ginkluotosiose pajėgose – tai laikoma karo nusikaltimu.
„Lietuvos Respublikos teritorija tarptautinės teisės požiūriu buvo okupuota kitos valstybės ir niekada nebuvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis“, – konstatavo Konstitucinis Teismas.
Pasak KT, tarptautinės teisės požiūriu 1990 m. atkurta valstybė tapati Lietuvos valstybei, prieš kurią 1940 m. birželio 15 d. SSRS pradėjo savo agresiją. Todėl laikoma, kad sovietinės valstybės primestos pareigos – pavyzdžiui, tarnyba sovietinėje armijoje – yra neteisėtos.
„Iš Lietuvos valstybės tęstinumo kyla Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas, kuris reiškia tai, kad tarptautinės ir Lietuvos valstybės konstitucinės teisės požiūriu SSRS pilietybės primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams 1940 m. buvo niekinis aktas, šis aktas nebuvo teisinis pagrindas prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę“, - rašoma Konstitucinio Teismo nutarime.
„Vadinasi, sovietų okupacijos metais Lietuvos Respublikos piliečių (1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusių asmenų ir jų palikuonių) nesaistė ir neteisėtai jiems primestos su SSRS pilietybe susijusios prievolės, įskaitant ir okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestą SSRS visuotinę karo prievolę“, – priduriama nutarime.
