Lietuvoje

2020.09.26 00:22

Debatuose dalyvavusios partijos pasisakė LGBT, moterų teisių, pigiausio vaisto politikos klausimais

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.09.26 00:22

Ar reikia įvesti privalomus skiepus vaikams? Ar reikia vėl įvesti šalyje karantiną? Ar galima medikus traukti baudžiamojon atsakomybėn už klaidas? Ar pritariate laisvų nuo LGBT zonų steigimui? Ar moterų ir vyrų teisės yra lygios? Tai – dalis klausimų, į kuriuos penktadienį vykusiuose debatuose atsakinėjo rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovai.

Seimo rinkimams skirtą laidą LRT rengia savo iniciatyva. LRT TELEVIZIJA, atsižvelgdama į teismo sprendimą, keičia debatų organizavimo tvarką ir dalyviai į laidas kviečiami atsitiktine tvarka – burtų būdu.

Burtai lėmė, kad penktadienio laidoje susirėmė partija Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), partija „Lietuva – visų“ ir politinė partija „Drąsos kelias“.

Ar reikėtų nepriimti vaikų į darželius ir mokyklas, jeigu jie neskiepyti pagal skiepų kalendorių?

Skiepai yra privalomi 12 Europos sąjungos (ES) šalių. Partijos Kartų solidarumo sąjunga-santalka Lietuvai lyderis Arvydas Juozaitis atsakė, kad skiepai yra prievarta. Partijos narė dr. Rasa Jančiauskienė sakė, kad žmogus turi teisę rinktis ir bet kokia intervencija gali būti taikoma tik gavus asmens sutikimą, o vaikų atveju tai sprendžia tėvai arba globėjai.

LR Seimo rinkimų debatai. Partijos pasisakė sveikatos apsaugos, demokratijos padėties ir žmogaus teisių klausimais

LLRA-KŠS lyderis Zbignevas Jedinskis kalbėjo, kad skiepai taip pat neturėtų būti privalomi, tiesa, jo tikinimu, tai priklauso nuo ligų. Pavyzdžiui, LLRA-KŠS lyderio nuomone, skiepytis nuo gripo ar koronaviruso neturėtų būti privaloma. Partijos narys bei susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pabrėžė, kad dėl skiepų turėtų spręsti ne valstybė, o profesionalai, kad skiepai netaptų pasipelnymo šaltiniu.

„Kalbant apie ikimokyklines įstaigas ir bendrojo lavinimo mokyklas, reikėtų plėsti ir stiprinti sveikatos paslaugas jose, plėsti sveikos gyvensenos protegavimą. Tai yra esminiai dalykai“, – sakė J. Narkevičius.

Politinės partijos „Drąsos kelias“ narys dr. Eduardas Vaitkus sakė taip pat nepritariantis, nes, jo žodžiais tariant, velnias slypi detalėse.

„Šiuo metu Lietuvoje pirmą gyvenimo dieną vaikas yra skiepijamas nuo hepatito B. Šitą virusą vaikas gali pasigauti sekso atveju arba vartojant intraveninius narkotikus. 100 tūkst. skiepų yra neblogas verslas. Būtų galima nėščias moteris ištirti, ar jos neserga hepatitu ir tada jų vaikus pirmą gyvenimo dieną tikrai paskiepyti“, – sakė E. Vaitkus.

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašą vedantis politologas Algis Krupavičius sakė, kad jų partija pritartų privalomiems skiepams, tačiau tai turėtų būti pasirinkimo klausimas. Partijos pozicija remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kokie skiepai yra privalomi, taip pat priminta, kad žmogaus gyvenimo trukmė pailgėjo dėl higienos, išrastų antibiotikų ir skiepų.

Ar reikalingas karantinas dabar, o gal reikėtų koronaviruso infekciją valdyti kitomis priemonėmis?

Politinės partijos „Drąsos kelias“ narys E. Vaitkus sakė, kad kovo mėnesį Lietuvoje taikytos priemonės buvo perteklinės.

„Švedijos pavyzdys labai gražiai rodo, kad neribojant ir nežalojant žmonių galima pasiekti gerų rezultatų“, – sakė E. Vaitkus.

Partijos Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai narė R. Jančiauskienė sakė, kad situacija dabar ir pavasarį iš esmės yra skirtingos prognozės prasme, todėl karantinui nepritartų.

„Pavasarį mes nežinojome, su kuo susiduriame. Matėme sudėtingus Kinijos atvejus, kai žmonės krito gatvėse, taip bent mums rodė televizija. Šiandien mes turime objektyvesnę informaciją, kad mirtingumas ne toks, koks pradžioje buvo deklaruotas. Mes drąsiai galime šiandien rinktis laisvesnį gyvenimo būdą ir laisvesnes priemones, neinant į tą karantiną, kokiame buvome pavasarį“, – teigė R. Jančiauskienė.

LLRA-KŠS atstovo J. Narkevičiaus nuomone, Lietuvos Vyriausybė susitvarkė geriausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Jo tikinimu, karantino pavasarį reikėjo, bet, atsižvelgiant į dabar turimas priemones, rudenį tokių infekcijos valdymo priemonių įvedinėti nereikėtų.

„Nė viena Europos šalis nebuvo pakankamai pasiruošus tam naujam reiškiniui, tačiau, jeigu nebūtų karantino pirmojoje bangoje, mes jau dabar matome, kaip jis vyksta mokykloje, tai įsivaizduokime, kas būtų pavasarį mokyklose. Dabartiniu metu mes esame pasiruošę, turime apsaugos priemones, žinome metodikas“, – vardijo J. Narkevičius.

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo lyderis A. Krupavičius nesutiko su LLRA-KŠS atstovo nuomone, kad Lietuva yra pirma pagal koronaviruso suvaldymą, ir atsakė Otto von Bismarcko žodžiais.

„Žmonės labiausiai meluoja trimis atvejais: po medžioklės, per karus ir rinkimus“, – sakė A. Krupavičius ir pridūrė, kad kaimynai latviai su COVID-19 plitimu susitvarkė geriau.

Ar medikai už klaidą turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn?

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo atstovė Joana Bikulčienė pabrėžė, kad iš medikų nereikėtų daryti nusikaltėlių, jeigu klaida padaryta netyčia. Jos nuomone, klaidos turi būti ne slepiamos, o analizuojamos ir iš jų mokomasi.

„Medicina yra ne tik mokslas, bet ir menas ir ligos yra tikrai ne mechaniškai gydomos. Gydytojas, gydydamas pasirenka patį geriausią jo supratimu gydymo būdą, metodą. Jeigu nėra nustatyta gydytojo tyčios, baudžiamojo proceso būti negali“, – tikino J. Bikulčienė.

Partijos „Drąsos kelias“ atstovė Neringa Venckienė pabrėžė, kad medikai už tyčinius veiksmus turi būti baudžiami, o įvykus klaidai reikia žiūrėti į pasekmes. Tos pačios partijos narys E. Vaitkus sakė, kad klaidos nelygios, bet jei klaida prilygsta autoavarijai, kai vietoje stabdžio nuspaudžiamas greičio pedalas, dėl ko žūsta žmogus, už tokias klaidas, jo nuomone, turi būti taikoma atsakomybė, kad ateityje nuo jų būtų apsaugomi kiti.

LLRA-KŠS sąrašo lyderis Z. Jedinskis taip pat sutiko su mintimi, kad visi darome klaidas ir klaida klaidai taip pat nėra lygi. Jo mintį pratęsusi partijos narė Renata Cytacka sakė, kad medikai turi būti apdrausti. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad didžiausią įtaką žmogaus sveikatai turi gyvenimo būdas, todėl sveikatingumui reikėtų skirti didžiausią dėmesį.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai sąrašo lyderio A. Juozaičio nuomone, mediko traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra tas pats, kaip baustume mokytoją, „kuris paruošė vaiką nusikaltėliu“, nes, jo teigimu, yra daug padaryta nusikalstamų pedagogikos klaidų. Jo nuomone, mediką patraukti baudžiamojon atsakomybėn galima tik vienu atveju: „Jeigu jis vietoje skalpelio panaudoja kirvį“.

Jo mintį pratęsusi partijos narė R. Jančiauskienė teigė, kad medikų specialybė savo sudėtingumu gali nusileisti nebent aviacijos pilotų darbui. Medicinoje komplikacijos nėra išvengiamos, todėl šioje srityje baudžiamosios atsakomybės neturi būti.

Ar pritariate, kad toliau galiotų pigiausio kompensuojamojo vaisto politika?

LLRA-KŠS sąrašo lyderis Z. Jedinskis pabrėžė, kad toks sprendimas yra tinkamas, tik pridūrė, kad vaistai senjorams, vyresniems nei 70 metų, turi būti nemokami, o kompensuojami vaistai – prienami visiems.

„Dėl jų kainos tegul sprendžia Vyriausybė“, – sakė Z. Jedinskis.

Partijos „Drąsos kelias“ narys E. Vaitkus sakė, kad pigiausio kompensuojamojo vaisto politiką reikėtų keisti. Jo nuomone, gyventojams reikia palikti pasirinkimo galimybę. Valstybė galėtų kompensuoti 2–3 pigiausių vaistų kainos vidurkį, o jei gyventojas pageidauja įsigyti originalų vaistą, jam turi būti palikta teisė primokėti kainos skirtumą.

Partijos „Lietuva – visų“ narė J. Bikulčienė sakė, kad egzistuojančiai kompensuojamųjų vaistų politikai nepritaria, ją reikėtų keisti, nes vaistus turi pacientui parinkti ne politikai, o gydytojai.

„Renkantis generinį vaistą, kartais jis būna sudėtinis, kartais jis būna šiek tiek brangesnis. Jeigu vartojamas vaistas staiga pakeičiamas į krūva tablečių, kurių galbūt poveikis yra panašus, statistika rodo, kad žmonės greičiau nutraukia tokių sudėtinių vaistų vartojimą arba vartoja tik dalį tų vaistų. Tokiu būdu gydymas yra prailginamas arba iš viso liga komplikuojasi“, – sakė J. Biklučienė.

Partijos Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai“ narė R. Jančiauskienė pabrėžė, kad pigiausias vaistas nėra blogiausias. Valstybės ir Vyriausybės pastangos mažinant kainas yra gerbtinos, nes tas lėšas galima panaudoti kitoms reikmėms.

Ar pritariate pozicijai, kad seksualinių mažumų teisės prilygsta komunizmo destruktyvumui?

LLRA-KŠS sąrašo lyderis Z. Jedinskis išreiškė poziciją, kad jų partijos deklaruojamos krikščioniškos vertybės nesutampa su LGBT išsakomais siekiais sudaryti santuoką su tos pačios lyties asmenimis.

„Šeima yra vyro ir moters santuoka. Visos kitos santuokos, partnerystės, jie gali vadintis kaip sau nori. Jeigu zaporožiečiui prikabinsi mercedeso ženklą, vis tiek jis nebus mercedesu. Tegul jis ir važiuoja savo keliu“, – komentavo Z. Jedinskis.

Panašią poziciją išsakė ir partijos „Drąsos kelias“ atstovai. Jie pritaria vyro ir moters santuokai, bet nepasisako už „70 ir dar daugiau lyčių“.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai lyderis A. Juozaitis piktinosi, kad Europoje neliko vietos tokioms šalims kaip Lenkija, kurios valdžia sukūrė laisvas nuo LGBT zonas. Partijos nuomone, krikščioniškos vertybės nėra suderinamos su seksualinių mažumų teisėmis. Taip pat šios partijos atstovai antrino, kad LGBT narius reikia gerbti, bet leisti jiems įsivaikinti negalima, nes vaikams gali „socialiai persiduoti atitinkama lytinė orientacija.“

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo lyderis A. Krupavičius pabrėžė, kad jokių getų neturėtų būti visuomenėje. Kartu jis akcentavo, kad Lietuvoje diskriminacija nėra didelė – apie 0,2 proc. apklaustų seksualinių mažumų atstovų tikino patiriantys diskriminaciją. Partijos narė J. Bikulčienė pabrėžė, kad visų žmonių teisės turi būti gerbiamos nepriklausomai nuo jo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų, skirtingos nuomonės.

Ar įsivaizduojate demokratiją be nepriklausomos nuo politikų žiniasklaidos?

Partijos Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai lyderis A. Juozaitis sakė, kad žiniasklaida neleidžia politikams pasisakyti, „reklamuoja Europą, kad ten yra geriau, o pas mus yra bala“.

LLRA-KŠS sąrašo lyderis Z. Jedinskis teigė, kad Lietuvoje nėra demokratijos, tik diktatūra. Mat partijos pasiūlytas įstatymų projektas, kad kiekviena šeima už kiekvieną vaiką gautų po 120 eurų, ir nurodė, kad lėšų tam būtų galima paimti apmokestinus bankų turtą, tačiau šis įstatymo projektas „atsidūrė stalčiuose ir tam padėjo žiniasklaida.“

Partijos „Drąsos kelio“ atstovė N. Venckienė pažėrė kritikos laidos vedėjai Ritai Miliūtei, kad ją nutraukia, neleidžia pasisakyti ir tai, jos nuomone, rodo, kad žurnalistai yra priklausomi nuo politikų. Partijos narys Vytautas Antanas Matulevičius antrino, kad žiniasklaidos priemonės bijo kritikuoti, pavyzdžiui, tų ministerijų, kurios pas jas užsako reklamą arba skiria pinigų projektams.

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo lyderis A. Krupavičius tikino, kad žiniasklaida turi būti demokratijos sarginis šuo, tačiau neretai teorija su tikrove nesutampa. Jo nuomone, šiandien žiniasklaidai trūksta objektyvumo, neutralumo.

Ar pritariate, kad moterys turėtų labiau dalyvauti politikoje? Ar moterų ir vyrų teisės yra lygios Lietuvoje?

Partijos „Drąsos kelias“ atstovės N. Venckienės nuomone, šie klausimai nėra reikšmingi Lietuvai.

„Tai priklauso nuo mūsų amžiaus, gabumų, kitų dalykų. Yra daugybė kitų problemų žmogaus teisių srityje: žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, darbo teisių pažeidimai“, – vardijo N. Venckienė.

Partijos Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai lyderiui A. Juozaičiui klausimas pasirodė „įdomus, kuris verčia juoktis. Lietuvos televiziją valdo moteris. Prezidentūrą valdė moteris.“

Jo nuomone, Lietuva yra gerokai aplenkusi Europą pagal moterų ir vyrų lygių galimybių rodiklį, jos diktuoja sąlygas ir praranda pagarbą vyrams, o „vyrai jas gerbia ir myli.“

Partijos „Lietuva – visų“ sąrašo lyderis A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje atstovavimas moterims, pavyzdžiui, Seime stabilizavosi, o Vyriausybė šiuo klausimu yra išimtis. Tiesa, moterų skaičius politikoje yra mažesnis nei Skandinavijos šalyse. Be to, moterys pagal atlyginimą, karjeros ir darbo derinimą yra vertinamos prasčiau.

LLRA-KŠS sąrašo lyderis Z. Jedinskis teigė, kad partija nepritaria Stambulo konvencijai, kuri esą įteisina smurtą prieš moteris.

„Ten parašyta, kad lytis yra socialinė sąvoka. Čia visiems yra aišku, kad čia yra absurdas. Pavyzdžiui, Kanadoje yra priimtas įstatymas, kad kiekvienas asmuo gali paskelbti, kad jis yra kitos lyties. Kas jam paprieštarauja, tam gresia baudžiamoji atsakomybė“, – sakė Z. Jedinskis.

Populiariausi