Lietuvoje

2020.09.25 23:34

Macikuose pašventintos totalitarinių režimų aukų kapavietės: aukų kūnai leido atskleisti žiaurią realybę

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.25 23:34

Šilutės rajone, Macikuose pašventintos nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukų kapavietės. Šią vasarą atlikti archeologiniai tyrimai, ekshumuota per 1100 palaikų, kurie perlaidoti greta Senųjų Macikų lagerių kapinių. Totalitarinių režimų aukos – šimtai lietuvių, belgų, britų, čekų, kanadiečių, lenkų, prancūzų ir kitų tautybių žmonių.

Karinių jūrų pajėgų orkestro melodijomis Macikuose pagerbiami masiškai sulaidoti karo belaisviai. Prieš devynerius metus Armalėnų kaime atsitiktinai po vienos gatvės kelio danga atkasti nacių kalintų belaisvių palaikai, šią vasarą masinėje kapavietėje vykdyti detalūs archeologiniai tyrimai.

„Pagal ištirtų palaikų skaičių dabar kaip archeologai galime konstatuoti, Lietuvoje antra pagal dydį (kapavietė – LRT.lt). Pirmoji būtų Napoleono karių, Vilniuje, Šiaurės miestelyje“, – sako archeologas Rokas Kraniauskas.

Pagerbtas totalitarinių režimų aukų atminimas Macikuose

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikina, kad tokių vietų Lietuvoje nėra daug.

„Tokių vietų ir Europoje nėra daug, kad toje pačioje vietoje būtų ir Gulago lageris, ir nacių lageris, visas tinklas tų lagerių. Čia tokie randai mūsų šalies, palikimas totalitarinių režimų“, – teigia jis.

Rasta ir perlaidota 1122 palaikai ir tai dar ne pabaiga. Liūdna istorija Macikuose prasidėjo 1941-aisiais, kai naciai įrengė karo belaisvių stovyklą, vėliau čia veikė ir Gulago lageriai.

„Buvo kalinami karo aviacijos personalo atstovai iš Vakarų sąjungininkų šalių: amerikiečiai, britai. Kai jau Sovietų Sąjunga okupavo 1944 m., jie iškart nesiėmė steigti savo represinių struktūrų, bet neilgai trukus, po metų, pamatė, kad naciai jau buvo įkūrę savo karo belaisvių stovyklas, buvo jau infrastruktūra, tai sovietai panaudojo pagal labai panašią, galima sakyti, tą pačią paskirtį“, – aiškina Šilutės H. Šojaus muziejaus muziejininkas Mantas Užgalis.

Skaičiuojama per 20 tautybių belaisvių, juos žudė sunkus darbas, prastas maistas, negydomos ligos.

„Antropologinių tyrimų duomenimis, neturime jokių smurtinės mirties priežasčių. Buvo prastai gydyti lūžiai ilgųjų kaulų, menčių, kas rodo, kad nebuvo suteikiama reikalinga, tinkama pirmoji pagalba. Yra labai daug uždegimų pakaušio srityje, galvos srityje, meningito požymių arba negydytų plaučių ligų“, – pasakoja Kultūros vertybių globos tarnybos archeologė Ingrida Čičiurkaitė.

Armalėnų apylinkėse rasti tik vyrų palaikai – nuo 15 iki 45-erių metų. Vieni laidoti tvarkingiau, pataisant galūnes, kiti kūnai bet kaip mesti į duobes.

„Pagrindinę masę radinių sudaro uniformos sagos, karinių uniformų sagos, didžioji dalis įdomiausia yra lietuviškų uniformų sagos su Vyčiu, taip pat nemažai yra belgiškų sagų su liūtu, liūtas turi kardą. Šiek tiek yra lenkiškų sagų, taip pat Sovietų Sąjungos sagų su penkiakampe žvaigžde“, – pasakoja archeologas.

Asmeninių daiktų rasta labai mažai, keli žiedai, šaukštai, pieštukai, vos vieni palaikai – su batais. Čia kalėjo ir lietuvių.

„Kiek čia žmonių yra žuvę, kiek čia vaikų yra palaidota, nes sovietiniais laikais, kai būdavo moterys čia uždarytos, gimdavo vaikų, tai vaikeliai neišlaikydavo tokio baisaus gyvenimo, tokio režimo ir jie masiškai mirdavo. Pagimdžius vaikus ir sulaukus vienerių metų, tuos vaikus atimdavo ir išveždavo į vaikų namus, tai tą dieną, nors ji buvo slepiama, lagery būdavo baisus klyksmas“, – sako žurnalistas, rašytojas Stasys Mėlinauskas.

Aplink Armalėnus, Macikus yra ir daugiau dar netyrinėtų kapaviečių, šalia dabartinės laidojimo vietos hektaro plote yra Gulago aukų vieta, laukiama finansavimo ir ji bus tyrinėjama.

Populiariausi