Lietuvoje

2020.09.25 21:13

Čaplinskas apie COVID-19 priemones Radviliškyje ir Raseiniuose: mes sovietiniais metodais norime spręsti problemas

Rita Miliūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.09.25 21:13

Raseinių savivaldybė atideda planus dėl karantino, tačiau rekomenduoja kaukes ir prašo savanorių padėti užtikrinti saviizoliacijos laikymąsi. Radviliškio savivaldybės administracija dezinfekuoja gatves bei kitas viešąsias erdves ir planuoja dvi savaites dirbti nuotoliniu būdu.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie situaciją kalbėjo virusu užsikrėtęs ir saviizoliacijoje esantis Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, Radviliškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Ekstremalių situacijų valdymo štabo vadovas Justinas Pranys bei Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.

Dienos tema. Čaplinskas apie prastėjančią COVID-19 situaciją: vėl grįžtame prie to paties – dabar matome neišmoktų pamokų pasekmes

– Pone Bautroni, kaip jaučiatės? Kokiomis priemonėmis mieste stengiamasi suvaldyti koronaviruso plitimą?

A. Bautronis: Jaučiuosi gerai, jokių simptomų nejaučiu: nei temperatūra pakilusi, nei kitų juntamas kaulų laužymas yra. Kaip ir sveikas jaučiuosi, bet testas rodo, kad COVID-19 yra.

– Kokiomis priemonėmis mieste stengiamasi suvaldyti koronaviruso plitimą?

A. Bautronis: Šiandien priimti nauji sprendimai dėl visuotinio kaukių dėvėjimo, dėl darbo kiek įmanoma daugiau nuotoliniu būdu, raginant gyventojus neiti į miestą, be priežasties neiti į viešąsias erdves, nevykti pas artimuosius, draugus, giminaičius. Visais įmanomais būdais skatiname, raginame žmones likti namuose ir pan. Taip pat draudžiama būriuotis daugiau negu trims asmenims, nesusijusiems giminystės ryšiais, viešosioe vietose.

Pastebime, kad visuomenėje labai plinta didelė neigiamybė, priešinimasis COVID-19 atvejams. Žmonės tiesiog blokuoja, nepriima informacijos, rekomendacijų, prašymo susitelkti. Galbūt čia grįžtamasis ryšys po karantino, kai žmonės pavargo ir nenori izoliuotis, megzti mažiau kontaktų. Tai pastebi ir Visuomenės sveikatos centas.

– Kaip Radviliškis tvarkosi? Vakar pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl saviizoliacijos nesilaikymo.

J. Pranys: Taip, du atvejai pradėti ir tikimės, kad tai bus vieninteliai tokie pažeidimai, žmonės supras, kad tai neeilinė situacija, reikia priimti tuos mūsų sprendimus tokius, kokie jie yra, būtent dėl pačių žmonių gerovės.

– Ką planuojate daryti, kas bus su mokyklomis, darželiais, kavinėmis, renginiais?

J. Pranys: Renginius jau seniausiai esame atšaukę bent porai savaičių. Mokiniai nuo 5 klasės ir vyresni jau savaitę mokosi nuotoliniu būdu. Mobilusis punktas veikia visu pajėgumu, dirbs savaitgalį. Tirsime, tirsime, dar kartą tirsime.

– Ar užtenka priemonių tyrimams? Turite viską, kad galėtumėte ištirti visus tuos, kuriuos reikia ištirti?

J. Pranys: Visko turime pakankamai, komandos gali dirbti visu pajėgumu. Atrodo, viskas bus gerai.

– Ar gali būti Raseiniuose įvestas karantinas, kurio planuose artimiausiu metu nėra?

A. Bautronis: Visokios galimybės įmanomos, jeigu tik Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė imtų ir padarytų. Mūsų pačių rankomis įvestas karantinas savivaldybės lygmeniu tikrai neatlieps esančių įstatymų, susidursime su tam tikromis teisinėmis spragomis.

Dėl to, manau, ir Visuomenės sveikatos centras nerekomendavo kol kas kreiptis į Vyriausybę, todėl darome tai, ką šiandien galime savo jėgomis. Būsime tikrai patenkinti, jeigu Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija duos nurodymus, įsakymus, kad mums dėl tos pačios savizoliacijos tikrinimo ateitų į pagalbą policijos atstovai iš kitų rajonų, nes trūksta žmogiškųjų išteklių, nes sulaukiame daug signalų ir skambučių, kad nesilaikoma saviizoliacijos. Jeigu ne papildomos policijos pajėgos, tai prašome karių savanorių pagalbos.

– Pone Čaplinskai, kaip vertinate priemones, kurių ėmėsi Raseiniuose ir Radviliškyje?

S. Čaplinskas: Klausau ir galvoju, kaip čia švelniau pasakius... Vėl mes sovietiniais metodais norime spręsti problemas. Nuo pat pradžių agituoju, kad reikia ne vien tik vakarietiškai mąstyti, bet remtis mokslu, medicina. Jeigu ir toliau manysime, kad reikia vien tiktai drausti, bausti žmones ar panašiai, tai bus taip, kaip ir prognozavome: žmonės pradės neigti, paprasčiausiai neklausys. Tarsi kaip sovietų laikais šaunioji partija ir Vyriausybė turi pasirūpinti mūsų sveikata, kad galėtume nieko nedaryti ir sveikai, laimingai gyventi.

– Židiniais virstančiuose miesteliuose žmonės jau imasi priemonių, bet nebūtinai žino, kokios priemonės yra tinkamos. Ką reikėtų daryti?

S. Čaplinskas: Grįžtame prie to paties – dabar faktiškai matome neišmoktų pamokų pasekmes. Tos draudžiamosios priemonės, karantinas buvo reikalingas trumpuoju laikotarpiu. Iš karto sakiau, kad jis buvo per ilgai, kad visi suvoktume, suprastume, jog pasikeitė situacija ir turėsime gyventi su dar vienu virusu šalia daugelio kitų, kurie taip pat gali susargdinti ir galime, deja, galbūt neišgyventi. Kad medicina būtų pasiruošusi teikti pagalbą tiems, kam reikia, o ne laukti eilėje, kol nespėsime priimti.

Medicinos kolapsas dėl COVID-19 neįvyko, medikai susitvarkė. Toliau reikia kiek įmanoma gyventi normalų gyvenimą, tik kiek kitokioje realybėje: truputį daugiau pasisaugoti, laikytis distancijos, tam tikro atstumo. Bet mes tik šnekame, dabar žiniasklaidoje girdime tik šitą vieną priemonę – testuoti, kuo plačiau. Bet ar suvokiama iki galo, ką testuoti, kodėl testuoti ir kaip pasinaudoti tais tyrimo metodais kuo greičiau?

– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė rekomendacijas dėl testavimo, parengtas išanalizavus geriausius iki šiol pavyzdžius. Kiek tas testavimas, kuris vyksta Lietuvoje, vyksta nebūtinai organizuotai, kartais, panašu, labiau stichiškai, atitinka tas gerąsias praktikas ir rekomendacijas?

S. Čaplinskas: Šitos rekomendacijos seniai buvo aiškios ir einama į tai. Bet, ką matome viešojoje erdvėje ir galų gale rezultatus, kuriuos turime, tai aišku, kad jie neatliepia tų seroepidemiologinių reikalavimų. Aiškiai matome, kad testavimo rezultatai nėra iki galo išnaudojami būtent epidemiologinei priežiūrai ir diagnostikai.

– Kaip reikėtų juos naudoti, kad būtų prasminga ir nebūtų pinigai išmesti į balą?

S. Čaplinskas: Kai buvo atliktas tas pirmas seroepidemiologinis tyrimas ir tiriami antikūniai iš piršto. Šiuo tyrimu galima nustatyti, ar žmogus turėjo kontaktą su virusu, ar ne, tyrimas tai parodo praėjus maždaug 10–14 dienų po užsikrėtimo. Bet 7 žmonėms, jeigu teisingai atsimenu, buvo diagnozuota, kad jie turi įgiję IGM antikūnius, o tai reiškia aktyvią infekciją, ir jie platino virusą toliau.

Nežinau, galbūt buvo dirbama su jais, jie buvo nukreipti į ligoninę ir ištirti, ne registruoti, o ištirti visi jų kontaktai, pirmiausia kontaktai artimoje aplinkoje ir darbe... Dabar, kai girdžiu, kad bus dezinfekuojamos gatvės, atleiskit, šypseną kelia. Kurių galų? Kam? Pirmiausia užsikrečiama ne gatvėje praeinant, o – pasikartosiu – artimoje aplinkoje. Ta artima aplinka, be bendradarbių ir šeimos, gali būti tas pats baras, kuriame ilgai sėdi šalia vienas kito.

– Ne visi žmonės rūpinasi saugoti kitus žmones, yra pradedami ikiteisminiai tyrimai, kai užsikrėtę žmonės vaikšto po savo miestelius. LRT turėjome atvejį, kai atėjo į laidą saviizoliaciją pažeidusi Krikščionių sąjungos kandidatė Irena Greičienė, kuri, tikiuosi, nėra užsikrėtusi, bet tikrai turėjo būti saviizoliacijoje. Ką daryti su tokiais žmonėmis? Yra veiksmingų priemonių, kad jie nerizikuotų kitų sveikata?

S. Čaplinskas: Psichologų reikėtų klausti, kodėl atmeta. Galbūt dėl to, kad netiki valdžia, ministru, gal dar kuo nors. Ir eina ta atmetimo reakcija. Bet aš ir sakau, kad tai yra labai blogai: jeigu piliečiai nesupras, kad turi saugoti save ir pirmiausia savo artimuosius – ne dėl ministro ar dar ko nors, o dėl savęs ir dėl savo artimųjų, nematau kito kelio, juk prie kiekvieno policininko nepastatysime.