Lietuvoje

2020.09.27 18:53

Dalis neįgaliųjų vis dar negalės patekti į kai kurias balsavimo apylinkes

Giedrius Gaidamavičius, LRT.lt2020.09.27 18:53

Nors 2019 m. viduryje įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai įtvirtino prievolę visas rinkimų apylinkes pritaikyti žmonėms su negalia, panašu, kad absoliutaus pritaikomumo per artėjančius Seimo rinkimus pasiekti nepavyks. Įdomu tai, kad su balsavimo vietų prieinamumo iššūkiais labiausiai susiduria didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys neįgalieji. 

Diskusijos apie lygias negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti rinkimuose ir pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis vėl kilo praėjusią savaitę, kuomet vežimėlio pagalba judanti Laisvės partijos kandidatė į Seimą Monika Ošmianskienė negalėjo dalyvauti debatuose. Priežastis – pastatas, kuriame vyko Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) organizuoti debatai, nebuvo pritaikytas neįgaliesiems.

Dar 2018 m. pavasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino dviejų negalią turinčių pareiškėjų skundą. Konstatuota, kad 2016 m. per Seimo rinkimus VRK, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti neįgaliesiems, o balsavimo patalpos tam nebuvo tinkamai pritaikytos. Teismas priteisė pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą.

Teigiami pokyčiai pastabėti prieš 2019 m. vykusius rinkimus. Dar 2018 m. pabaigoje VRK, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos neįgaliųjų forumas pasirašė memorandumą, kuriame įsipareigota užtikrinti tinkamas sąlygas negalią turintiems žmonėms dalyvauti rinkimuose.

VRK pateiktais duomenimis, 2019 m. gegužės pradžioje asmenims su negalia buvo pritaikyta 69 proc. rinkimų apylinkių (2018 m. gruodį tokių apylinkių buvo 45 proc.). Be to, pasitelkus specialias priemones, praėjusiais metais vykę rinkimai tapo labiau prieinami klausos bei regos negalią turintiems rinkėjams.

„Praeitais metais tikrai buvo nemažai tokių klausos negalią turinčių žmonių, kurie pirmą kartą gyvenime balsavo. Iki tol jie tiesiog neidavo į rinkimus“, – apie kai kurioms neįgaliųjų asmenų grupėms praėjusiais metais pagerėjusį rinkimų prieinamumą kalbėjo LRT.lt kalbinta Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) projektų vadovė Lina Grebenčiūtė.

Judėjimo negalią turintiems asmenims pritaikyti visas rinkimų apylinkes įpareigoja ir nuo 2019 m. vidurio įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai. Juose nurodoma, jog balsavimo patalpas neįgaliųjų poreikiams privalo pritaikyti savivaldybių administracijos, o jei tokios galimybės nėra, išnuomoti jau pritaikytas.

Visų balsavimo patalpų pritaikyti nepavyks

Vis dėlto, nepaisant teisės aktuose įtvirtintų prievolių, likus kiek daugiau nei 2 savaitėms iki pirmojo Seimo rinkimų turo, neįgaliesiems pritaikytos dar ne visos rinkimų apylinkės.

Remiantis LRT.lt portalui VRK atstovės spaudai Indrės Ramanavičienės pateiktais duomenimis, šiuo metu rinkėjams su negalia pritaikyta 1728 iš 1938 balsavimo apylinkių (89 proc.) – tokią informaciją yra pateikusios savivaldybės. VRK atstovės teigimu, informacija apie neįgaliesiems pritaikytas balsavimo vietas yra pildoma kasdien, o tikslius duomenis numatoma pateikti kitos savaitės pabaigoje.

LRT.lt kalbinta VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė pripažino, kad kai kuriose savivaldybėse situacija su rinkimų apylinkių pritaikomumu neįgaliesiems yra sudėtinga. Ji teigė mananti, jog žmonėms su negalia nepritaikytų balsavimo vietų mažės, tačiau dėl absoliutaus 100 proc. pritaikomumo abejoja.

2019 m. LNF atstovai vykdė rinkimų prieinamumo stebėseną 354 rinkimų apylinkėse, kurios buvo pažymėtos kaip prieinamos asmenims su negalia. Stebėjimo metu nustatyta, kad 10 proc. iš jų prieinamumo reikalavimų neatitiko.

Tokia stebėsena numatoma ir šiemet vyksiančių Seimo rinkimų metu. Todėl, anot LNF atstovės L. Grebenčiūtės, patvirtinti, ar VRK turimi duomenys apie 89 proc. siekiantį rinkimų apylinkių pritaikomumą atitinka realią situaciją, šiuo metu nėra galimybių.

„Mūsų žmonės, savanoriai stebės rinkimines apylinkes, fiksuos, žiūrės, ar pateikta informacija rinkimų dieną atitinka realybę“, – sakė L. Grebenčiūtė.

Neįgaliųjų ir savivaldybių bendradarbiavimas ne visuomet sklandus

L. Matjošaitytės teigimu, šiemet, siekiant užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo vykdymą, savivaldybės turėjo sudaryti specialias komisijas, susidedančias iš pačių savivaldybių, rinkimų komisijų bei neįgaliųjų organizacijų atstovų. Sudarytos komisijos turėjo apžiūrėti visas savo savivaldybės teritorijoje esančias balsavimo patalpas, įvertinti, ar jos tinkamai pritaikytos judėjimo negalią turintiems asmenims.

„Matome, kad reikalai keičiasi ir savivaldybės tikrai žiūri, įvertina, ir tas patalpas, kurios buvo netinkamos rinkėjams su negalia, pakeitė tinkamomis. Net vakar vykusiame komisijos posėdyje (pokalbis su L. Matjošaityte vyko rugsėjo 18 d. – LRT.lt) kaip tik turėjome sprendimą, kur keitėme balsavimo patalpų adresus, kadangi vis dar savivaldybės apsižiūri, kad viena ar kita patalpa yra nepritaikyta ir tą patalpą pakeičia į pritaikytą“, – apie savivaldybių pasiruošimą artėjantiems rinkimams pasakojo VRK pirmininkė.

Kad tarp savanorių, neįgaliųjų organizacijų bei savivaldybių administracijų vyksta glaudus bendradarbiavimas, patvirtino ir L. Grebenčiūtė.

Tiesa, LNF projektų vadovė paminėjo ir pasitaikančius nesklandumus. Vienas iš jų – nesusikalbėjimas tarp tų, kurie turi užtikrinti rinkimų prieinamumą, ir tuo prieinamumu suinteresuotos pusės – žmonių su negalia. Dėl to esą atsiranda papildomų techninių kliūčių.

„Iškyla tam tikri niuansai, kaip tarkime ne vietoje pastatytas pandusas arba durys atsidarančios į kitą pusę, arba įėjimas nepažymėtas į pastatą pro avarinį įėjimą“, – teigė L. Grebenčiūtė.

Pasak LNF atstovės, skirtingose savivaldybėse bendradarbiavimas su neįgaliaisiais taip pat skiriasi. Kol vienos savivaldybės su neįgaliųjų bendruomene palaiko glaudų ir ilgametį bendradarbiavimą, kai kur su vietinės valdžios institucijomis komunikacija yra komplikuota. Pašnekovės teigimu, tai atsiliepia ir rezultatams.

„Yra ir tokių (savivaldybių – LRT.lt), kur, tiesiog, atsiunčia žmogui pasirašyti kažkokius lapus ir sako „tu per vieną dieną suvažinėk ir pasakyk mums, ką reikia padaryti“, – pasakojo L. Grebenčiūtė.

LNF projektų vadovės teigimu, toks sprendimų priėmimo būdas yra netinkamas: „Turbūt kiekvienam objektui reikia ir kompetencijos, ir žinių, ir iš įvairių negalių perspektyvos pasižiūrėti, ką reikia padaryti“.

Kaip neigiamą pavyzdį, L. Grebenčiūtė paminėjo bendradarbiavimą su Klaipėdos miesto savivaldybe: „Jie aktyviau pradėjo bendradarbiauti po vasaros, kai šis klausimas buvo iškeltas šiek tiek plačiau. Iki tol bendradarbiavimas buvo toks vienkartinis. Tai nėra tas bendradarbiavimas, kurio mes siekiame.“

Pastatų pritaikymas aktualus ne tik rinkimams

Pasak L. Matjošaitytės, kalbant rinkimų apylinkių pritaikymą neįgaliesiems ir ieškant tinkamų patalpų, kai kur susiduriama su sunkumais. VRK pirmininkės teigimu tinkamas patalpas ypač sudėtinga rasti šalies periferijoje, kaimiškose vietovėse: „Kartais tikrai yra vienas pastatas, kuris yra senas ir galbūt ne visada verta investuoti į jo pritaikymą, kadangi po vienų ar kitų metų galbūt išvis tas pastatas nebus naudojamas pagal tiesioginę paskirtį.“

L. Matjošaitytės teigimu, neradus tinkamų patalpų, VRK savivaldybėms rekomenduoja iš anksto rinkėjams suteikti maksimalią informaciją apie artimiausias neįgaliesiems pritaikytas balsavimo patalpas. Taip negalią turintys asmenys galės nuspręsti, kurią balsavimo vietą jiems pasirinkti.

VRK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad visos rinkimų apylinkės yra įsteigtos viešos paskirties pastatuose. L. Matjošaitytės teigimu, šis klausimas nebuvo sprendžiamas daugelį metų, o atsakomybė už patalpų nepritaikymą neįgaliesiems tenka tų pastatų savininkams arba valdytojams – tarp jų ir pačioms savivaldybėms.

„Jeigu valstybės institucijos užsiimtų tuo klausimu, tai mes neturėtume viešos paskirties pastatų, kurie nėra pritaikyti rinkėjams su negalia, ir rinkimų metu mes nespręstume balsavimo patalpos pritaikymo ar nepritaikymo klausimų“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Pasak VRK pirmininkės, pastatų, kuriuose įsikūrusios balsavimo patalpos, pritaikymas negalią turintiems asmenims turėtų būti užtikrinamas ne tik rinkimų metu: „Tos patalpos turi būti prieinamos visiems 365 dienas per metus. Ir ne kas kelerius metus, kada vyksta rinkimai, bet absoliučiai kiekvieną dieną.“

Kad rinkimų apylinkių pritaikymas neįgaliesiems neturėtų būti vienadienė akcija, sutinka ir LNF projektų vadovė L. Grebenčiūtė: „Mūsų tikslas yra, kad tie sprendimai liktų ir toliau, kad žmonės galėtų naudotis tais pastatais ir paslaugomis, esančiomis tuose pastatuose.“

2018 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktos Vilniaus mieste esančių rinkimų apylinkių prieinamumo fizinę negalią turintiems asmenims analizės duomenimis, daugiausia sostinės rinkimų apylinkių yra įsikūrusios švietimo įstaigose – 135 iš 151 (89 proc.). Tik 2 apylinkės veikė verslo įmonių patalpose.

Balsavimas namuose – nepakankama priemonė

Kaip teigė L. Matjošaitytė, išankstinio balsavimo metu rinkėjai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, gali balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti bet kurioje savo apygardoje esančioje rinkimų apylinkėje. Be to, visą su rinkimais susijusią negalią turintiems asmenims aktualią informaciją žadama pateikti VRK interneto svetainėje.

VRK pirmininkė teigė, kad dėl informacijos viešinimo apie rinkėjams su negalia pritaikytas patalpas bus tariamasi ir su savivaldybėmis. Informacija numatoma pasidalinti ir su neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis.

Galimybę neįgaliesiems asmenims balsuoti namuose užtikrina ir Seimo rinkimų įstatymas.

Vis dėlto, pasak L. Grebenčiūtės, balsavimas namuose, kaip rinkimų prieinamumo žmonėms su negalia priemonė, galimas tik tais atvejais, kai žmogus neturi jokios galimybės išeiti iš namų.

„Negalią turintys žmonės sako, kad tada mes viską turime namuose daryti – mes galime apsipirkti namuose, mes galime balsuoti namuose, mes galime užsisakyti maistą į namus, bet mes norime būti tokie patys, kaip visi. Mes norime būti visuomenės dalyviai. Kaip tada tie žmonės atsidurs gatvėje, tarp mūsų, jei mes viską jiems namuose pateiksime“, – sako pašnekovė.

L. Grebenčiūtė nesutinka ir su pasigirstančiais pasiūlymais vežimėlio pagalba judančius asmenis tiesiog užnešti laiptais: „Žmogus nėra daiktas rateliuose. Jam nėra malonu, kai prie jo kažkas svetimas liečiasi, kai kažkaip jį bando kelti, jis gali išvirsti. Tai pavojinga ir tiems, kurie jį neša, tai apskritai nėra oru.“

„Siekis yra, kad žmogus savarankiškai galėtų viską pasidaryti, o ne kažkas už jį kažką padarytų ar tuo labiau užneštų“, – įsitikinusi LNF projektų vadovė.

Vilniuje apylinkių pritaikymas vienas iš prasčiausių

„Prasčiausia situacija yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tose savivaldybėse, kurios turi daugiausia apylinkių. Kalbam apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą“, – teigė L. Matjošaitytė, paklausta apie tai, kuriose savivaldybėsesituacija šiuo metu yra prasčiausia.

VRK pirmininkės teigimu, mažiau apylinkių turinčiose mažesnėse savivaldybėse situacija yra geresnė.

Kad negalią turintiems asmenims Vilniuje ir Klaipėdoje esančių rinkimų apylinkių pritaikyta mažiau, patvirtino ir L. Grebenčiūtė.

Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin LRT.lt teigė, kad šiuo metu Vilniaus mieste žmonėms su negalia pritaikytos 76 rinkimų apylinkės iš 154 (49 proc.). Gerėjančią situaciją savivaldybės atstovas bandė iliustruoti pateikdamas ankstesnių metų skaičius. Jo teigimu, 2016 m. Seimo rinkimų metu neįgaliesiems buvo pritaikyta 16 rinkimų apylinkių, 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu – 41, per prezidento rinkimus – 42.

Pasak V. Mosin, iki spalio 11 d., kuomet vyks rinkimų į Seimą pirmasis turas, Vilniuje rinkėjams su negalia planuojama pritaikyti dar apie 10 rinkimų apylinkių.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovo teigimu, rinkimų apylinkių pritaikymą vertino asmenų grupė, sudaryta iš savivaldybės tarybos bei neįgaliųjų organizacijų atstovų. Kaip teigė V. Mosin, buvo aplankytos visos Vilniaus mieste esančios apylinkės, o vertinimas vyko pakankamai griežtai.

Paprašytas įvardyti prasto sostinėje esančių balsavimo vietų pritaikymo neįgaliesiems priežastis, pašnekovas pateikė pavyzdį, kuomet skirtinguose vieno pastato aukštuose yra įsikūrusios kelios rinkimų apylinkės.

„Čia viena iš situacijų, kai yra vienas adresas, vienas pastatas. Dvi arba trys apylinkės yra vienu adresu, tai viena iš apylinkių gali būti pritaikyta, o likusios dvi – nepritaikytos“, – teigė V. Mosin.

Tokiu atveju, pasak savivaldybės atstovo, negalią turintis rinkėjas gali balsuoti pirmame pastato aukšte įsikūrusioje apylinkėje, kadangi rinkimų dieną atiduoti savo balsą galima bet kurioje apygardos teritorijoje esančioje balsavimo vietoje.

Kita V. Mosin įvardyta prasto rinkimų apylinkių pritaikomumo neįgaliesiems sostinėje priežastis – ne visi viešosios paskirties pastatai, kuriuose įsikūrusios balsavimo vietos, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Nors rinkimų įstatymo pakeitimai numato balsavimo vietoms skirtų patalpų nuomos galimybę, savivaldybės atstovas teigė tinkamų variantų tam nematantis.

„Nelabai, sakyčiau, tokių pavyzdžių ir yra, kur tos patalpos (nuomojamos – LRT.lt) galėtų būti. Įsivaizduokim yra statinys (nepritaikytas – LRT.lt), o šalia yra tokios patalpos, kur gali būti ir rinkiminė apylinkė, pritaikyta žmonėms su negalia. Nelabai tokių vietų yra“, – kalbėjo V. Mosin.

Paklaustas, ar menkas rinkimų apylinkių pritaikymas asmenims su negalia sostinėje neatspindi platesnės viešos paskirties pastatų prieinamumo neįgaliesiems problemos, savivaldybės atstovas teigė, kad situacija keičiasi: „Pasakyti, kad niekas nedaroma ir nejudama į priekį, tai ne visai būtų tikslu.“

Klaipėdos savivaldybės atstovas su kritika nesutinka

LRT.lt kalbintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Dobranskis nesutiko, kad situacija, susijusi su rinkimų apylinkių pritaikymu neįgaliesiems, Klaipėdoje yra viena iš prasčiausių. Jo teigimu, tai paaiškėjo po pokalbių su VRK atstovais.

„Rezultatas Klaipėdoje tikrai nėra vienas iš prasčiausių. Supratom, kad esam truputėlį kitoje pusėje. Nežinau, kas tokius skaičius Jums sudėliojo“, – teigė A. Dobranskis.

Jo teigimu šiuo metu Klaipėdoje neįgaliesiems pritaikyta 30 rinkimų apylinkių iš 54 (55,5 proc.).

A. Dobranskis tikisi, kad iki rinkimų neįgaliesiems pavyks pritaikyti dar 8 apylinkes. Vienas iš svarstomų pritaikymo būdų – šių apylinkių pastatuose balsavimą perkelti iš antro aukšto į pirmą.

„Didžioji dalis pastatų yra statyti sovietmečiu, kur galbūt reikalavimų ir panašių dalykų nebuvo“, – vieną iš pastatų nepritaikymo neįgaliesiems priežasčių nurodo pašnekovas.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas sutiko, kad viešosios paskirties pastatų pritaikymas neįgaliesiems neturėtų apsiriboti tik rinkimais: „Tai nėra vien kalba apie rinkimus. Tai apskritai yra kalba apie gyvenimą ir kas tuose pastatuose vyksta, kad jie būtų prieinami visiems.“

Pasak A. Dobranskio, buvo svarstoma ir rinkimų apylinkėms skirtų patalpų nuomos galimybė, tačiau rasti tokias patalpas yra sudėtinga, taigi, ir sprendimo nuomotis buvo atsisakyta: „Buvo svarstomas ir toks variantas, tačiau įvertinus visą situaciją, vis tik likom prie to, kas yra dabar.“

LNF projektų vadovės L. Grebenčiūtės teigimu, aktyvesnis bendradarbiavimas tarp neįgaliųjų atstovų ir Klaipėdos miesto savivaldybės prasidėjo tik pasibaigus vasarai. Be to, pašnekovė paminėjo kategorišką uostamiesčio savivaldybės atstovų nusiteikimą bei jų iškeltą idėją visame mieste įrengti vieną rinkėjams su negalia pritaikytą apylinkę.

A. Dobranskio teigimu, su neįgaliųjų organizacijomis Klaipėdoje bendradarbiauja rinkimų apygardų pirmininkai. Paklaustas apie LNF atstovės išsakytą kritiką, administracijos direktoriaus pavaduotojas svarstė, kad galbūt buvo jautriai sureaguota į pateiktus pamąstymus: „Aš manau, kad prieš rinkimus visi labai jautriai reaguoja į bet kokį pasakytą žodį ar kažkokį tai pamąstymą“.

„Nematau ir neprisimenu kažkokių tai kategoriškumų iš mūsų pusės. Mes apskritai bandome ieškoti kompromiso ir rasti patį geriausią variantą“, – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Paklaustas, ar buvo svarstymų įrengti vieną žmonėms su negalia pritaikytą apylinkę visame Klaipėdos mieste, A. Dobranskis teigė, kad tokių kalbų nebuvo. Tiesa, pašnekovas pripažino, kad svarstymų būta įvairių.

„Buvo tokių svarstymų, kad, jeigu yra tam tikras regionas, kur koncentruojasi nemažai apylinkių, kurios yra nepritaikytos (asmenims su negalia – LRT.lt), galbūt informuoti neįgaliuosius ir ieškoti variantų, kur galbūt koncentruoti daugiau apylinkių į kažkokią geresnę vietą. Bet čia buvo pasikalbėjimai, sprendimų ieškojimai“, – tikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Populiariausi

Kauno gimtadienis

Lietuvoje

2020.10.21 10:20

Rekordinis COVID-19 skaičius: daugiausia atvejų Kauno apskrityje, stiprus signalas Telšiams, o trečdalio atvejų atsekti nepavyko židinys Blinstrubiškiuose tebeliepsnoja – 20 naujų susirgimų; atnaujinta 11.29

9