Lietuvoje vieno afrikiniu kiaulių maru užkrėsto židinio, kuriame gyvena dvi kiaulės, likvidavimo sąnaudos gali siekti 15 tūkst. eurų, skaičiuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sako, kad užkrėstose zonose kiaulių augintojų nuostoliai per metus sudaro apie 800 tūkst. eurų.
„Apskaičiuota, kad jei ūkyje laikomos dvi kiaulės, teritoriniam VMVT padaliniui tokio židinio likvidavimas kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Savivaldybių išlaidos sudaro apie 3,5–4 tūkst. eurų. Į pagalbą taip pat pasitelkiami policijos pareigūnai, kurie saugo, kad iš židinio nebūtų išvežama produkcija, budima kelio postuose, o šios veiklos išlaidos siekia apie 6 tūkst. eurų. Taigi likviduoti židinį kainuoja apie 15 tūkst. eurų“, – kalba P. Bušauskas.
Tačiau tai nėra vienintelės valstybės ir jos institucijų išlaidos, patiriamos dėl afrikinio kiaulių maro. Kad būtų kompensuota už paskerstas kiaules, šiais metais numatyta išmokėti apie 100 tūkst. eurų, šaliai taip pat teks prisidėti prie išmokų už sumedžiotas šernų pateles.
Kiaulių augintojai skaičiuoja didelius nuostolius
Lietuvos kiaulių augintojų asociacija apskaičiavo, kad komerciniai ūkiai kasmet sumoka apie 13 mln. mokesčių valstybei, neįskaičiuojant PVM. Lietuvoje yra 80 ūkių, 2014-aisiais teko likviduoti kiaulių laikymo kompleksą Ignalinoje, kuriame buvo laikoma apie 20 tūkst. kiaulių. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas teigia, kad šio kiaulių komplekso likvidavimas atsiėjo apie 10 mln. eurų.
Tačiau didžiausias nuostolis, pasak pašnekovo, – ne paskerstos kiaulės ir netinkama vartoti jų mėsa, o eksporto, prekybos apribojimai.
„Dėl Rusijos embargo visoje Europoje kiaulienos kaina krito apie 25 proc., į Rusiją nebeišvežamas kiaulienos kiekis – 800 tūkst. tonų per metus.
Per metus Lietuvoje realizuojamas maždaug milijonas kiaulių. Įprastai kaina už gyvo svorio kilogramą buvo 1,2 euro, o dabar ji nukritusi iki maždaug 90 euro centų. Didžiausios rizikos zonose auginamų kiaulių mėsos kaina yra dar apie 15 proc. mažesnė. Tai reiškia, kad dalį 2014-ųjų ir 2015-aisiais tose zonose, kur rastas afrikinis kiaulių maras, už mėsą augintojai gavo 800 tūkst. eurų mažiau“, – kalba A. Baravykas.
Kitų šalių patirtis
Afrikinio kiaulių maro poveikį šalies ekonomikai iliustruoja su juo kovojusių ir vis dar kovojančių valstybių skaudi patirtis. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos institucijos „Rosselchoznadzor“ duomenimis, kiaulių maras buvo nustatytas 31 Rusijos srityje. Bendra žala Rusijos ekonomikai dėl AKM viruso 2007–2012 m. sudarė per 30 mlrd. rublių, buvo sunaikinta daugiau nei milijonas kiaulių.
Dėl pirminio afrikinio kiaulių maro protrūkio Dramblio Kaulo Krante 1996 m. buvo sunaikinta ketvirtadalis visų kiaulių, žala siekė 23–32 mln. dolerių. 1978 m. Malta dėl afrikinio kiaulių maro likvidavimo ir su viruso patekimu į šalį susijusiomis sankcijomis patyrė 29,5 mln. dolerių žalą. Dominikos Respublikos nuostoliai 1978–1979 m. siekė apie 60 mln. dolerių. Afrikinio kiaulių maro pavojus ir su juo susijusi ekonominė grėsmė yra pagrindinis veiksnys, kodėl Afrikos šalys intensyviai neužsiima kiaulininkyste.
Ispanijoje ir Portugalijoje 1960 m. afrikinis kiaulių maras pasiekė epideminį lygmenį, skaičiuojama, kad visiškai sunaikinti virusą užtruko 30 metų, nors jo dar esama Sardinijos saloje.
