Lietuvoje

2020.09.29 05:30

Užfiksavo sukrečiančius vaizdus pensionuose: užrakinti žmonės, priversti vienoje patalpoje ir valgyti, ir tuštintis

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.09.29 05:30

Žmonės užrakinti, neišleidžiami į lauką, kaip alternatyva – pravertas kambario langas. Kambariuose – stiprus tvaikas. O intensyvaus stebėjimo kambaryje vietoj tualeto pastatytas metalinis indas – čia žmonės priversti tame pačiame kambaryje valgyti, šlapintis ir tuštintis. Tokie ir kiti pažeidimai buvo užfiksuoti trijose socialinės globos įstaigose.

Specialiųjų poreikių turinčio vyro įkalinimas Skemų socialinės globos namuose – ne vienintelis pažeidimas socialinės globos įstaigose. Į Seimo kontrolierių įstaigos akiratį pakliuvo dar dvi tokios įstaigos, o Skemų globos namuose užfiksuota dar daugiau pažeidimų.

LRT.lt kalbinti specialistai sako, kad užfiksuoti pažeidimai šokiruoja. Sunku patikėti, kad taip gali būti 21 a. Lietuvoje. Anot specialistų, kai kurie pažeidimai gali prilygti ir kankinimams, o vienos įstaigos vadovas ginasi, kad surašant pažeidimus buvo padarytas šou, ir pabrėžia, kad darbuotojai nežino, kaip elgtis su kai kuriais globos namų gyventojais.

Varžymas diržais, neužtikrinti poreikiai

Rugsėjo pradžioje Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuras Skemų socialinės globos namuose rado už grotų užrakintą vyrą. Manoma, kad už šių grotų žmogus praleido dvi savaites. Kaip rugsėjo pradžioje pasakojo LRT.lt šaltiniai, žmogus buvo apgyvendintas nedidelėje patalpoje, grotos – su užraktu. Vietoj tualeto – kėdė su skyle, po ja – kibiras. Daugiau patalpoje nebuvo jokių kitų baldų.

Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus pažymoje atskleidžiama daugiau detalių apie pažeidimus Skemų įstaigoje. Pavyzdžiui, teigiama, kad nors žmogus globos namuose gyvena nuo kovo mėnesio, o darbuotojai ir administracija jį apibūdina kaip neprognozuojamą, jam pasireiškia agresijos priepuoliai, tačiau nėra įvertinta, kas sukelia tokią agresiją, o kas padeda nusiraminti.

„Asmeniui nesudarytas individualus socialinės globos planas, todėl nėra aišku, kokia pagalba ir paslaugos (...) bus teikiamos, koks užimtumas bus organizuojamas, kokias priemones taikys, siekiant palaikyti asmens kuo subtilesnę psichinę, emocinę būklę“, – rašoma Socialinių paslaugų priežiūros departamento dokumentuose.

Globos namų darbuotojai patikrinimo metu taip pat negalėjo įvardinti, koks užimtumas gyventojui vykdomas.

„Departamento specialistams lankantis globos namuose vyras sėdėjo bendrame koridoriuje su kitais gyventojais, buvo suplėšytomis kelnėmis ir lietė savo lyties organus. Darbuotojai į tokius veiksmus nereagavo, kas parodo, kad neskiriama dėmesio globos namų gyventojams sudaryti privatumą garantuojančias sąlygas.

Pažymėtina, kad darbuotojai nurodo, kad asmuo geriau jaučiasi gyvendamas kambaryje vienas, jam sunkiau būti tarp kitų žmonių“, – pažymima Socialinių paslaugų priežiūros departamento išvadose.

Apsilankiusiems specialistams kilo ir daugiau klausimų dėl globos namų gyventojų užimtumo. Pavyzdžiui, apsilankymo metu matyti, kad „Vaidos skyriaus“ gyventojai sėdėjo koridoriuje, jokia užimtumo veikla nevyko, o darbuotojai negalėjo įvardinti kasdienės veiklos, išskyrus kėlimąsi, valgymą ar higieną, minėjo, kad kartais gyventojai varto žurnalus ar knygas.

Tiems gyventojams, kuriems reikia pagalbos valgant, nėra priskirta konkretaus pagalbą teikiančio darbuotojo, todėl keli darbuotojai turi išdalinti maistą 31 gyventojui. Paklausti, ar maistas neatšąla, darbuotojai nurodė, kad „gal ir atšąla“, pažymima dokumente.

Vieno kambario higienos patalpų duryse iš kambario pusės įrengtas užrakinimo užraktas, o tai gali kelti pavojų gyventojų saugumui bei apriboti laisvę, kadangi sudaro galimybę bet kam atrakinti ir užrakinti higienos patalpą iš išorinės pusės. Kitame kambaryje gyvenantis žmogus, kontrolierių duomenimis, buvo suvaržytas diržais, rašo departamento specialistai.

Dėl situacijos Skemų socialinės globos įstaigoje policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus – dėl neteisėto įkalinimo ir galimo dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Vietoj tualeto – dubuo

Žmonės rakinami, nesudaromos galimybės pasinaudoti tualetu, ribojamas judėjimas – tik dalis pažeidimų, užfiksuotų kituose – Anykščių rajone įsikūrusiuose Aknystos socialinės globos namuose, kuriuose lankėsi Seimo kontrolierių įstaigos atstovai.

Įstaigos ataskaitoje rašoma, kad intensyvaus stebėjimo kambaryje žmonės paliekami užrakinti, jiems nėra sudaromos sąlygos pasinaudoti tualetu, todėl darbuotojai, prieš užrakindami gyventoją šiame kambaryje, čia pastato dubenį (metalinį indą), skirtą šlapintis. Intensyvaus stebėjimo kambaryje laikomi gyventojai neišleidžiami valgyti į bendrąsias erdves, todėl yra priversti tame pačiame kambaryje valgyti, šlapintis ir tuštintis.

Aknystos filialo pirmajame korpuse du globojami žmonės laikomi užrakinti savo gyvenamuosiuose kambariuose. Šiems gyventojams neužtikrinama galimybė reguliariai išeiti į lauką, darbuotojai informavo, kad gyventojams kaip alternatyva yra praveriamas kambario langas. Vis dėlto pabrėžiama, kad vizitų metu šiuose kambariuose tvyrojo stiprus tvaikas.

Aknystos filialo antrojo korpuso gyventojai korpuse nuolat rakinami, todėl neturi galimybių laisvai bei nevaržomai judėti globos namų viduje. Šiame filiale yra ir daugiau žmonių judėjimo laisvę varžančių skyrių, gyventojai iš jų gali išeiti tik su darbuotojų pagalba.

Kaip teigiama Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje, toks nuolatinis rakinimas kambariuose prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams, nes tai nėra proporcinga priemonė užtikrinti asmens priežiūrą, saugumą ir gali prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žmogaus orumą žeminančiam elgesiui.

Pažymima, kad kai kuriuose filialuose nebūtų galimybės užtikrinti žmonių privatumo, nes šių filialų patalpose nėra širmų. Aknystos filiale yra mobili širma, tačiau vizito metu ji buvo laikoma laiptinėje. Darbuotojų teigimu, ji nėra dažnai naudojama, nes net tuose kambariuose, kuriuose gyvena visiškai nesavarankiški gyventojai ir nėra pakankamai užuolaidų, kurios turėtų atstoti širmas gyventojų prausimo, sauskelnių keitimo ir kitų procedūrų metu, nėra poreikio jos naudoti.

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje taip pat rašoma, kad Aknystos filiale buvo rasti specialūs apsaugos diržai, skirti saugiai suvaržyti neramaus, sujaudinto asmens liemenį ir galūnes. Atsakingi įstaigos darbuotojai teigė neprisimeną, kad šie diržai būtų buvę naudojami, tačiau fiksavimo diržai buvo akivaizdžiai nusidėvėję, apiplyšę, kai kurie iš jų buvo apdegę, išsilydę, tvirtinama dokumente.

Seimo kontrolierių įstaigos specialistai pabrėžė ir kitus pažeidimus – ne viskas pritaikyta žmonėms su negalia, žmonės, kurie patys negeba išvažiuoti į lauką, į jį nebuvo vežami. Aknystos filiale įsikūręs administracinis padalinys visada užrakintas, todėl gyventojai į administraciją gali kreiptis tik telefonu.

Tiesiogiai kreiptis ir į vyriausiąjį socialinį darbuotoją, bendruomenės slaugytoją ar vyriausiąjį slaugos administratorių galimybių taip pat nėra, nes „šis reikalingas personalas visuomet atsitvėręs užrakintomis durimis“.

Iš Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus atlikto Aknystos globos namų vertinimo matoma, kad darbuotojai dirba daugiau, nei galima teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, dvi bendrosios praktikos slaugytojos gegužės mėnesį per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį faktiškai dirbo po 80 valandų, nors darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.

Fiksavimo diržai ir tramdomieji marškiniai

Juosmens, riešų bei čiurnų fiksavimo diržų bei tramdomųjų marškinių neteisėtas taikymas gyventojams buvo užfiksuotas Šilutės rajone esančiuose Macikų socialinės globos namuose. Po to, kai rugpjūčio 24–28 dienomis Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro darbuotojai atliko patikrinimą, čia buvo sudaryta Macikų socialinės globos namų darbo grupė.

Žmogaus teisių biuro darbuotojai patikrinimo metu nustatė fizinio suvaržymo priemonių taikymo pažeidimų: specializuotų fiksavimo priemonių – juosmens, riešų, čiurnų fiksavimo diržų – bei neleistinų fizinio suvaržymo priemonių – tramdomųjų marškinių – neteisėtas taikymas gyventojams, šios priemonės neregistruotos.

Kaip rašoma Macikų socialinės globos namų darbo grupės tyrimo išvadose, tokie fiksavimo diržai buvo naudojami tik išskirtiniais, pavieniais atvejais, siekiant nuraminti ir apsaugoti gyventojus nuo galimos žalos jų sveikatai ar gyvybei ir siekiant apsaugoti kitus asmenis, kai stipraus sujaudinimo metu viena globos namų gyventoja imdavo daužyti ir mėtyti į kitus žmones įvairius daiktus, kai agresyvus elgesys būdavo nukreiptas į kitus asmenis, kai moteris nekontroliuodavo savo elgesio, o visos kitos priemonės neduodavo jokio efekto.

„Tramdomieji marškiniai (...) keletą kartų buvo panaudoti jos psichinės sveikatos būklės stipraus paūmėjimo (pablogėjimo) momentu, kurio metu moteris imdavo draskyti savo išangę, pirštais traukti tiesiąją žarną, siekiant ją apsaugoti nuo stipraus kūno susižalojimo, skausmo, kraujavimo, dėl ko galėjo kilti grėsmė jos sveikatai ir gyvybei.

Skyriaus darbuotojų teigimu, uždėtų marškinių rankovės niekada nebuvo surišamos, todėl marškiniai nevaržė (...) judesių, tačiau dengė moters plaštakas, dėl to paūmėjimo metu ji negalėjo apčiuopti savo išangės“, – teigiama darbo grupės išvadose.

Užfiksuoti pažeidimai šokiravo

Kaip portalui LRT.lt sako Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius, užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai sukėlė didžiulį šoką. Anot jo, tokios situacijos 21 a. žmogui yra netikėtos.

„Apie daugelį atvejų esame girdėję kitose pasaulio šalyse – kad atimama žmogaus laisvė, kažkur rūsiuose uždaromi žmonės... Skambėjo mums, kaip ekspertams, tokie atvejai, bet manėme, kad tikrai negali būti to mūsų šalyse, tai mums buvo tikrai šokas. Labai norisi tikėti, kad tai yra vienas ir paskutinis atvejis, nes tikrai norisi tikėti, kad Lietuvos globos institucijos yra daugiau pažengusios“, – viliasi Žmogaus teisių biuro vadovas.

V. Valentinavičius teigia, kad globos įstaigose jaučiamas požiūris, jog tarsi natūralu taikyti tokias neteisėtas priemones kaip tramdomieji marškiniai ar įkalinimas už grotų, o darbuotojai tarsi klausia: „Ką mums reikėjo daryti?“ Tokį požiūrį patvirtina ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos kreipimasis į valstybę – jame teigiama, kad socialiniai darbuotojai nepateisina tokios izoliavimo priemonės, sako Žmogaus teisių biuro vadovas.

„Tačiau tai ne izoliavimo priemonė, o nusikalstama veika. Tai reikia labai aiškiai pažymėti. Iš žmogaus atimta laisvė yra ne izoliavimas. Tai (toks socialinių darbuotojų požiūris – LRT.lt) atskleidžia problemą – socialinės globos namų socialiniai darbuotojai linkę pateisinti tokius savo veiksmus, esą su negalią turinčiais žmonėmis sudėtinga dirbti, o darbuotojai negauna pagalbos iš išorės ir imasi veiksmų“, – teigia V. Valentinavičius.

Pažeidimai gali prilygti kankinimams

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė priduria, kad šie identifikuoti žmogaus teisių pažeidimai gali prilygti net kankinimams. Tokie atvejai yra netoleruotini, tai yra kraštutiniai žmogaus teisių pažeidimų atvejai, o jų paviešinimas atskleidžia tik didesnę problemą – žmonių su negalia uždarymas ir pagalbos nesuteikimas yra kritiniai žmogaus teisių pažeidimai, akcentuoja ji.

Anot D. Juodkaitės, žmonių izoliavimas bei suvaržymai, uždarymas už grotų ar specialiuose izoliavimo kambariuose taip pat rodo tam tikrą tendenciją, kad mėgindamos išspręsti konfliktus įstaigos griebiasi kraštutinių metodų, o ne ieško alternatyvų. Tai sisteminės klaidos – įsitikinusi Negalios organizacijų forumo prezidentė.

Įvairius pažeidimus globos įstaigose lemia ir vertybinis darbuotojų požiūris į žmogų su negalia, sako D. Juodkaitė. Jos teigimu, darbuotojai į žmogų su negalia turėtų žiūrėti ne kaip į globos objektą, bet kaip į žmogų, turintį savo poreikius ir teises, kaip į žmogų, reikalaujantį pagarbos ir orumo.

„Noriu pabrėžti, kad mes jau perėjome tą laikotarpį, kai visuomenėje buvo diskursas, jog negalima mušti moterų ir vaikų, tikriausiai, atėjome iki to, kad negalima mušti ir žmonių su negalia. Turime kalbėti apie žmonių apsaugą ir orumą, nepaisant to, ar jie turi negalią, nepaisant to, kokią negalią turi, kur ir kaip jie gyvena. Turime suvokti, kad tai yra žmogus, turintis orumą ir teises, negali jo laikyti kaip kalėjime už neįvykdytą nusikaltimą“, – tikina D. Juodkaitė.

Į žmogų su negalia žiūri kaip į trukdį?

Pasak V. Valentinavičiaus, išvados atskleidė, kad Skemų socialinės globos namuose, kuriuose už grotų buvo įkalintas žmogus, nebuvo vertinama, kokios pagalbos šiam žmogui trūksta. Todėl ir kyla klausimas, sako jis – jei neidentifikuoji problemos, kaip gali ją spręsti?

Dėl pažeidimų kaltas ir darbuotojų požiūris. Kaip tvirtina Žmogaus teisių biuro vadovas, lankydamiesi globos namuose tyrėjai girdėjo ne vieną socialinį darbuotoją svarstant: „Matote, kokie tai žmonės? Ką su jais galima nuveikti, kokį socialinį darbą galima dirbti, ko jūs iš mūsų norite? Patys padirbėkite ir suprasite, kokie žaidimai ir kokia veikla čia galėtų būti.“

„Tokios citatos yra esminės, nes atskleidžia požiūrį į negalią turintį asmenį, tarsi rūpintis jais yra darbuotojų duona, jiems reikia dirbti, bet drauge tai yra trukdis, jis kompensuojamas vaistais, kitokiomis neleistinomis priemonėmis“, – apgailestauja V. Valentinavičius.

Žmogaus teisių biuro atstovas pabrėžia, kad kalti ir įstaigų vadovai, kurie netinkamai organizuoja darbą, darbuotojus priverčia dirbti sudėtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, išskiria jis, Darbo inspekcija nustatė, kad Skemų socialinės globos namuose darbuotojai dirbo šešias dienas iš eilės.

„Koks tas žmogus turi būti, kokio stiprumo, kad pakeltų tą naštą? Aibė tokių pažeidimų, kurie parodo, kad iš tiesų taip, socialiniams darbuotojams tokia didžiulė našta, kad jie vos gali susitvarkyti su savo pareigomis“, – tvirtina V. Valentinavičius.

Kritikuoja dideles institucijas

D. Juodkaitė pažymi, kad įvairūs žmogaus teisių pažeidimai dažniau nutinka uždaro tipo institucijose, kokios ir yra globos įstaigos. Jose didesnė žmonių koncentracija, daugiau žmonių su įvairiais individualiais poreikiais, turinčių tam tikrą negalią ar elgesio sutrikimų, akcentuoja ji.

Pasak D. Juodkaitės, gali būti, kad neretai tokiose įstaigose už uždarų durų vyksta konfliktai tiek tarp darbuotojų ir gyventojų, tiek tarp pačių gyventojų, kadangi šimtai žmonių gyvena gana nedideliame gyvenamajame plote.

„Tos įstaigos pačios savaime pažeidžia žmogaus su negalia teises gyventi bendruomenėje ir gauti pagalbą savo gyvenamojoje vietoje, nes dabar jie rašomi į eilę ir važiuoja į tokias įstaigas tada, kai sveikatos priežiūros arba pagalba kitoje įstaigoje yra negalima, nesuteikiama ir neužtikrinama“, – portalui LRT.lt sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.

Pašnekovės teigimu, įvairių konfliktų įstaigose gali kilti ir dėl to, kad neužtikrinamas užimtumas. Panašu, kad įstaigų administracija ir darbuotojai nevykdo savo esminės funkcijos ir pagal poreikius neteikia užimtumo ar socialinės bei emocinės pagalbos, sako D. Juodkaitė.

„Jei žmonės paliekami sėdėti koridoriuje arba savo kambaryje, tai natūralu, kad (...) gali tikrai visko atsitikti“, – priduria ji.

Su gyventojais nesusitvarko

Aknystos socialinės globos namų direktorius Arūnas Kiaušas portalui LRT.lt sako matantis savo atsakomybės, tačiau priduria, kad iš dalies surašant pažeidimus buvo padarytas šou, o tokie menki pažeidimai kaip, tarkim, tai, kad nėra ranktūrių, bus sutvarkyti. Jis taip pat pabrėžė, kad įstaigos darbuotojai nežino, kaip elgtis su kai kuriais gyventojais.

„Yra žmonės tam tikri, kurie negali gyventi pas mus. Tai yra socialinės globos namai, turi būti specializuota kažkokia įstaiga, aš manau, kad tai turi būti medikų globojami žmonės, bet medikai nepriima, kadangi jie (kai kurie įstaigos gyventojai – LRT.lt) yra nepagydomi, jų smegenys sužeistos. (...) Tie žmogiukai, jie nelaimėliai, jie vaikštantis kūnas be smegenų“, – kalba A. Kiaušas.

Pasak jo, prie kai kurių žmonių su negalia praktiškai visą parą turi šalia stovėti darbuotojas, o nepriimti kai kurių žmonių įstaiga negali. Aknystos globos namų direktorius tvirtina, kad įstaigoje išties du žmonės laikomi užrakinti, tačiau su jais darbuotojai nesusitvarko – jie agresyvūs. Vis dėlto, esant galimybei, du darbuotojai juos išsiveda į lauką, sako A. Kiaušas.

Jis taip pat neigia, kad intensyvaus stebėjimo kambaryje esantys žmonės neturi galimybės išeiti į tualetą: „Žmonės vedžiojami į tualetus, bet būna, kad subloguoja, tai tas kibiriukas stovi... Jis gražus, jis neaprūdijęs. Vaistai psichotropiniai sureaguoja, viskas. (...) Sunkiau plauti grindis, nei kibiriukas kad stovi. Ar taip baisu? Namuose, jei žmogus neįgalus, stovi tulpė po lova. Ar tai labai blogai?“ – kelia klausimus įstaigos direktorius.

Į pastabas atsižvelgs

Macikų socialinės globos namų vadovė Jovita Andrijauskienė portalui LRT.lt sako, kad į visas Žmogaus teisių biuro pastabas atsižvelgs, tačiau pažymi, kad specializuotos fiksavimo priemonės buvo naudojamos remiantis gydytojo psichiatro išrašytu medicinos dokumentų išrašu, kuriame gydytojas rekomendavo jas taikyti. Tokios priemonės, tvirtina direktorė, per šiuos metus buvo panaudotos vieną kartą, o bendra suvaržymo trukmė buvo apie 10 minučių.

„Taigi šia prasme viskas buvo atlikta remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reglamentuojančiu fizinio suvaržymo priemonių taikymą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems klientams, tačiau fizinio suvaržymo priemonės neatitiko standarto, kadangi fiziniam suvaržymui galima naudoti tik tas priemones, kurios turi jų paskirtį ir saugumą pagrindžiančius dokumentus“, – teigia J. Andrijauskienė.

Ji pabrėžia, kad rasti tramdomieji marškiniai buvo naudojami ne kaip fizinio suvaržymo priemonė, o kaip marškiniai ilgomis rankovėmis, jų nesurišant. Marškiniai buvo naudojami siekiant sustabdyti vieną globotinę nuo polinkio save žaloti – moteris buvo nuolat stebima darbuotojų, buvo stengiamasi ją apsaugoti nuo rimtesnių susižalojimų, reaguoti į nuotaikos pakitimus, nuraminti, suteikti visokeriopą pagalbą, tvirtina įstaigos vadovė.

Pasak J. Andrijauskienės, kai kuriais atvejais globotinių negalia yra labai sunki, kartais globotiniai būna labai sutrikę, todėl darbuotojams ne visada iš karto pasiseka atrasti ryšį, ne visada įmanoma tinkamai įvertinti, kas nuramina žmogų, o kas supykdo, nes kiekvienas atvejis yra labai individualus.

Vadovės teigimu, įstaiga į pateiktas pastabas reaguoja – rengia mokymus, skatina darbuotojus tobulinti savo kompetenciją, pristato jiems naujausius teisės aktų pakeitimus.

LRT.lt taip pat kreipėsi į Skemų socialinės globos namus, tačiau laikinai direktorės pareigas einanti Daiva Dūdėnienė pakomentuoti situacijos negalėjo, kadangi, pasak jos, vyksta tyrimai, o laikinąja įstaigos vadove ji tapo dar neseniai.

Akcentuoja paslaugas bendruomenėje

Įstaigos, kuriose Žmogaus teisių biuro specialistai surado pažeidimų, priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė portalui LRT.lt pažymi, kad kai kurios socialinės globos įstaigos yra ypač pažangios, tačiau kai kuriose pasitaiko pažeidimų.

Šiuo metu ministerija gavusi Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Aknystos socialinės globos namuose. Pasak E. Samoškaitės, pagrindinis klausimų keliantis aspektas yra pastabos apie tai, kad neužtikrinama žmonių judėjimo laisvė už įstaigos ribų, tačiau šiuo metu Lietuvoje plinta COVID-19 ir pagal operacijų vadovo sprendimus globos namai turi pareigą užtikrinti gyventojų saugumą bei sveikatą.

Ministro patarėja taip pat išskiria klausimus dėl socialinių įstaigų: „Jau kurį laiką kalbame, kad didelės socialinės globos įstaigos neatitinka visų gyventojų interesų (ypač tai pasakytina apie iš dalies savarankiškus asmenis), jos nėra patogios gyventi žmonėms su negalia, nes savo esme primena uždaras įstaigas ar ligonines, o ne jaukius namus“, – kalba E. Samoškaitė.

Ji pabrėžia, kad dėl šios priežasties vykdoma globos namų pertvarka ir po truputį nuo didelių globos įstaigų pereinama prie apsigyvenimo grupinio gyvenimo namuose ar apsaugotame būste, kur gyventojams teikiama individualizuota pagalba, atsiranda daugiau tiesioginio ryšio, aplinka labiau primena namus, o paslaugas galima gauti bendruomenėje.

„Kartu norime pabrėžti, kad apsigyvenimas ir paslaugų gavimas bendruomenėje keltų per didelių iššūkių sunkią negalią turintiems klientams, kurie pasižymi agresija savo ir kitų atžvilgiu, tačiau ir šie asmenys taip pat turi gauti kuo individualesnę, kokybiškesnę ir asmens orumą užtikrinančią pagalbą specializuotos slaugos globos namuose“, – akcentuoja E. Samoškaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt