Prokuratūros darbe negali būti jokios politikos – tokios nuostatos žada laikytis naujasis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jis taip pat teigia nebijąs, kad politikai bandys jį įtraukti į savus žaidimus: „Jei būčiau to bijojęs ar turėjęs kokių nors kitų nuogąstavimų, nebūčiau sutikęs užimti šio posto.“
Pasak E. Pašilio, jo sprendimas tapti generaliniu prokuroru buvo atsakingas, apgalvotas ir pamatuotas. „Bet pirmiausia jaučiausi įvertintas Teisėjų atrankos komisijos, pretenduodamas į Apeliacinio teismo teisėjus. Todėl savo sprendimo sutikti užimti generalinio prokuroro postą negalėčiau pavadinti sunkiu“, – interviu LRT.lt pirmąją savo darbo dieną prisipažino E. Pašilis.
– Vadinasi, jau planavote atsisakyti Ukmergės teisėjo mantijos?
– Tiek teisėjų, tiek prokurorų bendruomenėje tokie pasikeitimai – natūralus darbo procesas. Žmonės kelia kvalifikaciją, ieško ir mato galimybes dirbti aukštesniame savo profesijos lygmenyje. Tai – natūralu ir sveikintina.
– Ar gerąja prasme Jūs – karjeristas?
– Karjeristu savęs vadinti nenorėčiau.
– Kaip šeima reagavo į tokį staigų Jūsų karjeros šuolį?
– Tikiuosi artimųjų supratimo ir palaikymo. Kol kas dar tenka važinėti į darbą Vilniuje iš Ukmergės, bet ateityje, matyt, ši problema išsispręs ir visi kartu apsigyvensime sostinėje.
– Ir prisistatydamas Seime, ir bendraudamas su žurnalistais, Jūs sudarote itin ramaus žmogaus įvaizdį. Ar tai – tik išorinė laikysena, ar Jūs iš tikrųjų ramaus būdo žmogus?
– Ačiū už tokį įvertinimą. Galbūt ramų mano bendravimo toną lėmė tai, kad per daugelį metų dirbant teisėju ne kartą yra tekę būtų arbitru.
– Greičiausiai ir Ukmergės apylinkės teisme yra buvę sudėtingų bylų ir yra tekę skirti žmonėms griežtas bausmes. Ar Jūs atsiribodavote nuo nusikaltimų aplinkybių ir ieškodavote kuo objektyvesnių, tik įstatymais grįstų sprendimų, ar vis dėlto žmogiškai įsijausdavote į bylų aplinkybes? Apskritai – ar Jums sunku būdavo žmogų nuteisti?
– Manau, tiek teisėjas, tiek prokuroras pirmiausia turi galvoti apie žmogų, nes bet kokioje byloje teisiamiesiems būna ypatingai sunku. Tačiau nieko nepadarysi – toks mūsų darbas. Juk chirurgui irgi sunku paimti skalpelį. Bet, kai tai daro iš gerų paskatų, ko gero, lengviau jo imtis.
Kaip yra pasakęs vienas garsus italų mokslininkas, kiekviename nusikaltėlyje reikėtų pirmiausia ieškoti žmogaus, o ne – atvirkščiai.
– Į generalinio prokuroro postą atėjote po penkerių metų Jūsų pirmtako Dariaus Valio kadencijos, per kurią ši institucija buvo iš visų pusių talžoma. Ir tai prasidėjo per garsiuosius Garliavos įvykius. Kaip ketinate atkurti normalų darbą prokuratūroje, o sykiu ir pranešti visuomenei, jog dirbame sąžiningai ir skaidriai, kad bylos nenustumiamos į stalčius neribotam laikui?
– Nesu linkęs dairytis atgal. Į ateitį žvelgiu pozityviai – darbai turės būti atliekami sąžiningai, tinkamai. Tie pokyčiai, kurių iš manęs tikisi ir prokurorų bendruomenė, ir visuomenė, turės įvykti. O tų garsių, rezonansinių bylų šiandien nebūčiau linkęs vertinti vienaip ar kitaip.
– Tačiau, nepaisant tokios Jūsų nuostatos, vis tiek teks sugrįžti prie tų rezonansinių ir pabėgusių iš Lietuvos bankininkų bylų, ir prie buvusios Seimo narės, Garliavos įvykių „režisierės“ Neringos Venckienės pargabenimo iš JAV reikalų? Kalbama, kad Generalinė prokuratūra nėra išsiuntusi dėl jos net teisinės pagalbos prašymo. Ar nekyšo už šios istorijos ir politikų ausys?
– Prokuratūros darbe negali būti jokios politikos. Turi būti dirbama, neišskiriant nei žmogaus priklausymo partijai, nei kokiai nors kitai visuomeninei organizacijai. Su jūsų minimomis bylomis nesu susipažinęs, bet, esu tikras, jos turi būti baigtos, nedangstant jų jokiomis etiketėmis ir nemanipuliuojant tuo, kad jos rezonansinės. Visuomenė irgi apie jas turėtų žinoti daugiau. Tuomet ir spėliojimų būtų mažiau.
– Po priesaikos prezidentūroje Jums buvo linkima išlaikyti tvirtą stuburą. Nebijote, kad politikai bandys Jus įtraukti į savus žaidimus?
– Jei būčiau to bijojęs ar turėjęs kokių nors kitų nuogąstavimų, nebūčiau sutikęs užimti šio posto. Manau, kad mano stuburas nenukentės.
– Ar yra buvę Jūsų, kaip teisėjo, darbe tokių situacijų, kurios Jus įstūmė į aklavietę ir negalėjote rasti išeities, sprendimo?
– Visko yra buvę, tačiau visada stengiausi dirbti atsakingai, todėl sprendimus rasti pavykdavo. Nesu atsidūręs aklavietėje, neapgalvotų sprendimų irgi pavyko išvengti.
– Susitikimo su Generalinės prokuratūros kolektyvu metu nemažai buvo kalbama ir apie daugiau nei pusmetį laikinai jai vadovavusį Darių Raulušaitį. Kolegos negailėjo jam gražių žodžių. Ar nebandėte jo sulaikyti nuo apsisprendimo palikti prokuratūrą?
– Tai – jo asmeninis sprendimas.
– Kas bus Jūsų pavaduotojais?
– Dar nesuspėjau susipažinti su visu kolektyvu. Todėl pavardžių dar minėti nenorėčiau. Bet ilgai nedelsiu.
– Koks Evaldas Pašilis už teismo ar prokuratūros sienų? Koks Jūsų laisvalaikis, pomėgiai?
– Esu tiesiog žmogus. Nesu abejingas muzikai, nes tenka prisiliesti ir prie akordeono, ir prie fortepijono. Domiuosi bitininkyste. Patinka sportuoti. Visada randu laiko knygoms ir šachmatams.
– Kai kurie Seimo nariai negailėjo Jums komplimentų dėl to, kad medžiojate.
– Į medžioklę išsiruošiu labai retai ir šio savo pomėgio nenorėčiau sureikšminti, nes jis man labiau įdomus kaip galimybė pašaudyti.
– Esate taiklus šaulys?
– Na, gal ne pats prasčiausias.
– Gal tai pravers ir generalinio prokuroro poste?
– Tikiuosi.
