LRT FAKTAI
Pergalės dienos paradas Maskvoje 2018 m.

Lietuvoje

2020.10.03 14:32

LRT FAKTAI. Kremlius traukia rusakalbių diskriminavimo kortą – ar tai suveiks?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2020.10.03 14:32

Rusakalbiai Baltijos šalyse patiria spaudimą, ant jų šaukia ir neleidžia kalbėti gimtąja kalba: taip rašo propagandinė Rusijos žiniasklaida ir į viešumą iškelia menkiausius incidentus, nevengdama iškraipyti detalių.

LRT FAKTAI kalbinti pašnekovai sako, kad tai seniai Kremliaus naudojama taktika, tačiau rusakalbiai mūsų šalyje išties jaučiasi nevisaverčiai.

Lietuvę aprėkė, o gydytojas atsisakė padėti?

Tinklaraštininkė Saulė Kubiliūtė socialiniuose tinkluose rašo apžvalgas Baltijos valstybių politikos temomis, jos daugiakalbėje tviterio paskyroje, pavyzdžiui, latviai diskutuoja apie Lietuvos įvykius, o lietuviai gali sužinoti apie Latviją. Tačiau vienas įrašas ne tik sulaukė Baltijos valstybių ir kalbų entuziastų dėmesio, bet ir pateko po Rusijos propagandinės žiniasklaidos didinamuoju stiklu.

„Mano puiki, talentinga pažįstama lietuvė instagrame pasidalijo patirtimi, kaip būdama Latvijoje kažko pasiteiravo rusų kalba, o vyras pakeltu tonu ėmė šaukti latviškai. [...] Ji visą gyvenimą gėdijosi, kad kalba rusiškai, nors užaugo žiūrėdama rusiškus animacinius filmukus ir turi tetą, kuri kalba puikia ir turtinga rusų kalba“, – draugei Latvijoje nutikusiu incidentu pasidalijo S. Kubiliūtė.

Žinutę pasigavo Kremliaus tarnybų propagandos įrankiu vadinamas portalas „Sputnik“ ir paskyrė jam bei komentarams straipsnį. Jį vėliau publikavo naujienų agentūra „RIA novosti“.

„Užpulta riksmu“: taip pavadinta publikacija, kurioje teigiama, jog mergina „susitikimą su kaimyninės šalies atstovu prisimins visą gyvenimą“, nors lietuvės įraše taip sakoma nebuvo. Rusiška žiniasklaida taip pat išskyrė aštriausius komentarus, pristatė juos kaip nacionalistų poziciją.

Ir tai ne vienintelė Rusijos propagandinėje užsieniui skirtoje žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodžiusi istorija: tuo pačiu metu publikuotas straipsnis apie žymų Latvijos reanimatologą, ligoninėje atsisakiusį kalbėti rusiškai su kelio paklaususiu žmogumi.

„Laba diena, mes esame Latvijoje, pradėkime nuo to, kad kalbėsimės latviškai“, – tokius žodžius šis gydytojas iš tikrųjų pacitavo viename interviu, kuriame taip pat prisipažino, jog turi marškinėlius su užrašu „Iki kaulų smegenų latvis“. Tačiau bene didžiausią auditoriją pasiekiantis Rusijos naujienų puslapis „RT“ pakeitė gydytojo žodžius, tarsi jis būtų liepęs kalbėti latviškai, ir net parašė, esą jis apsisuko ir nuėjo, palikęs rusakalbį lankytoją be pagalbos.

Gydytojas sakė po publikacijų rusiškoje žiniasklaidoje sulaukęs neapykantos kupinų žinučių ir grasinimų, buvo užblokuota jo paskyra instagrame.

Su akcentu sunku, net jei esi ukrainietis

„Jie pasigriebė tą mano įrašą ir parašė, kad net lietuvių (Latvijoje) nepriima, jei jie kalba rusiškai. [...] Net išsigandau, nes pagalvojau, kaip atrodys, kad mane cituoja Rusijos propagandos kanalai, ypač kai aš kritikuoju Rusijos politiką. Kai kurie latviai taip pat sureagavo ir iškart pradėjo ieškoti senų mano įrašų, kurie įrodytų, jog turiu „keistas“ pažiūras“, – S. Kubiliūtė sakė, kad Rusijos žiniasklaidos dėmesys ją nustebino ir kad kalbėti šia tema pasirodė svarbu, nes ji stebi latvių ir lietuvių santykius, įžvelgia nesutarimų.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad rusakalbiams Baltijos šalyse nėra lengva, o Latvijoje šis klausimas toks svarbus, kad lietuviams net sunku įsivaizduoti, nors, pavyzdžiui, nuo šių metų Latvijoje gimę rusų vaikai jau gaus latviškus pasus – priešingai nei jų tėvai, gyvenantys su vadinamuoju nepiliečio pasu.

„Iki šiol gajus požiūris, kad (rusakalbiai) yra okupantų vaikai, okupantų anūkai ir kad tai susiję su pačių latvių savigarba, kad jie latvių kalbą valstybine laikys. Nors, pavyzdžiui, naujas Rygos meras kandidatuodamas pasitelkė daugiau rusų kalbos, kad būtų pasiekiami visi Rygos rinkėjai. Regis, bandoma balansuoti, bet yra opus kalbos politikos klausimas: kiek reikia ją įtraukti, kiek tvirtai laikytis valstybinės latvių kalbos statuso. Buvo ir referendumas, norėta įteisinti rusų kalbą kaip antrą valstybinę“, – pasakojo S. Kubiliūtė.

Ji pridūrė, kad rusakalbių diskriminacija, pažeminimai dėl akcento yra aktuali problema visose Baltijos šalyse: „Ir iš Latvijos turiu pažįstamų, kurie pusiau rusai, bet pavardės latviškos, jie paėmė latvišką pavardę, kad nebūtų problemų, nes tėvai bijojo diskriminacijos. Ukrainietiškų šaknų latvis yra pasakojęs, kad turi panašų akcentą ir žmonės nelabai jį priima, kartais nori persijungti į kitą kalbą. Manau, bendravimo lygmeniu to yra.“

„Estijoje problemų kiek mažiau – jie stengiasi (kurti) tą Estijos ruso tapatybę integruoti. [...] Netgi sakoma, kad kažkada vokiečiai buvo neigiamas pavyzdys, o dabar jie yra kultūros nešėjai, teigiamai vertinama mažuma. Tai turėtų būti pasiekta ir su tautine rusų mažuma“, – apie Estiją ir Latviją pasakojo S. Kubiliūtė.

Mažumų problemos – didžiojoje politikoje

Grigorijaus Potašenko, istoriko ir Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktoriaus, teigimu, rusakalbių diskriminacija Baltijos šalyse yra dažnai išnaudojama tema, dažniausiai kliūva Latvijai ir Estijai. Lietuvoje, pasak jo, šia tema politikai, bent jau įtakingiausi, dar nespekuliuoja.

„Buitinio nesusipratimo pasitaiko, bet greičiau tai bendravimo, kultūros dalis“, – paklaustas apie rusakalbių diskriminaciją, sakė G. Potašenko. Vis dėlto tokius incidentus, pasak jo, išnaudoja Rusija savo politiniams tikslams.

„Turime skirti, (kai) tie dalykai Rusijos žiniasklaidoje iškyla ir yra aktualizuojami naujuose kontekstuose. (...) Kai situacija paaštrėjusi ir iškyla, kaip ir dabar matome, po rinkimų Baltarusijoje“, – kalbėjo G. Potašenko.

Politikos apžvalgininkas, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius pritaria, kad mažumų tema yra išnaudojama politiniais tikslais, pagrindinis iš jų – skaldyti Baltijos valstybių piliečius.

„Tai dezinformacijos klasika – sukurti žinutę iš dalinės tiesos, nes kiekvienoje dezinformacijoje yra grūdas tiesos, – teigė pašnekovas. – Tikslų siekiama tų pačių – pakurstyti įtampą. Lietuvoje tai nėra taip aktualu, bet Latvijoje, Estijoje dalis gyventojų labiau nei Lietuvoje yra Rusijos informacinėje erdvėje, yra paveikūs tokiems dalykams – kalama į galvą, kad (rusakalbiai) persekiojami, skaldoma ir taip priešinama visuomenė.“

G. Potašenko sako, kad skirtinga kalba – tik paviršius. Egzistuoja ir daugiau skirtumų tarp dalies Lietuvos rusų ir lietuvių.

„Išlieka simboliniai dalykai: Antrojo pasaulinio karo, Gegužės 9-osios šventimas, kai yra kultūriniai tapatybės ir praeities skirtumai, skirtumai to, kaip prisimenamas sovietmetis ir Antrasis pasaulinis karas, dalis vietinių rusų (tas šventes) švenčia. Tokių įtampų esama visose posovietinėse šalyse ir gyvename tarsi kitaip, bet praeitis sugrįžta“, – sakė pašnekovas.

Propaganda

Rusijos žiniasklaida seka rusakalbių patiriamus incidentus Baltijos šalyse ir siekia juos viešinti, o tekste minimais atvejais – ir pakeičiant detales. Kaip teigė LRT.lt kalbinti pašnekovai, ši problema aktualiausia Latvijoje, kur didelė rusakalbių mažuma bei dažni nesutarimai dėl rusų kalbos statuso.

LRT FAKTAI – LRT ir tarptautinės tiriamosios žurnalistikos organizacijos OCCRP (Organized Crime and Corruption Reporting Project) projektas, kuris padeda visiems mums - informacijos vartotojams - geriau ją suprasti. LRT FAKTAI pateikia viešumoje pasirodžiusios įtartinos informacijos dekonstrukciją ir paaiškina, ko galimai buvo siekiama, platinant klaidinančią žinią.

Propaganda, Spaudžiamos antraštės („clickbait“), Užsakytas turinys, Dezinformacija, Satyra ir melaginga žinutė, Klaida, Vienpusiška ir šališka informacija, Manipuliacija, Pramanai, Melaginga/suklastota naujiena, Konspiracijos teorija, Pseudomokslas, Cenzūra