Lietuvoje

2020.09.24 12:56

Bylą dėl LRT finansavimo atvertęs teismas ilgai netruko – Vyriausybės atstovai sunkiai rinko žodžius

atnaujinta 16.36
Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.09.24 12:56

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį turėjo atversti bylą dėl LRT finansavimo, bet posėdyje teko daryti pertrauką, nes Vyriausybės atstovams sunkiai sekėsi atsakyti į KT pirmininko klausimus.

Vyriausybė į KT kreipėsi dėl devynių įstatymo projektų, tarp kurių, be LRT įstatymo, ir Kelių priežiūros įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Miškų įstatymas, Kultūros rėmimo fondo įstatymas ir t. t. Kreipimesi dėl LRT įstatymo Vyriausybė prašo KT išaiškinti, ar LRT finansavimo modelis atitinka Konstitucijoje numatytas nuostatas.

Prieš kelerius metus Seimui pakeitus LRT finansavimo modelį, dabar visuomeninio transliuotojo asignavimai yra susieti su konkrečiu užpraeitų metų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo procentu, o ne santykiu su BVP ar biudžetu apskritai.

Sako, kad LRT turėtų derėtis

Visgi KT posėdyje dalyvavę Finansų ministerijos atstovai siekė įtikinti, kad LRT finansavimo pobūdis įtakos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ar priklausomumui neturi.

Užduosiu labai paprastą klausimą – jums kas nors žinoma apie konstitucinį nacionalinio transliuotojo statusą?

„Mano nuomone, finansų dydis nėra pagrindinis rodiklis kiekvienos institucijos nepriklausomumui užtikrinti. Manyčiau, kad veiklos ir turinio nepriklausomumą turi užtikrinti institucijos valdymo modelis, priežiūros organai, bet tai nėra susiję“, – teigė Finansų ministerijos atstovė Daiva Kamarauskienė.

Anot jos, LRT biudžetas turėtų būti nustatomas derybų būdu, o ne susiejant finansavimą su surinktais mokesčiais. Tiesa, KT pirmininkas Dainius Žalimas suskubo sureaguoti į tokią D. Kamarauskienės mintį.

„Užduosiu labai paprastą klausimą – jums kas nors žinoma apie konstitucinį nacionalinio transliuotojo statusą? Taip arba ne. Jūs čia sakote, kad derybų būdu, kaip kiekvienas biudžeto asignavimų valdytojas, bet tiesiog, ar kas nors žinoma, ar ne? Ir kas žinoma“, – klausė D. Žalimas.

Atsakydama į tokį klausimą Finansų ministerijos atstovė kalbėjo, kad konkrečių nuostatų nežino, bet sakė, kad LRT yra ypatingą statusą turinti institucija.

Seimui KT posėdyje atstovavo konservatorius Mykolas Majauskas. Jis Finansų ministerijos atstovų klausė, ar jie žino, kaip vyksta derybos dėl biudžeto projekto ir ar būna taip, kad derybose dalyvauja politikai. Tokio klausimo sulaukusi D. Kamarauskienė sakė, kad politikai dalyvauja tiek, kiek jie yra asignavimų valdytojai, o ministrai dalyvauja tik tuomet, kai kalbama apie jų kuruojamą sritį.

„Iš mano darbo patirties Vyriausybėje, derybose dėl biudžeto projekto dalyvaudavo finansų ministras, taip pat asignavimų valdytojas, tiek vienas, tiek kitas yra politikai. Taip pat dažnai ir ministras pirmininkas.

Tai ar teisingai suprantu, kad jūs siektumėte, kad nacionalinis transliuotojas ateitų pas ministrą pirmininką derėtis dėl ateinančių metų biudžeto projekto ir jūs nematytumėte, jog tokios aplinkybės sudarytų galimybę ministrui pirmininkui daryti įtaką nacionalinio transliuotojo redakciniam turiniui?“ – Finansų ministerijos atstovų klausė M. Majauskas.

Šie atsakė neketinantys atsakyti į tokį klausimą.

KT pirmininkas: atėjote nepasiruošę

Sunkiai atsakymus iš Finansų ministerijos atstovų ištraukęs D. Žalimas kreipėsi į juos su klausimu, ar jie nemano, kad turėtų geriau pasirengti klausimo svarstymui: „Nes jei aš čia pradėsiu cituoti dabar, atrodys nesolidžiai, ar ne? Jūs jaučiatės pasirengę šitam bylos svarstymui?“

KT pirmininkas pabrėžė, kad posėdyje dalyvaujantys Vyriausybės atstovai turėtų turėti atsakymus į visus jiems užduotus klausimus. D. Žalimas priminė, kad jau yra priimti du KT nutarimai dėl LRT: vienas 2006 metais, o kitas – 2019-aisiais.

Jei jie jums nežinomi, aš preziumuoju, kad jūs šitos bylos nagrinėjimui nepasirengę, gal tada padarome pertrauką?

„Jei jie jums nežinomi, aš preziumuoju, kad jūs šitos bylos nagrinėjimui nepasirengę, gal tada padarome pertrauką? Aš galiu užduoti klausimą, kaip jūs tai įsivaizduojate konstitucinės doktrinos kontekste. Jūs, kaip Vyriausybės atstovai, turite turėti poziciją visais klausimais, teismui tikrai nerūpi, ar jūs iš Finansų ministerijos, ar iš Vyriausybės kanceliarijos, ar iš Aplinkos ministerijos.

Tiesiog vienas iš ginčijamų įstatymų yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas ir aš jūsų klausiu, ar jums žinoma konstitucinė oficialioji doktrina, susijusi su nacionalinio transliuotojo statusu?“ – į Vyriausybės atstovus kreipėsi D. Žalimas.

Vyriausybės atstovai pripažino, kad nežino atsakymo į šį klausimą. Tokio atsakymo sulaukęs D. Žalimas sakė nežinantis, ar verta tęsti posėdį, nes akivaizdu, kad Vyriausybės atstovai jam nepasirengė, ir svarstė, kad teismui reikia padaryti pertrauką. Galiausiai priimtas sprendimas posėdį nukelti į kitą savaitę, o Vyriausybės atstovai nurodė, kad šiuo klausimu posėdyje dalyvaus kiti asmenys.

Politikai galėtų suvedinėti sąskaitas

LRT.lt generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė LRT RADIJUI kalbėjo, kad LRT ir toliau laikosi tos pačios pozicijos, jog dabartinis finansavimo modelis yra tinkamas ir užtikrina LRT nepriklausomumą.

„LRT vykdo konstitucinę misiją ir įstatymų leidėjas turi sudaryti materialiąsias, organizacines ir finansines sąlygas vykdyti tą misiją ir užtikrinti LRT nepriklausomumą nuo valdžios institucijų ir kitų asmenų. KT yra ne kartą pripažinęs, kad tai yra privaloma sąlyga“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.

Anot jos, be tinkamo finansavimo LRT negalėtų funkcionuoti. Kaip sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Vyriausybės atstovai teismo posėdyje tiesiai šviesiai pasakė, kad jie nori, jog LRT kasmet turėtų derėtis dėl finansavimo.

„Tai įsivaizduokite dabar, kaip atrodytų tos derybos su ministru pirmininku, kai apie Vyriausybės ne visai tinkamą elgesį galimai perkant greituosius testus LRT tyrimų skyrius ką tik padarė tyrimą.

Čia ir vaikui aišku, kad to redakcinio nepriklausomumo nebebus, nes jeigu būsime priklausomi kiekvienais metais ar nuo Seimo, ar nuo Vyriausybės ir bus svarstoma dėl LRT biudžeto, mes negalime tikėtis nepriklausomumo, nes politikai paprasčiausiai su mumis suvedinės sąskaitas kiekvienais metais“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji kalbėjo, kad jei KT sprendimas būtų, jog reikia keisti LRT finansavimo modelį, Seimas turėtų ieškoti kito būdo, kaip finansuoti LRT, keisti įstatymą. LRT generalinė direktorė sakė, kad dabartinis LRT finansavimo modelis Europos kontekste yra laikomas progresyviu, pažangiu ir pateikiamas kaip gerosios praktikos pavyzdys.

„Panašius modelius naudoja Švedija, Suomija, Ukraina, beje, yra paėmusi iš Lietuvos pavyzdį“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Komisija prieštaravo Konstitucijai

Portalas LRT.lt primena, kad tai ne pirmas kartas, kai KT sprendė su LRT susijusius klausimus. 2018-aisiais Seimo sprendimu buvo sudaryta laikinoji komisija LRT valdymui, ūkinei ir finansinei veiklai tirti. Po beveik metus trukusio tyrimo komisija pateikė išvadas Seimui, tačiau pirmą kartą Lietuvos parlamento istorijoje balsų dauguma nebuvo pritarta tyrimo išvadoms.

Dėl komisijos sudarymo grupė Seimo narių kreipėsi į KT, jis 2019-ųjų gegužę priėmė sprendimą, jog tokios laikinosios komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijai.

KT nustatė, kad komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijoje numatytai teisei į žodžio laisvę. Taip pat teigta, kad Seimas negali kištis į LRT turinį ar kitaip daryti jam įtaką. O komisija, pasak KT, sudaryta nesant atsakingų institucijų išvadų, kad LRT veikloje yra trūkumų.

KT nutarimą dėl LRT yra priėmęs ir 2006 metais. Šiame nutarime kalbama taip pat apie LRT finansavimą, konstitucinę misiją.

Populiariausi

Karantinas Vilniuje

Lietuvoje

2020.10.26 15:01

Stulbinamai kylant COVID-19 kreivei, didžiuosiuose šalies miestuose skelbiamas karantinas: griežtėja taisyklės kaukės taps privalomos, jų nereikės tik negyvenamose vietose, padėtis blogėja ir Šiauliuose

35