Lietuvoje

2015.12.30 12:29

Kova su afrikiniu kiaulių maru vertinama teigiamai

2015.12.30 12:29

Stengiamasi, kad afrikinio kiaulių maro virusas nepatektų į naujas teritorijas bei naminių kiaulių laikymo vietas, ir kol kas šie mėginimai valdyti viruso plitimą vertinami teigiamai. Taip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. Didžiausiu iššūkiu pašnekovas vadina situacijos suvaldymą laukinėje gamtoje, mat nesama tikslių duomenų apie šernų populiacijos dydį Lietuvoje.

„Stengiamasi, kad užkratas nepatektų į naujas teritorijas ir naminių kiaulių laikymo vietas. Aktyviai tikrinama, kaip įgyvendinami biologinio saugumo reikalavimai, imami sumedžiotų šernų mėginiai, nuolat tikrinamas užkrato paplitimas.

Šiais metais situaciją galima vertinti teigiamai: nustatyta 13 viruso židinių smulkiose kiaulių laikymo vietose, komerciniuose ūkiuose užkratas nepasireiškė. Viruso plitimą pavyko sustabdyti Jonavoje ir Kupiškyje“, – kalba P. Bušauskas.

Didžiausias iššūkis – miškuose

Laukinėje gamtoje šiuo metu viruso židinių esama 111 vietų, afrikinis kiaulių maras nustatytas 131 šernui. Pašnekovas pasakoja, kad praėjusiais metais virusas buvo dažniau nustatomas nugaišusiems šernams, šiais metais – sumedžiotiems.

„Šiemet buvo priimtas nutarimas dėl šernų populiacijos mažinimo, prioritetas teikiamas šernų patelių medžioklei. Už sumedžiotas šernų pateles medžiotojai gali gauti išmokas.

Tikimasi sumažinti šernų populiaciją tiek, kad būtų užkirstas kelias virusui toliau plisti laukinėje gamtoje“, – aiškina VMVT specialistas.

„Mūsų tikslas, kad Lietuvoje neliktų biologinio saugumo reikalavimų neatitinkančių ūkių. Kaip rodo praktika, jei tie reikalavimai įgyvendinti, virusas nepatenka į kiaulių laikymo vietas. Baltijos šalys ir Lenkija laikosi sutarimo, kad, jei naminių kiaulių laikymo vietose afrikinio kiaulių maro virusas neužfiksuojamas per metus, laukinėje gamtoje – per dvejus, vadinasi, su virusu pavyko susidoroti“, – pažymi P. Bušauskas.

Tačiau laukinė fauna, anot pašnekovo, kaip tik ir yra iššūkis, nes ją kontroliuoti labai sunku, nėra tikslių duomenų apie šernų populiaciją.

Mokslininkai vienija jėgas

Latvijoje šiemet nustatyta 10 afrikinio kiaulių maro židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 13. Viruso paplitimo priežastys visose šalyse panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole.

Todėl lapkričio pabaigoje Lenkijos, Lietuvos, Latvijos bei Estijos maisto saugos ir veterinarijos specialistai rinkosi Parmoje (Italija) ir kartu su ekspertais iš viso pasaulio diskutavo apie tai, kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro virusą surinkimą. Mokslininkai pabrėžė, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos.

Per susitikimą sutarta, kad, remdamiesi šalių nuolat pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungos mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso tyrimą, aprašys galimus rizikos veiksnius. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta aptarti kitų metų balandį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt